Vaikai ir paaugliai yra pati jautriausia visuomenės dalis. Dabartinėje visuomenėje vykstantys pokyčiai labai ryškiai paveikia jaunąją kartą. Bendros agresyvios tendencijos vyraujančios visuomenėje, didėjantis šeimų nestabilumas bei kiti socialiniai procesai įtakoja augantį vaikų ir paauglių agresyvumą, gausėjantį nusikalstančių nepilnamečių skaičių, dažnėjantį visuomenės normų pažeidinėjimą. Gausėjantis vadinamųjų probleminių vaikų skaičius, pats savaime reikalauja didesnio dėmesio atkreipimo į šią problemą.
Šiame straipsnyje trumpai patyrinėsime lyčių ypatumus. Štai iš kur atsirado berniukai! Nežinomas dainelės autorius šitaip aiškina biologinius (arba įgimtus) lyčių ypatumus. Taigi šiame darbe mes ir bandysim nors trumpai patyrinėti šį klausimą. Buvo ir kitokių nuomonių.
Kaip užauginti stiprius vyrus | 3 niūrūs ciklai
Lyčių Skirtumai Psichologijoje
Jeigu pažvelgtume į tyrimus, kurie daryti šimtmečio pradžioje ir palygintume juos su tyrimais, kurie atliekami dabar, pamatytume, kokių skirtingų dalykų juose randama. Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kad vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni, o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lyg paprastesnės, “naminės” būtybės.
Ne taip seniai, 1970-ųjų feministinės revoliucijos metu, kalbos apie įgimtus skirtumus, sąlygojančius vyro ir moters elgesį, buvo, švelniai tariant, nemadingos. Vis daugiau tyrimų konstatuodavo, kad esminių psichologinių skirtumų tarp vyro ir moters apskritai nėra, o matomi skirtumai formuojasi dėl nevienodo auklėjimo ir moterų suvaržymo. Artėta prie teiginių, prieštaraujančių sveikam protui ir gyvenimiškai patirčiai - vyrai ir moterys yra tokie pat.
Pasižiūrėję į tyrimus, kuriuose taikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai, randame įįdomesnių, subtilesnių ypatumu. Dažnai konstatuojama, kad vyrai sunkiau išreiškia emocijas, nesugeba jų įvardinti, atsilieka kalbinės raiškos srityse, yra mažiau empatiški, labiau agresyvūs ( tai, beje, patvirtina vyrų ir moterų smegenų veiklos tyrinėjimai).
Skiriasi ne tik vyrų ir moterų agresyvumo lygis, bet ir agresijos išraiška. Vyrai linkę agresiją rodyti fiziškai, o moterų agresyvumas dažniausiai apsiriboja žodžiais. Moterys lengviau įsivaizduoja dvimačius objektus, o vyrai - trimačius. Moterys jautresnės akustiniams (girdimiems) stimulams, o vyrai regimiesiems. Ne veltui sakoma, kad vyrai myli akimis, o mmoterys - ausimis. Moterų labiau išvystyta girdimoji atmintis, vyrų - regimoji. Moterys labiau orientuojasi į subjektyvųjį pasaulį,o vyrai - į objektyvųjį.
Kadangi vis daugiau moterų tampa iškiliomis vadovėmis, tyrinėtojai išanalizavo vyrų ir moterų vadovavimo skirtumus. Moterys siekia geros darbo atmosferos; dalytis galia, ragina kitus dalyvauti priimant sprendimus ir skatina darbuotojų pasitikėjimą savimi. Vyrai, priešingai, praktikuoja formalią valdžią ir daugiau rūpinasi hierarchija. Moterys taip pat garbingesnės - jos linkusios rečiau vėluoti bei vogti.
