Po ligų ar virusų sezono dezinfekcija tampa svarbiu žingsniu siekiant apsaugoti savo namus nuo galimų infekcijų. Tai ne tik apsaugo jūsų šeimą nuo galimų ligų, bet ir užtikrina švarą bei saugumą gyvenamojoje aplinkoje. Norovirusas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės patiria staigius žarnyno sutrikimus. Dažniausiai šis virusas plinta labai sparčiai ir lengvai, ypač vietose, kur daug žmonių yra vienoje erdvėje: ligoninėse, vaikų darželiuose, slaugos namuose ar restoranuose.
Norovirusas: kas tai ir kaip jis plinta?
Noro virusas - tai virškinamojo trakto virusinė infekcinė liga. Žiemą-pavasarį Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato šalyse suaktyvėja viduriavimą sukeliantys žarnyno virusai, todėl susergama norovirusine infekcija, kuri dar vadinama „žiemos vėmimų liga“ arba „skrandžio gripu“. Šiuo virusu užsikrėsti gali visų amžiaus grupių asmenys, todėl noro virusas pasireiškia tiek kūdikiams, tiek pagyvenusiems žmonėms, kurių nusilpusi imuninė sistema. Vis tik didžiausias sergamumas pastebimas vaikams iki 9 metų.
Noro virusu žmogus gali užsikrėsti keletą kartų, vadinasi vieną kartą susirgus imunitetas šiam virusui nesusidaro. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po užsikrėtimo praėjus 12-48 valandoms. Norovirusai stebėtinai atsparūs temperatūros svyravimams (atsparumas 60-70 laipsnių temperatūrai bei atšalimams) ir net kai kuriems dezinfekantams.
Protrūkių metu norovirusai gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta ligonių šeimose. Žmogus gali užsikrėsti norovirusine infekcija nuo tiesioginio sąlyčio su kitu sergančiuoju, per maistą (ypač termiškai neapdorotą), orą, užterštus daiktus (ir fekalijas). Taip pat svarbu atidžiai rinktis geriamą vandenį ir maudantis viešuose baseinuose vengti vandens patekimo į burną.
Virusas dažniausiai perduodamas per užterštą maistą ar gėrimus, ypač jei jie nepakankamai termiškai apdoroti. Žali arba termiškai neapdoroti moliuskai, tai pat neplautos uogos ar daržovės, dažnai siejamos su šio viruso protrūkiais. Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu arba naudojimasis tais pačiais indais ar įrankiais dar labiau didina riziką. Norovirusas gali išlikti gyvybingas ant paviršių net iki dviejų savaičių, ypač ant lygių, neporėtų paviršių, pavyzdžiui, plieno ar plastiko.
Įtariant noroviruso infekciją, būtina likti namuose ir riboti kontaktą su kitais žmonėmis, kadangi užkratas gali būti perduodamas labai lengvai. Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo epizodo, svarbu kruopščiai muilu nusiplauti rankas, taip pat patartina dezinfekuoti tualeto kambario paviršius. Rankas plauti reikėtų ir prieš kiekvieną valgį, tą turėtų daryti ir kiti šeimos nariai.
Pagrindiniai noroviruso simptomai:
- Vėmimas;
- Vandeningas viduriavimas;
- Pykinimas;
- Raumenų bei sąnarių skausmai;
- Pilvo, galvos ir raumenų skausmai;
- Bendras negalavimas;
- Karščiavimas.
Rimtesni simptomai: vėmimas tulžimi, krauju, viduriavimas su krauju, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra.
Svarbu žinoti, kad norovirusu persirgęs žmogus jį platina dar ~3 dienas (kartais ir ilgiau) po paskutinių simptomų išnykimo. Verkimas be ašarų (jeigu kūdikis vyresnis nei 2 mėn. ir ašarų gamyba jau prasidėjusi.
Vienintelis būdas sustabdyti ligos plitimas yra gera asmens higiena: kuo dažniau plautis rankas su muilu, vengti kontakto su sergančiuoju, vėdinti patalpas, dezinfekuoti ir kruopščiai nuvalyti paviršius ir daiktus, kuriuos galėjo liesti sergantysis.
Patalpų dezinfekcija po noroviruso: žingsnis po žingsnio
Dezinfekcija dažnai yra siejama su Covid-19 pandemijos laikotarpiu, tačiau jos svarba išlieka aktuali ir kasdieniame gyvenime. Patalpų dezinfekavimas sumažina infekcijų riziką tiek namuose, tiek darbo vietose, ypač šaltuoju metų laiku, kai sergamumas didesnis. Itin daug bakterijų, virusų, grybelių, alergijų sukėlėjų kaupiasi ore ir ant dažnai naudojamų paviršių (stalų, rankenų, kėdžių, bendro naudojimo technikos, darbo priemonių), todėl svarbu juos kruopščiai valyti, dažnai vėdinti patalpas ir rūpintis dezinfekcijos profilaktika.
