Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų.
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje. O tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus.
Ypač aktualia tampa įmonės bankroto grėsmės išankstinio nustatymo problema. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas pateikia daug įvairių finansinės veiklos prognozavimo metodų. Dažniausiai minimi metodai: E.Altmano daugiafaktorinė bankroto prognozavimo metodika ir Z modelis. Šiuos išiavimo bei prognozavimo metodus daugiausia nagrinėjo J. Ąžius, D. Šlekienė, L. Šečkutė, A. Pabedinskaitė, J. Butkutė ir kiti. Lietuvos įmonėms autoriai rekomenduoja naudoti E. Altmano metodą.
Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 16), finansinė analizė tai procesas, kurio metu, taikant tam tikrus matematinius ir statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti naudinga informacija. Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės (kitaip dar vadinamos ekonomine analize), kurioje tarpusavyje susipynę finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Įmonės finansinė veikla organiaškai susijusi su jos ūkine bei komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena kitą.
Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo. Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisinga linkme, t.y. parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos.
Atliekant įmonės veiklos analizę, svarbu panaudoti kuo daugiau naudingos informacijos šaltinių, kuo objektyviau įvertinti finansinę būklę ir veiklos rezultatus, atskleisti nepanaudotus rezervus, numatyti veiklos perspektyvas.
E. Ąsikėlienė ir I. J. Ąžienė išskiria tokius finansinės analizės uždavinius:
- Įvertinti įmonės politiką.
- Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais.
- Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.
Finansinės analizės tikslai priklauso nuo finansinės analizės informacijos vartotojų. Investuotojus (esamus ir galimus akcininkus) domina tokie dalykai, kaip jų investuotos lėšos (akcijos, nuosavo kapitalo) uždirbtas pelnas, dividendai ir pan. Įmonės darbuotojams yra svarbu, kad įmonė (darbdavys), kurioje jie dirba būtų stabili, pelninga ir perspektyvi.
Taigi, kaip matyti, finansinei analizei keliami uždaviniai priklauso nuo analizės rūšies ir dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Kadangi kiekvienas vartotojas siekia savų tikslų, uždaviniai gali skirtis atskiroms informacijos vartotojų grupėms.
Įmonės veiklos finansinės analizės tyrimo būdai - tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose, t.y. pagrindiniai ekonominės analizės ir statistikos metodai ir kitos priemonės.
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinės ataskaitos duomenys lyginami su praėjusiais laikotarpiais ar biudžetais, o nuokrypis išreiškiamas santykiniais dydžiais, kurie rodo rodiklio pokytį laiko atžvilgiu, jo dinamiką. Ši analizė dažniausiai atliekama lyginant 2 - 5 metų duomenis.
Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais.
Horizontaliosios ir vertikalios analizės rezultatai yra pagrindas santykinei analizei atlikti, t.y. skaičiuoti įvairius santykinius rodiklius.
Finansinis santykinis rodiklis paskirtis - teikti įvairiems vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Tačiau ta pati informacija vieniems vartotojams yra vertinga ir svarbi ekonominiams sprendimams priimti, o kitiems ji visiškai nedomina.
Daugelis teoretikų ir praktikų, vartodami finansinės būklės sąvoką, dažnai ją tapatina su pelno ir nuostolio, pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų rodikliais. Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo sistemoje (TAS, 2002, p. S- 19) nurodyta, kad įmonės finansinę būklę apibūdina trys rodikliai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, o veiklos rezultatus - pajamos ir sąnaudos.
Kas yra nuosavas kapitalas?
Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus (Tarptautiniai apskaitos standartai, 2002). Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo. Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.
J. Ąžiaus, O. Molienės ir D. Poškaitės (2007) teigimu, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Deja, jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio.
Ne mažiau aktualu ištirti turto finansavimo šaltinių proporcijas, nes nuo racionalaus finansavimo šaltinių pasiskirstymo priklauso gera finansinė įmonės būklė.
