Sporto komentavimas - tai sritis, kurioje susijungia aistra sportui, gebėjimas analizuoti ir perteikti informaciją.
Tai darbas, reikalaujantis ne tik puikių žinių apie sporto šaką, bet ir gebėjimo įtraukti žiūrovą, sukurti emociją ir netgi tapti rungtynių dalimi.
Lietuvoje sporto komentavimas turi savas tradicijas, iššūkius ir perspektyvas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip tampama sporto komentatoriumi, kokie reikalavimai keliami šiai profesijai ir kokios yra jos ypatybės mūsų šalyje.
Sporto komentavimo ištakos ir tradicijos Lietuvoje
Lietuvos sporto komentavimo istorija siekia sovietinius laikus, kai televizijos ir radijo transliacijos buvo vieninteliai būdai stebėti sporto varžybas.
Senosios kartos komentatoriai, tokie kaip Virgilijus Mundrys, Algis Matulevičius, Vladas Janiūnas ar Kostas Kynas, pasižymėjo pavyzdine dikcija, taisyklingu kirčiavimu ir nepriekaištinga kalba.
Jų balsai tapo neatsiejama sporto transliacijų dalimi, o pasisveikinimai - atpažįstami kiekvienam sporto mėgėjui.
„Laba diena, gerbiami sporto mėgėjai“, - dažniausiai tokiais žodžiais transliacijas iš sporto salių ir aikštynų pradėdavo Virgilijus Mundrys, Algis Matulevičius, Vladas Janiūnas ar Kostas Kynas.
Šiandien, kai informacijos srautas yra milžiniškas, o technologijos leidžia stebėti varžybas iš bet kurio pasaulio kampelio, sporto komentatoriaus vaidmuo išlieka svarbus.
Jis ne tik perteikia informaciją apie rungtynių eigą, bet ir analizuoja žaidimą, pateikia įdomių faktų ir istorijų, padeda žiūrovams geriau suprasti sporto subtilybes.
Sporto komentatorius Nerijus Kesminas. Eimanto Chachlovo nuotr.
Sporto komentatoriaus savybės ir įgūdžiai
Norint tapti geru sporto komentatoriumi, reikia turėti ne tik puikias žinias apie sporto šaką, bet ir tam tikras asmenines savybes bei įgūdžius.
- Aistra sportui. Komentatorius turi mylėti sportą ir nuoširdžiai domėtis juo.
- Puikios kalbos įgūdžiai. Komentatorius turi aiškiai ir taisyklingai kalbėti, gebėti greitai reaguoti į situaciją ir improvizuoti.
- Analitinis mąstymas. Komentatorius turi gebėti analizuoti žaidimą, pastebėti smulkmenas ir pateikti įžvalgas.
- Atidumas, pastabumas ir gera atmintis. Šios savybės padeda pastebėti svarbias detales ir pateikti jas tinkamu metu.
- Objektyvumas. Komentatorius turi būti objektyvus ir nešališkas, neproteguoti vienos ar kitos komandos ar žaidėjo.
- Emocijų valdymas. Komentatorius turi gebėti valdyti emocijas ir neperlenkti lazdos, kad neprarastų objektyvumo.
- Universalumas. Komentatorius turėtų gebėti komentuoti įvairias sporto šakas ir prisitaikyti prie skirtingų auditorijų.
„Gyvenu su savo sporto šaka kiekvieną dieną, todėl apie daugumą žaidėjų galėčiau kalbėti ilgai, ištisas valandas vardyti komandų sudėtis. Mėgstamos komandos ar žaidėjo neturiu, kita vertus, ir taip aišku, kas yra Ronaldo ar Messi. Futbolo kamuolys ir žaidėjai man kasdien vis įdomesni nei prekės ženklas ant jų marškinėlių“, - sako Nerijus Kesminas.
Tiesioginės transliacijos valdymo kambaryje... BEPROTIŠKAS adrenalinas!
Kaip tampama sporto komentatoriumi Lietuvoje?
Lietuvoje nėra specialių mokymo įstaigų, rengiančių sporto komentatorius.
Dauguma jų yra savamoksliai, besimokantys iš vyresnių kolegų, užsienio komentatorių ir iš savo klaidų.
„Esu girdėjęs savo jaunatviškų komentarų, dabar jie man kelia šypseną“, - prisipažįsta krepšinio komentatorius Robertas Petrauskas.
