Lietuvoje organizuojami Europos Parlamento (nuo 2014 renkama 11 narių), Lietuvos Respublikos Prezidento (abeji penkerių metų kadencijai), Lietuvos Respublikos Seimo (renkama 141 narys), savivaldybių tarybų (abeji ketverių metų kadencijai) visuotiniai, lygūs ir tiesioginiai rinkimai, vykdomi slaptu balsavimu. Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai (savivaldybių tarybų rinkimuose - ir nuolatiniai gyventojai, Europos Parlamento rinkimuose - nuolatiniai gyventojai Europos Sąjungos piliečiai) nuo 18 metų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos yra nustatytos norint kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidento postą, kokie reikalavimai keliami kandidatams ir kaip vyksta rinkimų procesas.
Rinkimų organizavimo proceso svarbiausi etapai:
- rinkimų teisės nustatymas,
- valstybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apygardas,
- rinkėjų sąrašų sudarymas,
- kandidatų kėlimas ir registravimas,
- rinkimų kampanija,
- balsavimas (jo metu kiekvienas rinkėjas asmeniškai atvyksta į rinkimų apylinkę, kur jam turi būti sudarytos sąlygos slaptai užpildyti rinkimų biuletenį; kai kur balsuojama elektroniniu būdu),
- balsų skaičiavimas,
- rezultatų nustatymas ir paskelbimas,
- mandatų suteikimas,
- išrinktųjų priesaika.
Rinkimų teisė yra piliečių teisė dalyvauti rinkimuose, būti išrinktiems ir atstovauti tautai. Skiriama pasyvioji (teisė būti išrinktam) ir aktyvioji rinkimų teisė (teisė rinkti).
Dažniausiai rinkimų teisė nesuteikiama nepilnamečiams, asmenims, kurie teismo pripažinti neveiksniais, kai kuriose šalyse - ir nuteistiesiems, privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems asmenims.
Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tas pats asmuo prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Prezidentą kas penkerius metus renka Lietuvos piliečiai pagal visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę, slaptu balsavimu.
Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jei pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po 2 savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, jame dalyvauja 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Piliečiai savo balsą atiduoda savo rinkiminėje apygardoje, priskirtoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Rinkėjas iš anksto gali balsuoti ir kitoje apygardoje. Sergantys, senyvo amžiaus piliečiai gali balsuoti namuose. Užsienyje gyvenantiems lietuviams taip pat sudaromos sąlygos atiduoti balsą.
Artėjant gegužės 12 d. vyksiantiems prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad balsuoti užsienyje jau užsiregistravo beveik 21 tūkstantis rinkėjų, didžioji dalis jų balsuos Jungtinėje Karalystėje, JAV, Norvegijoje, Vokietijoje bei Airijoje.
Kandidato į Respublikos Prezidentus Andriaus Mazuronio rinkimų programa garso formatu.
Rinkimų kampanijos etapai
Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo VRK sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos.
Vykstant rinkimų politinei kampanijai registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.
Rinkimų politinės kampanijos metu svarbiausi šie etapai:
- rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas;
- kandidatų kėlimas (išsikėlimas);
- rinkimų agitacija;
- rinkimų agitacijos draudimas;
- rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena);
- baigiamasis etapas.
Svarbu atsiminti, kad pretendentai į prezidentus kandidato statusą įgyja tik įregistruoti VRK. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų, VRK oficialiai skelbia kandidatų sąrašą.
Tuomet šie kandidatai turi teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų agitacijos laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios politinės partijos arba politinio komiteto rinkimų programą.
Vasario 21 d. kandidatai į prezidentus pradėjo rinkti parašus. Iki kovo 28 d. jie turi surinkti daugiau kaip 20 tūkst. parašų. Tą jie gali daryti ir popieriniu, ir elektroniniu būdu svetainėje „rinkejopuslapis.lt“.Vasario 26 d. konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė paskelbė surinkusi reikiamus parašus ir sustabdė tolesnį jų rinkimą. Už ją pasirašė daugiau kaip 33,7 tūkst. rinkėjų.Vasario 28 d. Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas taip pat surinko reikiamą kiekį parašų dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.Kovo 2 d. apie surinktus reikiamus parašus paskelbė ir dabartinis šalies vadovas, antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, surinkęs virš 20 tūkst. parašų. Tokį kiekį parašų G. Nausėda surinko per daugiau nei 10 dienų. 2019 m., kandidatuojant pirmai kadencijai, jam tai padaryti užtruko dvi su puse paros.Kiti aštuoni kandidatai, kuriems VRK yra išdavusi parašų rinkimo lapus, parašus vis dar renka. Tarp jų - Ignas Vėgėlė, Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Aurelijus Veryga, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus, Valdas Tutkus bei Arūnas Rimkus.