Lytinis Auklėjimas
Kol tėvai laužo galvą, vaikai jau seniai būna pradėjęs save tyrinėti. Gamta davė jam lytį, tačiau kol vaikas tai suvoks, praeis mažiausiai treji metai. Psichologai teigia, kad savęs priskyrimas vienai ar kitai lyčiai, kelias į šį pažinimą, yra labai svarbus vaiko asmenybės raidos. Būtent tėvai čia atlieka lemiamą vaidmenį.
Psichologai tvirtina, kad mergaitės ir berniukai skirtingai jaučia savo kūną. Tačiau kaip vaikai sužino, kad patiriami jausmai būdingi tik jų lyties atstovams? Į šį klausimą vaikas atsako pamažu stebėdamas savo tėvus. Pažinimo procesas prasideda nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Naudodami tam tikrus ženklus, kurie visuomenėje laikomi „moteriškais“ ir „vyriškais“, tėvai netiesiogiai nurodo vaikui jo lytį.
Pirmų tokių ženklų aptinkama jau kūdikio kraitelyje, žaisluose, išduoda kambario interjeras ir, žinoma, vaiko vvardas. Vaikams pajusti savo lyties ypatumus pirmiausia padeda tai, kaip su juo bendrauja tėvai. Jei namie auga maža“moteris“, tėvai jautriai reaguoja į jos kaprizus ir stipriau reiškia savo emocijas. O su berniuku jie bendrauja santūriau. Skiriasi netgi vaiko nešiojimo ant rankų būdas. Su berniukais paprastai elgiamasi mažiau manieringiau.
Auklėjimo Skirtumai
Mergaites ne tokios išdykusios kaip berniukai. Ar tai joms įgimta ar išugdoma? Gal nereikėtų šių skirtumų ignoruoti, gal kai ką vertėtų pakeisti auklėjant mergaites. Išglebęs tylus žmogus - ir vyras, ir moteris - gyvenime nedaug pasiekia. Tad jei mergaitė trykšta gyvybingumu, gal jo nevaržykime? Užaugs stipri, savarankiška asmenybė ir galės išsikovoti savo vietą gyvenime.
Visos auklėjimo dogmos, tiek senos, tiek naujos, yra netikusios, teigia Zalcburgo universiteto profesorius N.J.Reversas. Ir berniukas, ir mergaitė savo vaidmenį supranta dar būdami vaikai, žinoma, jei šeima neignoruoja dukters ar sūnaus prigimties, nevaržo jų įgimtų polinkių. Auklėjimas, juo labiau vaikystėje, neturi kaip nors skirtis. Kiekvienam vaikui - ir mergaitei, ir berniukui - reikia ir švelnumo, ir šilumos. Abiejų lyčių vaikų, kol jie dar maži, turi būti vienodi žaidimai ir žaislai. Visiems reikia ir lėlių, ir konstruktorių bei mašinų. Tegu ir mergaitė, ir berniukas mokosi konstruoti, statyti ir “vaikus” globoti. Ir vėliau dirbtinai žaislų skirstyti nederėtų. Tai vvaikai padarys patys.
Daugelis tėvų šiandien supranta, kad vaikai skiriasi ne išvaizda, rūbais, o dvasia. Tačiau tai absurdas. Juk yra žmogiškų savybių, tokių, kaip dėmesingumas, paslaugumas, jautrumas, pakantumas kitam ir pasitikėjimas savimi, kurias privalo turėti ir berniukas, ir mergaitė. Šios žmogiškos savybės negali būti priskiriamos tik vienai lyčiai. Netiesa, kad būti aktyviam ir drąsiam, logiškai mąstyti, suprasti ir dalykiškai spręsti būdinga tik vyrams, lygiai kaip kad būti jausmingoms ir jautrioms - tik moterims.
Mažas vaikas, stebėdamas savo šeimą, pats susikuria moteriškumo ir vyriškumo įvaizdį. Jei jis supras, kad moteris ir vyras turi būti vertinami vienodai, būdamas suaugęs nesutriks, susidūręs su kitokiu elgesiu ar vertinimu.
