Dažnai kylantis klausimas - ar nuomininkas gali nutraukti terminuotą nuomos sutartį? Iš tiesų, nors būstas priklauso nuomotojui, jis negali savavališkai nutraukti sutarties, nes gali tekti išmokėti kompensacijas arba eiti teismo keliu. Vis tik, daug teisių turi ir nuomininkai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kada nuomotojas gali nutraukti terminuotą sutartį ir kokios yra nuomininko teisės bei pareigos.
Nuomotojo teisės ir galimybės nutraukti sutartį
Bendrovės „Saugi nuoma“ komandos vadovė Evelina nurodė, kad vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuomotojai gali tuo atveju, kai nuomininkas yra nemokus ar daro žalą būstui. Kitu atveju nuomotojas neturi teisės savavališkai, kada panorėjęs nutraukinėti sutarties.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė ir advokatė Dr. Laura Augytė-Kamarauskienė nurodė, kad, pagal bendrą Civiliniame kodekse numatytą taisyklę, terminuotos nuomos sutarties nutraukti prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, nuomotojas negali. O ir kreipimusi į teismą, pašnekovės teigimu, turi būti įstatyme arba sutartyje numatytas sutarties nutraukimo pagrindas. Nebent šalys sutartyje yra susitarusios dėl kitokios nuomos sutarties nutraukimo tvarkos.
Neterminuotą sutartį nutraukti paprasčiau. L. Augytės-Kamarauskienės teigimu, jei nuomos sutartis terminuota, ją nutraukti prieš terminą nuomotojas gali tik esant įstatyme numatytiems pagrindams: nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal paskirtį, blogina daikto būklę, nemoka nuomos mokesčio, nedaro remonto. Arba sutartyje numatytiems pagrindams ir pirmiausia suteikus protingą terminą nuomininkui šiems trūkumams pašalinti. O neterminuotą nuomos sutartį nuomotojas gali nutraukti įspėjęs nuomininką ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius.
Kompensacija nuomininkui
Jei nuomos sutarties nutraukimas neteisėtas, nuomininkas, kaip ir bet kurios kitos sutarties šalis, gali kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Reikalauti kompensacijos nuomininkas gali tik jei taip buvo susitarta nuomos sutartyje, - aiškino specialistė.
Anot advokatės, nuomos sutarties nutraukimas nepasibaigus jos terminui tik dėl to, kad atsirado daugiau mokantis nuomininkas, greičiausiai būtų pripažintas nesąžiningu ir sukeltų nuomotojui neigiamas pasekmes.
Depozitas - nuomotojui ar nuomininkui?
Vis tik ne paslaptis, kad nuomotojai visada prašo depozito - vieno ar kelių mėnesių nuomos dydžio užstato. Tad, jeigu nuomininkas nusprendžia išsikraustyti sutarčiai nepasibaigus, depozitas dažnai lieka savininkui kaip kompensacija.
Remiantis šalių lygiateisiškumo principu, paprastai tokia pati „veidrodinė“ sąlyga yra taikoma ir nuomotojui, norinčiam nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Depozito, paprastai sumokamo pagal nuomos sutartį, paskirtis visų pirma yra užtikrinti sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą iš nuomininko pusės, padengti įsiskolinimą už nesumokėtą nuomos mokestį ar kompensuoti nuostolius, padarytus nuomojamam turtui“, - dėstė L. Augytė-Kamarauskienė.
O ar abi šalys turės mokėti netesybas (kompensacijas), netesybų ir depozito suma bei kt. priklauso nuo konkretaus susitarimo, nurodė pašnekovė.
Nuomininko teisės pasibaigus sutarčiai
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad sudarant nuomos sutartį naujam terminui jos sąlygos, pavyzdžiui, nuomos dydis, gali būti pakeistos. Vis tik, jeigu nuomotojas atsisakė su buvusiu nuomininku sudaryti sutartį naujam terminui, ir, praėjus ne daugiau kaip 1 metams po sutarties pabaigos, sudaro tą sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas turi teisę reikalauti kelių dalykų. T. y. reikalauti nuomininko teises ir pareigas perduoti jam arba atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui.
L. Augytė-Kamarauskienė neslėpė, kad, jeigu ginčo išspręsti nepavyksta, galima eiti teismo keliu. Tačiau ji pažymėjo, kad byla gali trukti nuo pusmečio iki poros metų ar daugiau, tad bylinėtis teisme turėtų būti paskutinis pasirinkimas tiek nuomininkui, tiek nuomotojui. O visuomet protingiausia - ieškoti kompromiso.
Užsienio šalių praktika
L. Augytė-Kamarauskienė pastebi, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą ir grąžą iš jo nuomos yra bene populiariausia lietuvių investavimo forma. Vis tik ji neslėpė, kad nuomos santykių tradicijos Lietuvoje dar nėra tokios gilios ir nusistovėjusios kaip, pvz., Jungtinėje Karalystėje. Ten, anot pašnekovės, nuomininkų yra reikalaujama pateikti savo arba išlaikančių asmenų mokumą patvirtinančius dokumentus iš darbovietės arba sumokėti nuomos mokestį už 6 mėnesius į priekį ir depozitą. O Vokietijoje, kur nuomininkų teisės yra itin saugomos valstybės, nuomos mokestis gali būti keliamas tik valstybės nustatytais intervalais, o nuomos sutartis nutraukta, tik jei nuomojamo būsto nuomotojui prireikia savo poreikiams.