Vis dėlto, norint tapti sporto komentatoriumi, reikia aktyviai domėtis sportu, studijuoti žaidimo taisykles ir nuolat klausytis profesionalių komentatorių.
Taip pat verta treniruotis - įrašyti savo komentarus, juos peržiūrėti ir kritiškai vertinti.
Atrankas į sporto komentatorius dažniausiai rengia televizijos, radijo stotys ar sporto transliacijų platformos.
Rytis Vyšniauskas. Vilmanto Raupelio nuotr.
Sporto komentatoriaus darbo specifika
Sporto komentatoriaus darbas reikalauja ne tik puikių žinių ir įgūdžių, bet ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių situacijų.
Tiesioginio eterio metu gali nutikti visko - nuo techninių nesklandumų iki netikėtų įvykių aikštėje.
Komentatorius turi būti pasiruošęs bet kokiam scenarijui ir gebėti greitai reaguoti į situaciją.
„Jei komentatorius pasakoja kažkokią istoriją ir pamato (dar blogiau, kai nė nepamato) galimos atakos pradžią, turi greitai sureaguoti ir apsispręsti, ką daryti - visiškai nutraukti, paskubomis baigti pasakojimą ir reaguoti į besikeičiančius įvykius aikštėje, ar lyg niekur nieko tęsti istoriją toliau.
Bet jei ataka praleidžiama ir komentatoriui belieka konstatuoti įmuštą įvykį - nėra gerai, vadinasi, jis ne padeda, o savo kalbomis trukdo stebėti rungtynes“, - blogo komentavimo pavyzdį pateikia R. Buršteinas.
Be to, sporto komentatoriaus darbas yra labai intensyvus ir reikalauja daug laiko.
Komentatoriai turi nuolat sekti sporto naujienas, studijuoti komandų sudėtis ir žaidėjų statistiką, ruoštis transliacijoms.
Neretai tenka dirbti vakarais ir savaitgaliais, o didelių sporto renginių metu - ir naktimis.
Sporto komentavimo tendencijos ir iššūkiai
Šiuolaikinis sporto komentavimas keičiasi kartu su technologijomis ir žiūrovų poreikiais.
Vis daugiau dėmesio skiriama interaktyvumui, galimybei bendrauti su žiūrovais ir reaguoti į jų klausimus.
Taip pat populiarėja alternatyvūs komentavimo stiliai, kuriuose daugiau dėmesio skiriama emocijoms, asmeniškumui ir humorui.
Vis dėlto, sporto komentavimas Lietuvoje susiduria ir su tam tikrais iššūkiais.
Vienas jų - nedideli atlyginimai, dėl kurių retas komentatorius gali išgyventi vien iš šio užsiėmimo.
Kitas iššūkis - nuolatinė kritika ir spaudimas.
Komentatoriai nuolat stebimi ir vertinami žiūrovų, kurie nebijo reikšti savo nuomonės internete.
Dėl to komentatoriai turi būti atsparūs kritikai ir gebėti nekreipti dėmesio į nekonstruktyvius komentarus.
Žymiausi Lietuvos sporto komentatoriai
Lietuvoje yra nemažai žymių sporto komentatorių, kurie savo balsais ir analitinėmis įžvalgomis praturtina sporto transliacijas.
Rytis Vyšniauskas
Rytis Vyšniauskas yra gerai žinomas sporto komentatorius Lietuvoje, kurio balsas lydi daugelį krepšinio ir futbolo varžybų transliacijų.
Rytis Vyšniauskas neplanavo tapti sporto komentatoriumi.
Visą gyvenimą savo laisvalaikį jis siejo su sportu, bet negalvojo, kad iš to gyvens.
Baigęs anglų filologijos studijas, dirbo darbą pagal specialybę, tačiau netikėtai atsirado šansas užsikabinti.
Jis nusiuntė savo įrašą konkursui Sporto TV ir gavo pakomentuoti NKL rungtynes Šakiuose.
Visi liko patenkinti jo pasirodymu, tad internete jis sulaukdavo daugiau šansų.
Vėliau pradėjo komentuoti ir futbolą, darbų vis daugėjo ir suprato, kad gali siekti karjeros šioje srityje.
Šiuo metu jis dirba Sporto Televizijoje, kur jam sudarytos puikios sąlygos save realizuoti.
Pirmosios rungtynės buvo „Viasat Sport Baltic“ eteryje.