Santykiai Vaikystėje ir Paauglystėje
Vaikams augant santykiai tarp mergaičių ir berniukų keičiasi. Dabar mokyklose mokosi kartu berniukai ir mergaitės, bet dažnai žaidžia atskirai. Ikimokyklinėse įstaigose vaikai žaidžia šeimyninius (lyčių) žaidimus. Beje, ir pirmosiose klasėse 5-9 metų berniukai dar mielai draugauja su mergaitėmis, bet pamažu jau buriasi į atskiras grupes.
Iki lytinio brendimo berniukų ir mergaičių draugystė būna vaikiška, nekalta. Paauglystėje, suaugusiųjų akimis, pabunda gan keistas domėjimasis kita lytimi: berniukai skriaudžia mergaites, tampo jas už kasų ir kumščiuoja, o mergaitės vengia jų. Šiuo laikotarpiu tėvai neturėtų pernelyg sunerimti dėl pasikeitusio atžalos elgesio. Nedera ir dabar pabrėžti auklėjimo skirtumų. griežtas berniuko auklėjimas aktyviam gyvenimui, o mergaitės - tik šeimai šiandien atgyvenęs.
Šiuolaikinis žmogus turėtų ne vadovautis stereotipais, bet sąmoningai pasirinkti, kokios šeimos jis nori (ir ar nori), ką jis toje šeimoje veiks, už ką jis prisiims atsakomybę. Sūnus turi būti rengiamas ne tik profesijai, - jam teks būti ir vyru šeimoje. Dukrai turi būti sudarytos galimybės surasti save, įgyvendinti savo polinkius, suprasti savo paskirtį būsimoje šeimoje.
Žmonės, kurdami šeimą, turėtų ne vadovautis principu “kaip visi”, bet kurti kažką, kkas jiems labiausiai tinka, kažką unikalaus, kad formuotų savitas tradicijas, savitą pareigų pasiskirstymą, bendravimą.
Vyro Ir Moters Mąstymo Skirtumai
Vyro ir moters mąstymo tėkmė skyręsi. Moteris gali įgyti nemažai vyriško mąstymo bruožų ir atvirkščiai - vyrai gali išlavinti kai kurias moteriškas mąstymo galias.
Įdomu tai, kad mokslininkai pastebėjo viena įdomų procesą: maždaug tuo pačiu metu embrione, kai nunyksta priešingos lyties požymiai, atsiranda didžiųjų smegenų pūslelės, vėliau iš jų vystosi mąstymo organai. Taigi didžiausios smegenys pradeda vystytis tuo metu, kai nunyksta priešingos lyties požymiai!
Susipažinus su aaugimo jėgų virsmo mąstymo jėgomis kyla klausimas, kas vyksta su priešingos lyties dauginimosi jėgomis, kurios fiziškai nesubręsta? Į šį klausimą atsakė Rudolfas Štaineris. Jis priėjo prie išvados, kad šios fiziškai nepanaudotos reprodukcinės jėgos naudojamos produktyviai ir reproduktyviai dvasiniai veiklai. Pirmiausia jjos naudojamos mąstymui. Jei nežinotume augimo ir mąstymo jėgų virsmo dėsnio, negalėtume paaiškinti klasikinių vyro ir moters mąstymo ypatumus ir skirtumus. Vyro mąstymas remiasi moteriškų dauginimosi organų jėgomis, kurių jis fiziškai nenaudoja. Ir atvirkščiai, moteris dvasiškai naudojasi vyriška kūrybine potencija, kuri fiziškai joje nesireiškia.
Iš to išplaukia klasikiniai vyriško ir moteriško mąstymo skirtumai, nors pasitaiko individualių skirtybių. Pavyzdžiui jis stebisi, kodėl ji grįžo prisipirkusi daiktų, kurių visai neketino pirkti. Ji niekada neužsirašo, ką pirks, nes viską žino apytikriai. Jai patinka pirkti spontaniškai, netikėtai už ko nors užkliuvus žvilgsniui. Jai tai tikras malonumas. Todėl ji stebisi, kai jis stropiai užsirašo, ką reikės nupirkti ir visada tiksliai perka tik tai, kas surašyta. Jai tai atrodo juokinga ir keista. Panašiai yra ir kitur, ppavyzdžiui planuojant atostogas ar aptariant įvairias problemas.
