Gyvenimas Atskirai Nuo 16 Metų: Teisės, Galimybės ir Atsakomybė Lietuvoje

Lietuvos įstatymai numato, kad vaikas yra asmuo, neturintis 18 metų. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad jaunesnis nei 18 metų asmuo gali savarankiškai įgyvendinti savo teises. Pavyzdžiui, jaunesniam nei 18 metų asmeniui leidžiama sudaryti santuoką ar savarankiškai tvarkyti gaunamas pajamas. Nors vaikas yra iki 18 metų, už pačio vaiko neteisėtus veiksmus jis gali būti baudžiamas jau nuo 16 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 14 metų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra galimybės ir sąlygos gyventi atskirai nuo tėvų nuo 16 metų, kokios teisės ir pareigos tenka nepilnamečiams, ir kokia atsakomybė numatyta už vaiko teisių pažeidimus.

Vaiko Atstovai ir Jų Pareigos

Vaiko atstovai yra tėvai. Tačiau būna išimčių, pavyzdžiui, jei tėvai yra neveiksnūs. Tokiais atvejais vaikams yra paskiriami globėjai ar rūpintojai, kurie taip pat privalo užtikrinti vaikų interesus. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.

Vaiko Teisių Pažeidimai ir Atsakomybė

Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus, vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai.

Blogas elgesys su vaiku gali būti:

• Fizinė prievarta
• Seksualinė prievarta
• Vaiko nepriežiūra
• Moralinė prievarta
• Tapimas smurto šeimoje liudininku

Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Yra susiformavusi nuostata, kad jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai galimai netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, kurios suformuotų vaiko teisingą požiūrį į elgesį ir visuomenines nuostatas. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime.

Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu nustatyti pažeidimai nesukelia sunkių pasekmių, nėra sistemingi, tėvams paprastai skiriama bauda.

Laisvės Atėmimo Bausmė Už Elgesį Su Vaiku

Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės. Pavyzdžiui, tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus.

Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas, palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje. Laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir tais atvejais, kai vienam iš tėvų yra teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką, tačiau yra vengiama ją vykdyti, atlikus tyrimą vengiančiajam gali tekti pasiaiškinti teisme, o už tai yra numatyta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.

Kada Vaikas Gali Būti Paimamas Iš Šeimos?

Šiuo metu visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad vaikai lengvai gali būti paimami iš šeimos, yra mitas. Vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę ir pareigą reaguoti į situacijas, kurios pavojingos vaikui, tačiau šios institucijos atstovai vaiką gali patalpinti globos namuose ar pas globėjus tik labai trumpam laikui, o vėliau šį klausimą sprendžia teismas. Proceso metu yra užtikrinamos vaikų ir tėvų teisės, tėvams skiriama teisinė pagalba, yra aiškinamasi visos susiklosčiusios situacijos aplinkybės ir ieškoma geriausio vaiko interesus atitinkančio sprendimo.

Visais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai atvykę į įvykio vietą, pirmiausia ieško galimybės perduoti vaikų priežiūrą vaikų artimiems giminaičiams. Klausimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendžiamas nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje.

Tokia aplinka gali būti nustatoma tokiais atvejais:

• Kai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai
• Kai vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi
• Kai tėvai yra dingę ir jų ieškoma
• Kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių

Dažniausiai realus pavojus šeimoje būna konstatuojamas, kai tėvai sistemingai smurtauja prieš vaikus, ilgą laiką nesirūpina ir netinkamai prižiūri vaikus. Dažniausiai tai nebūna vienkartinis, netyčinis veiksmas ar neapgalvotai susiklosčiusi situacija - tai būna ilgalaikiais ir sistemingais neteisėtais veiksmais padaroma žala vaiko interesams.