Jis laimėjo konkursą feisbuke ir su Gediminu Reklaičiu komentavo Europos čempionato rungtynes Turkija - Italija.
Rytis Vyšniauskas teigia, kad mokėsi nejučiomis, žiūrėdamas rungtynes.
Lygiai taip, kaip ir rimtus anglų kalbos pagrindus ankstyvoje vaikystėje įgavo žiūrėdamas „Cartoon Network“.
Jis teigia, kad pasimokyti turi iš kiekvieno patyrusio profesionalo.
R. Petrauskas, L. Kunigėlis, N. Kesminas ir kiti - visi jie jam yra autoritetai.
Nors sporto komentatoriaus darbas sunkiai atsiejamas nuo azarto, Rytis teigia, kad nėra labai azartiškas.
Jeigu jau apsiima dalyvauti kažkur, kur reikės varžytis, siekti rezultato, visada stengiasi ir žiūri į tai rimtai.
Bet nėra taip, kad visada ieško galimybių su kažkuo varžytis.
Anksčiau, kai pats aktyviai žaisdavo krepšinį ir futbolą, buvo azartiškesnis.
Net ir įtemptose situacijose Rytis Vyšniauskas išlieka pakankamai ramus, kad jaustų, ką galima sakyti eteryje, o ko - ne.
Žiūrėdamas rungtynes namie, jis būna absoliučiai ramus - tiesiog stebi procesą.
Kaip ir sakė, su emocijomis jis krepšinį žiūrėdavo prieš 10 ir daugiau metų, dabar viskas yra kitaip.
Tiesioginis eteris yra gana intensyvi protinė veikla, tad po tiesioginės transliacijos Rytis jaučiasi panašiai išalkęs, kaip po geros treniruotės, fizinio krūvio.
Įprastai baigęs darbą bandau skaniai pavalgyti.
Emociškai negali sakyti, kad tai jį kažkaip sukrečia, vis tik transliacijų sezono metu yra labai daug.
Be abejo, po svarbiausių rungtynių, finalų, lieka šioks toks susijaudinimas, bet tai yra normalu, ir to slopinti tikrai nereikia.
Reikia džiaugtis geromis akimirkomis ir gražiomis rungtynėmis.
Tautvydas Kubilius
Televizijai baigiant transliuoti krepšinio rungtynes išgirstame frazę „Rungtynes komentavo Tautvydas Kubilius“.
O kas slypi už šio balso?
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įgijau politikos mokslų bakalauro laipsnį, vėliau VDU - magistro laipsnį integruotos komunikacijos studijose.
Viskas prasidėjo nuo Nacionalinės krepšinio lygos paskelbto rungtynių komentatoriaus konkurso.
Ten išbandžiau save ir nieko nenustebinau, nes nebuvau iškalbingas tiek mokyklos, tiek studijų laikais, tačiau kasdien stengiausi tobulėti, laužti ir perlipti save.
Visi vaikystėje svajoja būti krepšininkais ir net negalvoja apie kitas sporto šakas.
Daug vaikų eina į krepšinio treniruotes, kurias lankiau ir aš, bet nei pradinių įgūdžių, nei talento neturėjau.
Vėliau pradėjau viską vertinti adekvačiai ir savo gyvenimą nusprendžiau pakreipti į kitą pusę.
Pirmiausia sekė treniruotės, o po jų pradėjau labiau domėtis, kas vyksta sporto pasaulyje.
Viskas priklauso nuo rungtynių.
Sezono viduryje, kai būna pats rungtynių įkarštis, pasiruošimui laiko yra gerokai mažiau.
Tuomet peržiūriu naujienas, kurie žaidėjai traumuoti, galbūt komandoje yra naujokų, kokie buvo paskutinių komandos rungtynių rezultatai, koks kiekvieno krepšininko indėlis, taip pat skaitau senesnius interviu.
Kartais būnu įmestas ir ne į savo roges, kuomet gaunu pasiūlymų, komentuoti kitų sporto šakų varžybas, pavyzdžiui rankinį.
Negaliu sakyti, kad nejaučiu jaudulio, manau, kad jaudinimasis yra žmogiška.
Didesnę atsakomybę jaučiu komentuojant iš arenos, kai tave mato visi šalia sėdintys aistruoliai, kuomet esi studijoje vienas, jaudulį suvaldyti yra lengviau, o diskutuojant portale jaudulio iš vis nėra, nes žmonės girdi ne tik mano, bet ir kolegų nuomones.