1. Tinkamų dezinfekcinių priemonių pasirinkimas
Pirmas žingsnis - pasirinkti tinkamas dezinfekcines priemones, kurios veiksmingai naikina bakterijas, virusus ir grybus. Rekomenduojama rinktis priemones, turinčias bent 60 % alkoholio arba specialiai tam skirtas dezinfekavimo priemones, kurios patikrintos pagal higienos reikalavimus. Jei norite natūralesnių sprendimų, galite naudoti baltąjį actą ar eterinius aliejus, tačiau šios priemonės gali būti ne tokios veiksmingos, kaip komercinės dezinfekcinės priemonės.
Norint sumažinti galimybę užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, reikėtų naudotis kitais stalo įrankiais ir indais, miegoti atskirose erdvėse, nesidalinti patalyne, drabužiais, dezinfekuoti rankenas ir dažniausiai liečiamus paviršius.
2. Dažniausiai naudojamų paviršių valymas
Po ligos ar virusų sezono reikia kruopščiai dezinfekuoti paviršius, su kuriais dažnai kontaktuojame: durų rankenas, šviesos jungiklius, pultus, telefono ekranus, virtuvės paviršius ir t.t. Tai yra svarbūs paviršiai, kuriuose gali kauptis bakterijos ar virusai, ypač jeigu namuose buvo sergančių asmenų.
Patarimas: naudokite švarias servetėles ar šluostes, kad užtikrintumėte higieną ir išvengtumėte pernešimo.
3. Drabužių ir patalynės valymas
Po ligos visi drabužiai, rankšluosčiai, patalynė ir pagalvės užvalkalai turi būti kruopščiai išplauti. Karštas vanduo ir tinkama skalbimo priemonė užtikrins, kad ne tik pašalinsite nešvarumus, bet ir sunaikinsite galimus mikroorganizmus. Jeigu sergant buvo naudojama didesnė drėgmė, kaip antai pakloti audiniai ar audiniai, lengvai gali tapti mikrobų veisimosi vieta.
Svarbu: Patalynė skalbiama karštesniame nei 60 ºC temperatūros vandenyje. Ligonio daiktai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, skalaujami karštu vandeniu.
4. Oro kokybės užtikrinimas
Dezinfekuoti ir švarinti aplinką reikia ne tik paviršių lygmenyje. Nepamirškite vėdinti patalpų ir pasirūpinti, kad oras būtų šviežias. Net ir patalpose, kuriose neseniai sirgo žmonės, reikia užtikrinti nuolatinį oro judėjimą ir švarą. Jei turite oro filtrus, įsitikinkite, kad jie veikia tinkamai ir yra išvalyti.
5. Rankų higiena
Po ligos sezono ypač svarbu įsitikinti, kad visi namų ūkio nariai laikosi pagrindinių higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių, ypač prieš valgant ar po kontakto su paviršiais, kuriuos galėjo paliesti sergantis asmuo.
6. Elektronikos prietaisų dezinfekavimas
Telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir kiti elektronikos prietaisai gali kaupti bakterijas, nes dažnai liečiasi su rankomis. Neužmirškite reguliariai dezinfekuoti šių prietaisų ekranų ir klaviatūrų. Naudokite specialias servetėles, skirtas ekranams, kad nesubraižytumėte jų paviršių.
7. Grindų ir kilimų valymas
Grindys ir kilimai taip pat gali kaupti bakterijas ir virusus. Jie turi būti reguliariai valomi, ypač jei turite mažų vaikų ar augintinių. Pasirūpinkite, kad grindys būtų nuvalytos drėgnu būdu, o kilimai - išsiurbti naudojant aukštos kokybės dulkių siurblį su HEPA filtru.
8. Asmeninių daiktų priežiūra
Asmeniniai daiktai, tokie kaip rankinės, kuprinės, batai ir kiti kasdieniai reikmenys, taip pat turėtų būti dezinfekuojami. Patikrinkite, ar šie daiktai nėra užteršti ir juos nuvalykite bei išvalykite.
9. Saugumo užtikrinimas
Naudojant dezinfekavimo priemones, svarbu laikytis gamintojo nurodymų, kad užtikrintumėte saugumą ir maksimalų veiksmingumą.
Jei norite apsaugoti patalpose besilankančius žmones ir darbuotojus nuo virusų ir galimų infekcijų plitimo, reikėtų reguliariai atlikti profilaktinę dezinfekciją. Taip aplinka išliks apsaugota nuo grybelių, virusų ir bakterijų. Šios dezinfekcijos metu dezinfekciniu skysčiu yra plaunami ir valomi visi dažnai liečiami paviršiai bei grindys.
Jei žinote arba numanote, jog patalpose lankėsi užsikrėtęs žmogus, rekomenduojame rinktis greitąją dezinfekciją, kurią atlieka mobili, greitai reaguojanti komanda.
Kaip apsisaugoti nuo roto ir noro virusų?
- Reguliariai dezinfekuokite paviršius ir daiktus ypatingai tuos, kurie yra dažniausiai liečiami, tiek Jūsų pačių, tiek kitų žmonių.