Kovo pradžioje kandidatas į prezidento rinkimus Žilvinas Treigys pranešė persigalvojęs ir prezidento rinkimuose nebedalyvaus.
Kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidento postą
Šiuo metu 13 politinės kampanijos dalyvių tęsia kovą dėl valstybės vadovo posto. Toliau pateiksime trumpą apžvalgą apie kai kuriuos kandidatus, dalyvaujančius 2024 metų prezidento rinkimuose:
- Gitanas Nausėda - nepriklausomas kandidatas, siekiantis antros kadencijos.
- Ingrida Šimonytė - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė.
- Aurelijus Veryga - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas.
- Dainius Žalimas - Laisvės partijos kandidatas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas.
- Andrius Mazuronis - Darbo partijos lyderis.
- Giedrimas Jeglinskas - Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas.
- Eduardas Vaitkus - nepriklausomas kandidatas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius.
- Valdas Tutkus - buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, nepriklausomas kandidatas.
- Remigijus Žemaitaitis - Seimo narys, nepriklausomas kandidatas.
- Ignas Vėgėlė - profesorius, teisininkas, nepriklausomas kandidatas.
Kandidatams toliau renkant parašus, kartu jie ieško ir finansinės paramos. Čia vieniems sekasi geriau, kitiems kiek prasčiau.
Remiantis VRK duomenimis, šiuo metu daugiausia lėšų prezidento rinkimų politinei kampanijai finansuoti yra šių pretendentų į kandidatus sąskaitose: A. Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas kandidatas) - 202 000 eurų; I. Šimonytė (Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų keliama kandidatė) - 150 000 eurų; I. Vėgėlė (išsikėlęs kandidatas) - daugiau kaip 73 tūkst. eurų;G. Nausėda (išsikėlęs kandidatas) - daugiau kaip 47 tūkst. eurų; G. Jeglinskas (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” keliamas kandidatas) - beveik 39 tūkst. eurų; E. Vaitkus (išsikėlęs kandidatas) - daugiau kaip 28 tūkst. eurų;D. Žalimas (Laisvės partijos keliamas kandidatas) - beveik 16,5 tūkst. eurų; V. Tutkus (išsikėlęs kandidatas) - beveik 4 tūkst. eurų; A. Mazuronis (Darbo partijos keliamas kandidatas) - 2 tūkst. eurų. Iš viso informaciją apie tai, kiek lėšų jau yra gavę, VRK jau yra pateikę 9 iš 14 politinės kampanijos dalyvių. Kiti kandidatai duomenų apie gautas aukas nėra pateikę VRK.
Vasario 15 d. paskelbta „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa parodė, kad didžiausią palaikymą vis dar turi dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Už antrosios kadencijos Daukanto aikštės rūmuose siekiantį G. Nausėdą sausį būtų balsavę 23,5 proc. respondentų. Artimiausiu G. Nausėdos varžovu yra I. Vėgėlė. Už jį sausį būtų balsavę 12,4 procento respondentų. Už trečiojoje pozicijoje reitingų lentelėje esančią I. Šimonytę savo balsą šalies vadovo rinkimuose sausį būtų atidavę 10,8 proc. apklaustųjų.
4,1 proc. apklaustųjų sausį savo balsą būtų atidavę buvusiam KT pirmininkui, Laisvės partijos kandidatui D. Žalimui. Nedaug nuo D. Žalimo atsilieka ir parlamentaras R. Žemaitaitis, už kurį sausį būtų balsavę 3,3 proc. šalies gyventojų. Be to, 2,8 proc. šalies gyventojų sausį teigė savo balsą norintys atiduoti opozicinės LVŽS kandidatui A. Verygai. Kiti kandidatai surinko mažiau kaip po 2 proc.
Apibendrinant, norint kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidento postą, būtina atitikti Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus reikalavimus, įskaitant amžių, pilietybę ir gyvenamąją vietą. Rinkimų procesas yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti demokratiškumą ir skaidrumą.
| Sąlyga | Reikalavimas |
|---|---|
| Pilietybė | Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę |
| Gyvenamoji vieta | Ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje |
| Amžius | Ne mažiau kaip 40 metų iki rinkimų dienos |
| Teisė būti renkamas | Turi būti renkamas Seimo nariu |
| Kadencijų skaičius | Ne daugiau kaip du kartus iš eilės |
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų logotipas