Jeigu nepatiks, tai išjungs, nežiūrės, dėl to ir nekompleksuoju.
Turi gebėti suvaldyti emocijas, jas perteikti, bet nesistengti jų pažaboti, ypač tada, kai rungtynės yra ypatingai svarbios.
Tik džiaugsmą bandai išskleisti visu grožiu.
Kartais rungtynės būna tiesiog tragiškos, o sunkiausia komentuoti tas, kuriose viena iš komandų pralaimi labai dideliu skirtumu.
Tai Linas Kunigėlis.
Manau į šį komentatorių turi lygiuotis visi, nes kiek teko matyti ir patirti, L. Kunigėlis dirba, mąsto ir informaciją pateikia, kaip aukščiausio lygio profesionalas.
Jis buvo vienas iš pirmųjų šauklių atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikais, todėl L.
Nerijus Kesminas
Lietuvos sporto žurnalistas ir komentatorius Nerijus Kesminas jau senokai tapo neatsiejama futbolo rungtynių dalimi.
Interviu metu vienas žinomiausių mūsų šalies televizijos balsų atskleidė, koks yra komentatoriaus darbas ir kaip prasidėjo jo karjera.
Pagal žiūrovų reitingus jūs esate geriausias futbolo komentatorius Lietuvoje.
Manau, žmogus arba turi talentą, arba neturi.
Epizodinių komentatorių Lietuvoje yra buvę.
Pirmiausia „užsikabina” tie, kurie turi reikiamus duomenis.
Man sunku nebuvo, aš visą gyvenimą domėjausi visomis sporto šakomis, ne tik futbolu.
Mano, kaip žurnalisto, karjera prasidėjo taip, kad labai greitai patekau į vieno, kito leidinio sporto skyrius.
Ir atsirado galimybė, sakykim, Dievas numetė progelę pakomentuoti varžybas.
Aš, žinoma, jaunas būdamas tokio iššūkio neatsisakiau.
Na, o tada jau žiūrovai turi vertinti - kas pavyksta, kas ne.
Svarbiausia yra iškalba ir greitas mąstymas.
Komentavimas tik iš šono atrodo lengvas darbas, bet iš tiesų reikia žiūrėti, analizuoti ir tuo pačiu metu formuluoti.
Tai nuolatinė improvizacija.
Komentatorius turi turėti ir tam tikrų aktorinių įgūdžių, balsas turi skambėti, kad žiūrovai nemiegotų prie televizorių ekranų.
Komentatorius yra žaidimo dalis ir jis turi perduoti emociją.
Aš manau, kad tai nėra tiesa - yra gabių sporto žurnalistų.
Jeigu žmogus yra negabus, tai jis išvis žurnalistikoje nedirbs.
O sporto žurnalistikoje yra potencialiai stiprių žurnalistų, daugelis jų yra išprusę ir kitais klausimais.
Mano komentavimą parodijavęs humoristas Mantas Katleris turbūt geriau už mane žino, nors frazės „na, ką gi” dabar jau nesu ištaręs gal dešimt metų.
Buvo tokios parodijos, kai žmonės galvojo, kad gali komentuoti iš pirmo karto.
Jiems atrodė, kad jie gali.
Bet kai juos pasodina prie mikrofonų, iš karto pradeda spausti smegenis.
Pirmiausia didelis blogis yra tai, kad pas mus nėra jokios komentatorių mokyklos.
Mes, kurie esame prie mikrofono jau ilgai, mielai padėtume, jeigu tik gautume tokį pasiūlymą.
Iš tikrųjų tai yra tas pats, kas mokymasis plaukti - tave įmeta į vandenį, tu išplauki arba ne.
Kita vertus, galbūt nėra ir tokio didelio mokyklos poreikio.
Na, o pagrindinė klaida - tai kai kurių komentatorių požiūris, kad jis yra geras.
Jeigu taip mano, tai sustoja vietoje, o gyvenimas visuomet eina į priekį.
Komentatorius, kaip artistas, turi keisti savo repertuarą, kad neužknistų žiūrovų vis su tuo pačiu.
Priklausomai nuo varžybų.
Jeigu tai yra futbolas - mano pagrindinė sritis, pasiruošimas užtrunka neilgai.
Informaciją nuolatos seku, todėl užtrunku pusvalandį arba valandą.