Gyvenimas Atskirai Nuo Tėvų Nuo 16 Metų

Iki pilnametystės ar emancipacijos esi prižiūrimas tėvų. Tu turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą bei pavardę. Tėvams išsiskyrus tu turi teisę bendrauti su abiem iš jų, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyveni. Tėvams išsiskyrus tu gyvensi su vienu iš jų. Gyvenamoji vieta yra nustatoma bendru tėvų sutarimu, priimant bendrą ir visus tenkinantį sprendimą.

Jei sulaukei 16 metų ir norėtum gyventi atskirai nuo tėvų, turi gauti jų leidimą. Tu, tavo tėvai ar globėjai turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl tavo, kaip nepilnamečio, veiksnumo pripažinimo.

Vaiko teisių apsaugos specialistams tenkanti atsakomybė atstovauti vaiko interesams teisme - kasdienybė. Vieni sudėtingiausių sprendimų priimami teismo posėdžių metu, kuomet siekiama vaiką laikinai paimti iš šeimos. „Vaikų, išreiškiančių norą būti paimtiems iš šeimos, tendencija ryškėja tarp paauglių. Dažniausiai šeimoje vyraujantys nesutarimai, apleistumas ir nepriežiūra, tėvų piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis paskatina vaikus atsiriboti nuo savo artimiausių žmonių, ieškoti saugesnės aplinkos. Tokių atvejų per metus mūsų skyriaus darbo praktikoje pasitaiko iki dešimties“, - sako Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr.

Skyrybų Įtaka Vaikams

Skyrybos - tai didelė emocinė, psichologinė, ekonominė ir socialinė rizika. Skiriantis šeimoms pažeidžiamos sutuoktinių funkcijos, nyksta šeimos vaidmenys, dvasinis bendrumas. Šįkart „Atgimimas“ pasiaiškino, kaip šiandien jaučiasi besiskiriančios šeimos ir jų atžalos. Kokią įtaką tėvų skyrybos daro vaiko asmenybės raidai? Kiek aplinkiniai žmonės gali padėti patiems besiskiriantiesiems ir jų vaikams?

Daiva Beliūnienė, „Bendrakeleivių“ sielovadininkė, papasakojo, kad jų grupės paskirtis ir tikslas teikiant pagalbą skyrybų krizę išgyvenantiesiems - priimti žmogų ir būti šalia jo skausmo, padėti išsisakyti, įvardyti sunkumus, išklausyti, atliepti ir nurodyti įmanomas gaires gijimo ir visaverčio gyvenimo link: „Mes siekiame padėti skyrybas patyrusiems patikėti, kad visavertis gyvenimas įmanomas ir sudužus šeimyninio gyvenimo „statiniui“, kad ir su šia žaizda, su šia patirtimi, kuri, vienaip ar kitaip, bet paženklina gyvenimą, galima pakilti ir gyventi pilnakraujį gyvenimą, iš naujo atrasti viltį. Žmonės dažniausiai ateina sutrikę, sugniuždyti, pilni kaltinimų ar kaltės, varginami neišsakytų, susiraizgiusių jausmų. Dažnai jie neturi su kuo kompetentingai apie tai pasikalbėti, gyvena lyg slėpdami savo bėdą.“

Pašnekovės žodžiais, ir vaikai, ir suaugusieji skyrybų metu išgyvena skausmingas gyvenimo komplikacijas. Skyrybos pažeidžia visų šeimos narių savivertę, ypač paliktų. O tai gali lemti ir gyvenimo strategiją bei pasirinkimus.

Statistika

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skyrybų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais svyravo, tačiau išlieka gana didelis. Žemiau pateikiami duomenys apie santuokų ir skyrybų skaičių Lietuvoje skirtingais metais:

Demografai pabrėžia, kad skyrybų itin pagausėjo maždaug nuo 2004 iki 2008 m. Paskui šis rodiklis sumažėjo. Bet demografai per daug nesidžiaugia šiais rezultatais, nes skyrybų planai, pasirodo, tiesiog atidedami vėlesniam laikui.

tags: #nuo #16 #m #galima #gyventi #bute