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)
Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE, Return On Equity) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas bei paskaičiuojamas rodiklis, kuris parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno.
Trumpai 'Nuosavybės grąža (ROE)', kuri dar gali būti vadinama kaip 'nuosavybės pelningumas' arba 'nuosavo kapitalo grąža', yra gana populiarus rodiklis, skirtas matuoti kokį pelną įmonė uždirba lyginant su jos nuosavu kapitalu (buhalterine verte).
Grąžos rodikliai (return ratios) parodo bendrą įmonės pajėgumą uždirbti savininkams pinigus. Maržos rodikliai parodo kaip įmonės pardavimai generuoja pelną, todėl dar jie dažnai vadinami pardavimų pelningumo rodikliais (sales profitability). Grąžos rodikliai (return ratios) parodo bendrą įmonės pajėgumą uždirbti savininkams pinigus. Maržos arba pardavimų pelningumo rodikliai yra labai populiarūs.
ROE skaičiavimo formulė:
Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš nuosavo kapitalo, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose. 1 Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo nuosavo kapitalo vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).
Kaip ir RAO, taip ROE rodiklis yra svarbus akcininkams, kadangi jo reikšmė parodo investuotų pinigų grąžą. Potencialius investuotojus jis taip pat domina, kadangi jiems tapus akcininkams šis rodiklis rodys ir jų investuotų pinigų grąžą.
Priklausomai nuo šalies ekonominės ir finansinės būklės laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% geras. Tačiau vertinant šias reikšmes reikia atsižvelgti kokioje šakoje veikia įmonė, kokia šalies paskolų ir indėlių rinkos būklė. Krizės metu 5% nuosavo kapitalo pelningumo dydis gali būti laikomas geru. Šį rodiklį rekomenduojama nagrinėti kartu su turto pelningumo rodikliu.
Nuosavo kapitalo grąžos paaiškinimas
Teoriškai šis rodiklis turėtų parodyti pelningumą, kurį uždirba įmonės akcininkų kapitalas. Tačiau realybėje šis ROE rodiklis patikimas tik tuomet, kuomet įmonės buhalterinė turto vertė yra artima rinkos vertei. Žinoma, kuo aukštesnis ROE rodiklis, tuo geriau, nes toks verslas turi palankesnes plėtros perspektyvas. Vis tik, realybėje šis rodiklis tinka tik priminei įmonės peržiūrai, ir juo pernelyg pasikliauti nederėtų.
Kiti svarbūs pelningumo rodikliai
Bendrojo pelno marža parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. Rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną padalinus iš pajamų.
EBITDA marža tai pelningumo rodiklis, kurį galima naudoti įmonių pelningumo palyginimui (tame pačiame sektoriuje), tos pačios įmonės pelningumo pokyčių stebėjimui. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis bendrovės pelningumas. Rodiklis apskaičiuojamas EBITDA padalinus iš pajamų.
EBIT marža tai rodiklis parodantis veiklos efektyvumą, apskaičiuojamas veiklos pelną padalinus iš pajamų.
EBT marža apskaičiuojama pelną prieš mokesčius padalinus iš pajamų. Parodo įmonės gauto pelno, dar nesumokėjus mokesčių, santykį su pardavimais. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą.
Grynojo pelno marža tai įmonės pelningumą parodantis rodiklis. Apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš pajamų.
Kiti finansiniai rodikliai
Bendrasis pelnas tai įmonės pelno/nuostolių ataskaitoje pateikiamas rodiklis, kuris apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus savikainą. Paprastai šis pelnas būna didžiausias lyginant su kitais pelno tipais.
EBITDA - pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją, kuris parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politiką, o taip pat pelno mokesčio poveikio pelnui vertinimą. AB Vilkyškių pieninė šį rodiklį apskaičiuoja prie veiklos rezultato pridedant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, amortizaciją ir atimant dotacijas. Skaičiuojant EBITDA gali būti eliminuojami elementai, kurie nėra tiesiogiai įtakoti įmonės veiklos pobūdžio.