Bet jeigu pasitaiko nežinomos komandos, kurių žinai tik kelis žaidėjus, laikas išsitempia iki kelių valandų.
Taip pat ir su „egzotiškomis” sporto šakomis, kurios pasitaiko per olimpinių žaidynių transliacijas.
Pavyzdžiui, akmenslydžio varžybose neužtenka žinoti vien principą, reikia išmanyti ir ginčytinas situacijas, kad paaiškintum žiūrovui.
Kartais net pačiam neaišku, kodėl atsitinka vienaip ar kitaip.
Didelis blogis yra tai, kad pas mus nėra jokios komentatorių mokyklos.
Lietuvoje tenka.
Būna, važinėju su sportininkais pirmyn į varžybas ir atgal.
Važiuodamas kartu pamatai bent kraštelį tos virtuvės: kaip jie gyvena, kaip sutaria tarpusavyje.
Trūkumas turbūt vienas ir pats paprasčiausias.
Kai komentuoji iš studijos, matai lygiai tiek pat, kiek ir žiūrovai prie televizorių ekranų.
Kaip komentatorius aš turiu būti labiau pažengęs į priekį, matyti daugiau nei žiūrovai.
Tam ir dirbu daugelį metų, kad tai padaryčiau.
Na, o iš vietos komentuoti yra tikra pasaka - matai visą bendrą vaizdą, monitorius reikalingas tik pakartojimams pažiūrėti.
Neprisirišu prie vardų, pavardžių, ženklelių ar marškinėlių spalvų.
Dažnas sako, kad neįmanoma už nieką nesirgti.
Man patinka Leonelis Messis, nes jis yra futbolo dievas aikštelėje.
Nepaisant viso šalutinio poveikio, savo kovingumu žavi Luisas Suarezas.
Didelė pagarba yra Deividui Šemberui, nepaisant jo charakterio aikštelėje.
Jis yra tas žmogus, kuris primena, kad ir lietuvis gali žaisti futbolą.
Norėtųsi, kad pas mus būtų daugiau tokio lygio žaidėjų.
Iš jaunimo vieną kitą įsimenu, bet per tiek metų vertinti juos išmokau atsargiai.
Nesakau pamatęs 19 metų amžiaus žaidėją, kad iš jo bus žvaigždė.
Gal bus, o gal ir nebus.
Perėjimas iš jaunimo futbolo į vyrų futbolą yra sunkus, traumos ir kiti įvairūs niuansai yra nenuspėjami.
Aš manau, kad favoritas yra „Trakai”, bet „Atlantas” turi šansą.
Priežastis paprasta - „Trakai” turi daug trumpesnį atsarginių žaidėjų suolą.
Jiems gali sukristi taip, kaip pernai sukrito - traumos, kortelės, fizinis nuovargis, nes jie „tempia” mažesne sudėtimi.
O „Trakų” pranašumas taškais nėra didelis - turint galvoje, kad iki čempionato pabaigos liko 14 turų.
„Atlantas” neturėtų manyti, kad sidabras yra nepasiekiamas.
Rokas Grajauskas (Jama)
Rokas Grajauskas, žinomas kaip Jama, pasakoja, kad sporto komentatoriumi svajojo tapti nuo vaikystės.
Jis studijavo teatro edukologiją ir įgijo magistro laipsnį, o studijų metu įgytos scenos meno pamokos praverčia improvizuojant tiek prie komentatoriaus mikrofono, tiek koncertuojant su grupe.
Nors tokios specialybės kaip sporto komentatorius nėra, Grajauskas ruošėsi šiam darbui nuo vaikystės, stebėdamas rungtynes, rinkdamas informaciją ir ieškodamas savo stiliaus.
Jis teigia, kad svarbiausios savybės sporto komentatoriui yra apsiskaitymas, turtingas žodynas ir geras kalbos jausmas.
Futbolo komentatoriaus vadovas
Futbolo komentatoriai - profesionalai, kurie tiesioginių transliacijų metu perteikia rungtynių eigą, analizuoja žaidimo detales ir padeda žiūrovams geriau suprasti futbolo subtilybes.
Šiame vadove paaiškinsime, kaip tampama futbolo komentatoriumi Lietuvoje, kokių įgūdžių reikia, kaip vyksta atrankos ir kokių savybių ieško transliuotojai.
Futbolo komentatoriai savo įžvalgomis paverčia žaidimą aiškesniu ir gyvesniu, perteikia emocijas ir padeda žiūrovams geriau suprasti rungtynių eigą.