Štai abu aptarė problemą, viską išsiaiškino iki galo, jis džiaugiasi, kad dabar pagaliau viskas galutinai aišku. Staiga koks nors netikėtas įvykis visiškai pakeičia jos nuomonę. Ji turi naujų idėjų ir sako, kad reikia vėl viską iš pradžių apsvarstyti. Jis niekaip negali to suprasti, nes jau viskas nuspręsta. Ji aiškina, kad atsirado naujų aplinkybių, apie kurias anksčiau tiesiog nepagalvojo, todėl viskas turi keistis. Jeigu jis pagaliau su tuo sutinka, dar kartą pradeda viską iš pradžių, tačiau vis vien nebegali būti tikras, kad šis susitarimas ilgai galios. Susiduria du skirtingi požiūriai, kuris nugalės? Svarbu abiems suprasti lyčių skirtumus ir į juos atsižvelgti.
Vyrai turėtų išmokti atsižvelgti į moteriško mąstymo ypatumus, kurie reiškia tai, kuo jie taip didžiuojasi - vyrišką potenciją. Moterų spontaniškumas, atvirumas, netikėti susižavėjimai, didžiulė sielos energija, mokanti susitelkti ties atskirais dalykais, kartais juos labai erzina, tačiau retkarčiais ir džiugina. Moteris moka susikoncentruoti ties labai svarbiais dalykais ir nė trupučio nenukrypti nuo to, ji gali pareikalauti:“Dabar reikia tai aptarti!“ Šis gebėjimas susikoncentruoti vienam tikslui yra prigimtinė moters savybė. Jai sunku sudėtingus atvejus palikti likimo eigai, išlaukti, kol pribręs tinkamas laikas.Šie gebėjimai jai duoti fiziškai, tačiau dvasiškai ji to negali, nebent sąmoningai mokytųsi.
Vyrai dvasiškai turi daug to, ko fiziškai jiems trūksta. Jie geba išlaukti tinkamo momento, brandinti idėjas, dalykiškai vertinti įvykius. Jų mintims būdingas uždarumas,todėl išsaugoti dvasinę ištikimybę jiems lengviau nei moterims. Pastarosios daugiau linkusios į fizinę ištikimybę.
Jausmų Skirtumai
Abiejų lyčių jausmai taip pat labai skirtingi. Psichologų surinkti duomenis tvirtinai įrodo, kad mergaičių jausmai labiau išugdyti nei vyro.Jų jausmai daugiau siejasi su mąstymu. Pojūčiai jų jausmus veikia mažiau. Berniukai atvirkščiai: jie stipriau reaguoja į pojūčius, jausmus sieja su pojūčiais, o mąstymas yra nejausmingas, dar aabstraktesnis. Jie didžiuojasi savo dalykiškumu.
Vyriškas mąstymas nesiejamas su jausmais, sprendžiant dalykiškus reikalus jie laikomi nereikalingi, atsisakoma bet kokio asmeniškumo, jausmai ir mąstymas vienas nuo kito nutolę. Tai paaiškintina vyrų sandaros ypatumais. Jie savo jausmus patenkina juslėmis,mažai sieja su mąstymu. Moterų jausmai mažiau priklauso nuo fizinių pojūčių, todėl juos gali sutelkti išorės įspūdžiams ir mintims.
Mergaitės dažniau rašo dienoraštį, svajoja. To paties amžiaus berniukams tai visai nebūdinga, jie labiau domisi kompiuteriu. Moteris jausmingos, todėl jos gali greičiau susinervinti, jei nepasiseka iškart apčiupti problemos. Mintys privalo būti tvarkingos, nuoseklios ir suprantamos, tada moteris jaučiasi geriau.