„Lietuvoje nuomos tradicijos dar vis formuojasi, keičiasi požiūris į būsto nuomą apskritai, keičiasi ir dažnai sudėtingėja nuomos sutartys, o tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis geriau žino savo teises ir jas gina teisiniais būdais. Kaip bebūtų, būsto nuomos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, yra šalių susitarimas. Šalys pačios sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį, ar ne, ir kokiomis sąlygomis. Jos abi privalo sąžiningai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus“, - dėstė advokatė.
Iškeldinimas - kraštutinė priemonė
Advokatas Arūnas Bertulis paaiškino, kokiais atvejais galima iškeldinti nuomininkus, kurie neturi nepilnamečių vaikų, ir tuos, kurie turi.
Pirmiausia, reikia paminėti, kad geriausias būdas nutraukti sutartį yra abiejų šalių susitarimas. Tai galioja ir tais atvejais, kai nuomininkai turi nepilnamečių vaikų, ir tais, kai neturi. Tačiau tikrai ne visada pavyksta draugiškai išsiskirti su nuomininkais.
Pasak advokato A. Bertulio, Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti, todėl dėl nuomos sutarties nutraukimo su nuomininku, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, taip pat dėl nuomininko, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, priverstinio iškraustymo reiktų kreiptis su ieškiniu būtinai tik į teismą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą dėl sutarties nutraukimo su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų ar jų neturinčiais, teismai griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - taiko individualiai ir tokiose bylose turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar netaikyti, būtinai įvertindamas tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui“, - sako advokatas ir netrukus paaiškina, kad tai reiškia, jog nepilnamečių vaikų buvimas tokiais atvejais bus tik papildomas kriterijus, svarstant būsto nuomos sutarties nutraukimą, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimą, nes galioja principas, jog vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai.
Nagrinėjant ginčus dėl iškraustomų nuomininkų, turinčių nepilnamečių vaikų, A. Bertulio teigimu, vaikų turėjimas galėtų lemti tik teismo sprendimo iškraustyti įvykdymo terminą, bet ne pačią iškraustymo galimybę, t. y. teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, galėtų nuspręsti sprendimo iškraustyti nuomininką nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vykdymą atidėti tam tikram terminui, lemtą nuomininko galimybės susirasti kitą būstą ar kitu būdu užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą.
„Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nuomotojo teisės taip pat būtų užtikrintos, nes nuomininkas privalėtų mokėti nuomos mokestį, o už naudojimąsi būstu sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus mokamas nuomos mokestis padvigubėtų. Tad ilgesnis buvimas nuomojamose patalpose finansiškai būtų nenaudingas ir pačiam nuomininkui bei skatintų jį kuo greičiau išsikraustyti savanoriškai“, - akcentuoja advokatas.
Pasak advokato A. Bertulio tam, kad būsto savininkas galėtų iškraustyti nuomininkus, nuomos sutartis turėtų arba pasibaigti (pvz., suėjus terminui ar kitai šalių sutartai ir sutartyje nurodytai sąlygai), arba nuomos sutartį nutraukus Civilinio kodekso numatytais atvejais (pvz. nuomininkui tyčia ar dėl neatsargumo bloginant daikto būklę arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio) ar šalių sutartais papildomais ir kodekse nenumatytais atvejais (pvz., nuomininkas nedraudžia būsto ar savo civilinės atsakomybės), taip pat nuomos sutartį Civilinio kodekso numatytais atvejais pripažinus negaliojančia.
A. Bertulio teigimu, nuomotojas (būsto savininkas) turi žinoti, kad nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą jis gali tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.
Taip pat pašnekovas akcentuoja, kad būsto savininkas negali savavališkai imtis iškeldinimo veiksmų, jeigu nuomininkas nesutinka išsikelti iš nuomojamo būsto.
„Akcentuotina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, t. y. pagal būsto savininko ieškinį, pareikštą teisme. Savavališki numotojo veiksmai iškraustant nuomininką gali užraukti būsto savininkui administracinę ar retesniais atvejais, jei būtų padaryta didelė žala, ne ir baudžiamąją atsakomybę“, - pabrėžia advokatas.
Anot A. Bertulio, nuomotojui svarbu tik tinkamai ir laiku įspėti nuomininką, įteikiant jam pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes pasitaiko atveju, jog būsto savininkai nuomos sutartį nutraukia be įspėjimo ar anksčiau nei sueis privalomas įspėjimo terminas.
„Iš savo ilgametės praktikos, galiu pasakyti, kad tuo atveju jei šalis laikosi nuomos sutarties ar jos nutraukimo pagrindų, tai apginti savo teises teisme problemų nekyla. Iš kitos pusės nuomininkui taip pat svarbu žinoti savo teises, nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, numatytus tiek sutartyje, tiek Civiliniame kodekse ir aktyviai jas ginti, kreipiantis tiek į teismą, tiek į policiją, priverstinio ne pagal teismo sprendimą vykdomo iškraustymo iš būsto“, - sako pašnekovas.
Apibendrinant galime pasakyti, kad teisiniai santykiai tarp nuomininko ir nuomotojo yra sudėtingi ir reikalauja atidumo. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, o kilus ginčams - ieškoti kompromiso arba kreiptis į teismą.
tags: #nuomininkas #negali #nutraukti #terminutos #sutarties