Greita reakcija, aiški kalba ir gebėjimas perteikti įtampą yra pagrindinės komentatorių savybės.
Profesionalūs komentatoriai išlieka objektyvūs, remiasi faktais ir užtikrina, kad transliacijos būtų aiškios, įdomios bei įtraukiančios.
Norint tapti futbolo komentatoriumi Lietuvoje, svarbiausia aistringai domėtis futbolu ir gebėti aiškiai reikšti mintis.
Atrankas dažniausiai rengia televizijos ar sporto transliacijų platformos.
Vienas naujausių pavyzdžių - „TOPsport A lygos“ organizuotas komentatorių konkursas.
Darbdaviai vertina ne žinomumą ar socialinių tinklų sekėjų skaičių, o gebėjimą analizuoti žaidimą, išlaikyti objektyvumą ir sukurti įtraukiančią atmosferą.
Klaidinga manyti, kad komentatoriais tampa tik buvę žaidėjai ar žurnalistai.
Prieš dalyvaujant atrankoje verta treniruotis - įrašyti savo komentarus, juos peržiūrėti ir kritiškai vertinti, stebėti profesionalų darbą bei mokytis iš jų.
Vienas ryškiausių šios srities vardų - Nerijus Kesminas, daugiau nei du dešimtmečius lydintis futbolo gerbėjus savo analitiniais komentarais ir išskirtiniu balsu.
Kitas išskirtinis balsas - Edgaras Jankauskas, žinomas savo emocinga kalba, vaizdingais palyginimais ir gebėjimu perteikti rungtynių atmosferą.
Iš šiuolaikinių komentatorių išsiskiria Vytautas Gudelis ir Karolis Tiškevičius.
Šie komentatoriai užaugino naują futbolo gerbėjų bangą ir parodė, kad profesionalumas neprieštarauja asmeniškumui.
Futbolo komentatoriai transliacijos metu neapsiriboja vien tuo, kas vyksta aikštėje.
Tokie duomenys padeda komentatoriams paaiškinti, kodėl viena komanda žaidžia agresyviau, o kita - atsargiau.
Turnyro lentelė komentatoriams veikia kaip kelrodis, padedantis suprasti, kokioje situacijoje šiuo metu yra komandos.
Toks kontekstas leidžia žiūrovui matyti ne tik atskiras rungtynes, bet ir viso sezono paveikslą.
Komentatoriai neretai mini ir istorinius pasiekimus, kad parodytų, kaip dabartiniai rezultatai siejasi su praeitimi.
Dar prieš įžengiant į eterį komentatoriai analizuoja komandų formas, studijuoja statistiką, peržiūri ankstesnius susitikimus ir numato galimus rungtynių scenarijus.
Pasiruošimas prasideda dar keliomis dienomis anksčiau.
Kuriamas scenarijus, sudaromi informaciniai blokai, parenkami įdomiausi faktai bei siužeto vingiai.
Komentatoriai glaudžiai bendradarbiauja su režisieriumi, kuris valdo kameras, pakartojimus ir vaizdo perjungimus.
Prie komandos jungiasi žurnalistai, teikiantys naujausią informaciją iš vietos, bei techninis personalas, prižiūrintis garso ir vaizdo kokybę.
Prieš prasidedant rungtynėms testuojama įranga, derinami signalai, aptariami galimi netikėtumai.
Atlyginimai skiriasi priklausomai nuo projekto, patirties ir transliuotojų.
Dauguma pradedančiųjų komentatorių už vieną transliaciją gauna 30-80 eurų.
Svarbiausia - domėtis futbolu, studijuoti žaidimo taisykles ir nuolat klausytis profesionalių Lietuvos komentatorių.
Komentatorių atrankos skelbiamos lygų, TV kanalų ar sporto portalų internetiniuose puslapiuose ir socialiniuose tinkluose.
Puikių pavyzdžių galima rasti žiūrint LRT, TV6 ar „Go3″ futbolo transliacijas, taip pat klausantis populiariausių Lietuvos sporto tinklalaidžių.
Komentatoriaus Portretas: Nuo Gatvės Iki Mikrofono
Nerijus Kesminas teigia, kad komentatoriumi gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo profesijos.
Lietuvoje nėra specialių komentatorių mokyklų, todėl daugelis šios srities specialistų yra savamoksliai.
tags: #noriu #buti #komentatorium