Moteriai labai svarbu šeimyniniame gyvenime išsakyti savo norus ir laukimus. Kai moteris myli savo vyrą, ji visada tikisi pabūti drauge su jou ir pasidalinti savo mintimis. Net tuomet, kai jaučiasi prislėgta, ji vis vien nori pasidalinti dienos įspūdžiais su savo mylimu vyru. Šnekėjimas ir dalijimas padeda jai surikiuti savo mintis atsikratyti dienos rūpesčiais. Todėl ji labai nusivilia ir nusimena, kai jos mylimas vyras tiesiog nenori arba neturi ką jai atsakyti.Vyrams tai nėra labai svarbu, jiems lengviau sekasi „užmerkti akis“, nekreipti dėmesio, atsiriboti nuo nesuprantamų dalykų.
O gan dažnai pvz., vyrai yra linkę manyti, kad “tikras” vyras su visais sunkumais turi susitvarkyti pats. Labai taikiai kartą yra pasakęs vienas vyriškis: „ Kaip puiku, kad vyro siela (jausmai) turi daug kišenių. Kai kuriuos dalykus galima ten įkišti, pamiršti ir nusiraminti. Moterims sunku to išmokti“. Jos visur ieško ryšio, tarpusavio priklausomybės. Todėl kartais net į labai menkus dalykus gali reaguoti daug emocingiau, nei tas dalykas vertas. Tačiau jeigu jos įžvelgia reikalo esmę, gali išlikti šaltakraujiškos pačiose pavojingiausiose situacijoje.
Moterys daug geriau supranta, kokie jausmai jas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti. Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai. Tiriant vyro ir moters kairiojo ir dešiniojo pusrutulių nervines jungtis, buvo nustatyta, kad kairysis moters pusrutulis su dešiniuoju sujungtas daug didesniu jungčių kiekiu, negu vyro. Žinome, kad dešinysis pusrutulis fiksuoja labiau jausminę informaciją, o kairysis atsakingas už loginį mąstymą. Todėl šitie duomenys teikia anatominį paaiškinimą, kodėl vyras sunkiau įvardina tai, kas su juo vyksta. ar liūdesį, tepasako, kad yra pavargęs ar jam galvą skauda.
Šie skirtumai taip pat paaiškina, kodėl moterys daug dažniau kreipiasi į psichologą: jos daug lengviau loginiu mąstymu suvokia, kad problemos slypi jose pačiose, jų prieštaringuose jausmuose ir panašiai. Moterys ne tik geriau susigaudo savo jausmuose, joms yra svarbūs aplinkinių žmonių jausmai, santykis į jas. Vyrai sėkmingai funkcionuoja konkurencinėje, netgi priešiškoje aplinkoje, o tuo tarpu moterų sugebėjimai labiau atsiskleidžia palaikančioje, draugiškoje atmosferoje. Moterys kritiką ir pritarimą yra linkusios vertinti kaip aplinkinių mmeilės ar priešiškumo pasireiškimą, o vyrai - kaip jų pasiekimų įvertinimą. Didesnis jautrumas savo jausmams ir didesnė priklausomybė nuo aplinkinių žmonių jausmų skatina moteris dažniau ieškoti psichologų pagalbos.
Kartais, kai kalbama apie vyro ir moters ypatumus, užmirštama, kad kalbama apie abstrakčius ypatumus, kurie būdingi visai žmonijai, o ne konkrečiam vyrui ar konkrečiai moteriai. Todėl pvz,. kiekvienas vyras yra unikalus, ir jis gali turėti daug turtingesnį jausmų pasaulį ir gebėjimą kalbėti apie jį, negu šalia esanti moteris. Tokiu atveju moteriai reikia vvyro pagalbos susigaudyti jausmuose, tinkamai juos išreikšti.