EBIT (veiklos pelnas) - pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklo metu (prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei pelno mokesčio atskaitymą). Šis rodiklis atspindi bendrovės galimybes generuoti pinigų srautą. Rodiklis apskaičiuojamas prie ikimokestinio pelno pridėjus finansinės veiklos sąnaudas ir atėmus finansinės veiklos pajamas.
EBT (pelnas prieš mokesčius) - tai pelnas prieš apmokestinimą. Rodiklis apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridėjus pelno mokesčio sąnaudas.
Grynasis pelnas (nuostoliai) - finansinis rodiklis apskaičiuojamas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius.
Grynasis pelnas tenkantis vienai akcijai - vienas populiariausių akcijų vertinimo rodiklių, kuris parodo kokia įmonės pelno dalis tenka vienai akcijai. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš apyvartoje esančių akcijų kiekio.
P/E rodiklis - akcijos rinkos kainos ir pelno vienai akcijai santykis. Rodiklis parodo kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos grynuoju pelnu. P/E rodiklis suteikia informaciją, ar įmonė yra brangi lyginant su jos uždirbamu pelnu. Kuo aukštesnis grynasis pelnas, tuo mažesnis P/E rodiklis, ir savo ruožtu tuo patrauklesnės tokios akcijos investavimui. Rodiklis apskaičiuojamas akcijos rinkos kainą padalinus iš grynojo pelno tenkančio vienai akcijai.
Turto grąža (ROA) - grynojo pelno ir turto santykis. Turto grąža parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui. Šis dydis gali būti naudojamas kaip įmonės turto panaudojimo efektyvumo matas. Kuo didesnė ROA reikšmė, tuo turtas „įdarbinamas“ efektyviau, tuo daugiau pelno uždirbama. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio.
Panaudoto kapitalo grąža (ROCE) - pelningumo rodiklis vertina įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą. Jis dažnai lyginamas su tuo metų rinkoje esančiomis paskolų palūkanų normomis. Laikoma, kad įmonės ROCE rodiklis turi būti didesnis nei skolinto kapitalo kaina tuo metu. Rodiklis apskaičiuojamas EBIT padalinus iš viso turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumo.
Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Rodiklis apskaičiuojamas visus bendrovės įsipareigojimus padalinus iš turto.
Skolos ir nuosavybės koeficientas. Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Rodiklis apskaičiuojamas finansinę skolą padalinus iš nuosavo kapitalo.
Likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo geresnė likvidumo pozicija. Rodiklis apskaičiuojamas trumpalaikį turtą padalinus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Turto apyvartumas. Tai efektyvumo rodiklis, parodantis pardavimo pajamų ir turto santykį. Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja savo kapitalą. Didesnė reikšmė rodo didesnį viso turto valdymo efektyvumo laipsnį ir atvirkščiai. Rodiklis apskaičiuojamas pardavimo pajamas padalinus iš viso turto.
Kapitalo ir turto santykis parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją. Šis rodiklis rodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo bendrovė labiau priklauso nuo skolintų lėšų. Rodiklis apskaičiuojamas nuosavą kapitalą padalinus iš viso turto.
Finansinės skolos tai trumpalaikių ir ilgalaikių skolų suma, parodanti bendrovės įsiskolinimo dydį. Rodiklis apskaičiuojamas prie ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų pridėjus ilgalaikius ir trumpalaikius nuomos įsipareigojimus.
Grynoji skola - tai visi bendrovės finansiniai įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus. Šis rodiklis gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu. Rodiklis apskaičiuojamas iš finansinės skolos atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus.
Grynoji skola/EBITDA parodo bendrovės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Šis rodiklis taip pat gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu.
tags: #nuosavybes #kapitalo #pelningumas