- Tualetas yra vieta, kurioje tikimybė užsikrėsti roto virusu yra didžiausia, tad ypatingą dėmesį skirkite tualeto kambario švarai palaikyti ir paviršių dezinfekavimui.
- Paskiepykite vaikus roto viruso vakcina, didžiausia tikimybė susirgti roto virusu su sunkiomis komplikacijomis turi vaikai bei kūdikiai, tad vakcina vaikams, kūdikiams yra esminė. Suaugusiems skiepų nuo roto viruso nėra.
- Kuo dažniau bus plaunamos rankos, tuo mažesnė rizika užsikrėsti.
- Jeigu susirgo šeimos narys, norint apsisaugoti reikės dezinfekuoti ir paviršius namuose, ypač dažnai dezinfekuoti tualetą, vonios kambarį. Ligonis turi būti izoliuotas atskirame kambaryje, naudoti atskirą rankšluostį, patalynę, indus.
- Laikytis subalansuotos mitybos.
Ligonio kambarys ir bendro naudojimo patalpos turi būti valomos drėgnu būdu 2 kartus per dieną, dažnai vėdinamos. Naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės. Patalynė skalbiama karštesniame nei 60 ºC temperatūros vandenyje. Ligonio daiktai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, skalaujami karštu vandeniu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks gydymas skiriamas roto ir noro virusų atveju?
Dauguma atvejų roto ir noro virusų infekcijos išnyksta savaime per keliolika ar kelias dienas. Sunkesniais atvejais gali prireikti gydytojo konsultacijos ir tolimesnio gydymo.
Ar yra vakcinos nuo roto ir noro virusų?
Šiuo metu yra vakcina nuo rotaviruso infekcijos, kuri skiriama tik kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip dalis rutininės vakcinacijos programos.
Kuo norovirusas skiriasi nuo „skrandžio gripo“?
Nors dažnai sakoma, kad sergama „skrandžio gripu“, iš tikrųjų gripo virusas veikia kvėpavimo sistemą, o ne virškinamąjį traktą. Vadinamojo „skrandžio gripo“ kaip ligos nėra - čia dažniausiai kalbama apie noroviruso sukeltas žarnyno infekcijas.
Kaip virusas patenka į aplinką?
Virusas greitai paplinta, kai užsikrėtusysis vemia - tuomet viruso dalelės pasklinda ore ir nusėda ant paviršių, išlieka ore dar kelias valandas. Taip pat norovirusas plinta ir per išmatas, todėl netinkama rankų higiena po tualeto ar kūdikių sauskelnių keitimo - viena dažniausių infekcijos priežasčių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu simptomai nepraeina tris dienas ar pastebite dehidratacijos požymius (mažai šlapinatės, jaučiate burnos sausumą, galvos svaigimą atsistojus, silpnumą, mieguistumą arba vaikai verkia be ašarų), būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Jeigu vėmimas įgauna žalsvą ar gelsvą atspalvį, reikėtų neatidėlioti vizito pas medikus, nes tai gali būti žarnyno nepraeinamumo ženklas.
Ar virusas perduodamas oru?
Vemiant užsikrėtusiam žmogui, virusas gali patekti į aplinką su oro dalelėmis, nusėsti ant paviršių ir net kelias valandas išlikti ore. Dėl to itin svarbu greitai ir tinkamai valyti patalpas, taip pat rūpintis asmenine apsauga (pirštinės, kaukės) tvarkant vėmalus ar išmatas.
Kiek laiko norovirusas išlieka ant paviršių?
Norovirusas išlieka ypač gyvybingas ant kietų ir sausų paviršių net porą savaičių. Įprasta, kad ilgiau jis išgyvena ant lygių paviršių, kaip plienas ar plastikas, todėl būtina reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamas vietas.
Ar norovirusui yra vakcina?
Kol kas vakcinos nuo šio viruso nėra. Mokslininkai jau pradėję vykdyti tyrimus, tačiau dėl didelės viruso atmainų įvairovės efektyvią apsaugą sukurti sudėtinga. Veliau sukurta vakcina greičiausiai apsaugotų tik nuo dažniausiai pasitaikančių viruso variantų.
Kada galima grįžti į mokyklą ar darbą?
Į įprastą veiklą grįžti patariama tik praėjus mažiausiai 48 valandoms nuo paskutinių simptomų išnykimo. Dirbantys su maistu žmonės turėtų palaukti iki 72 valandų, kol pradės vėl gaminti ar ruošti maistą.
Laikydamiesi šių patarimų, galite užtikrinti, kad jūsų namai bus švarūs ir saugūs po ligos ar virusų sezono. Reguliari dezinfekcija ir tinkama higiena padės apsaugoti jūsų šeimą nuo galimų infekcijų ir užtikrins sveiką gyvenamąją aplinką.
UAB Valymas LT Patalpų dezinfekcija COVID-19 Prevencija
tags: #noro #virusas #kaip #dezinfekuoti #patalpas