Įmonės bankroto procesą galima vykdyti teismo tvarka ir ne teismo tvarka. Paprastai bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka yra efektyvesnis, trumpesnis ir ekonomiškesnis, kadangi visus sprendimus bankroto procese priima ne teismas, o patys kreditoriai.
Nuspręsti vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka gali kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra ne mažesnė kaip 75 % visų turimų Įmonės įsipareigojimų. Tai yra, ne teismo tvarka vykdomame procese galioja kreditorių autonomijos principas ir visi sprendimai įmonės bankroto procese priimami kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma.
Tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra galutiniai ir negali būti skundžiami teismui. Įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumas teisme tikrinamas dviem aspektais:
- ar nebuvo procedūrinių pažeidimų (pvz., ar buvo laikytasi susirinkimo sušaukimo terminų ir tvarkos, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos), ir
- ar nebuvo materialinio pobūdžio pažeidimų (pvz., ar sprendimai nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, neprieštarauja teisingumo, protingumo principams).
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai mažieji kreditoriai skundžia daugumos kreditorių valia priimtus sprendimus, tačiau teismų praktika šiuo klausimu vienareikšmiška - nesant procedūrinių ir materialinių pažeidimų, teismas neturi teisės kištis į įmonės bankroto procesą ir panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimų. Visi klausimai, susiję su bankroto procesu ne teismo tvarka, pirmiausia turi būti sprendžiami kreditorių susirinkime, o teismui pateikiamas revizuoti tik kreditorių susirinkimo sprendimas.
Taip pat ir tuo atveju, kai mažieji kreditoriai nepatenktini neteisminio bankroto proceso eiga, efektyvumu, teismas negali priimti kitokio sprendimo, nei priimtas kreditorių daugumos. Pvz., 2023-08-10 Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo nenutraukti bankroto proceso ne teismo tvarka, pasisakė, kad teismas negali spręsti bankroto procese kilusių klausimų ir neturi kompetencijos panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimo, jeigu nėra procedūrinių ir materialinių pažeidimų. Toliau tęsti bankroto procesą ne teismo tvarka - kreditorių daugumos valia, kurios teismas, gindamas mažojo kreditoriaus interesus, neturi teisės pakeisti.
Naujausia teismų praktika formuojama tokia linkme, kad pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, jis ir užbaigiamas ne teismo tvarka. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato galimybės iš ne teismo tvarka vykdomos procedūros pereiti į teisminį bankroto bylos nagrinėjimą.
Teisme bankroto byla galėtų būti nagrinėjama tik prieš tai nuginčijus kreditorių susirinkimo sprendimą vykdyti bankroto bylą ne teismo tvarka arba nutraukus procesą bendrais bankroto bylos nutraukimo pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų arba atsiskaitoma su visais kreditoriais, arba sudaroma taikos sutartis, arba iškeliama restruktūrizavimo byla) ir naujai inicijavus bankroto bylą teismo tvarka.
Civilinė byla Nr. 2A-338-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00558-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 50.10(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Raseinių melioracija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkio banko lizingas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-544-357/2014 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Raseinių melioracija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ūkio banko lizingas“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2011 m. balandžio 22 d. - gegužės 19 d. tarp ieškovo AB ,,Raseinių melioracija“ ir atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ buvo sudarytos penkios lizingo sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo iš ieškovo įsigyti turtą (sunkvežimius) ir įsigytą turtą perduoti valdyti ir naudotis ieškovui, o ieškovas įsipareigojo lizingo sutartyse nustatytais terminais mokėti sutartines įmokas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus.
Vykdydamas lizingo sutartis atsakovas iš ieškovo įsigijo minėtą turtą ir perdavė jį valdyti ir naudotis ieškovui, visų penkių sunkvežimių vertė yra 1 399 592,50 Lt. Pagal lizingo sutartis lizingo objektų vertė sudarė bendrą 1 572 618,80 Lt sumą (1 399 592,50 Lt turto išpirkimo suma, 161 829,45 Lt palūkanos ir 11 196,75 Lt lizingo sutarčių mokestis). Ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas nuo 2012 m. gegužės 2 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartis.
Lizingo sutarčių nutraukimo dieną ieškovo nesumokėta turto išpirkimo įmokų vertė pagal Lizingo sutartis buvo 517 038,20 Lt (be PVM). Atsakovui buvo grąžinti lizingo objektai, kuriuos jis realizavo už bendrą 764 462,81 Lt (be PVM). Ieškovo teigimu, atsakovas, realizavęs sunkvežimius už 764 462,81 Lt, gavo 247 435,05 Lt didesnę sumą, nei buvo neišpirkta lizingo objektų vertė (517 038,20 Lt), todėl šį skirtumą turi grąžinti ieškovui. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi AB ,,Raseinių melioracija“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 7 d.). Ieškovas BAB ,,Raseinių melioracija“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 243 716,95 Lt sumą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - ieškovui BAB ,,Raseinių melioracija“ iš atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ priteisė 89 905 Lt skolos, procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas; atsakovui iš ieškovo - 2 634 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lizingo sutartimis šalys siekė perleisti ginčo daiktus nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarką, nuosavybės perėjimo momentą ir sąlygas, galimą išankstinį išpirkimą, sprendė, kad šalių susitarime dominavo pirkimo-pardavimo santykiai.
Teismas nurodė, kad Lizingo sutartimis šalys susitarė dėl turto išpirkimo nuosavybėn, o ne dėl turto naudojimosi, todėl ieškovo pagal Lizingo sutartis mokėtinos įmokos yra turto išpirkimo įmokos, o ne įmokos už turto naudojimą. Dėl šios priežasties, pasak teismo, ieškovas su kiekviena sumokėta įmoka didindavo savo išperkamo turto nuosavybės dalį. Teismas nurodė, kad vertinant lizingo sutarčių turinį ir šalių lūkesčius, akivaizdu, kad ieškovas siekė įgyti nuosavybę į turtą. Ieškovas siekė gauti ir finansavimą, tačiau, pasak teismo, vien šios sąlygos nepakanka ginčo santykiams kvalifikuoti kaip lizingo. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad Lizingo sutartys turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys.
Teismas nurodė, kad atsakovui nutraukus sutartis ir susigrąžinus turtą, taikytina dvišalė restitucija (CK 6.222 str.). Teismas sprendė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas, nutraukęs sutartinius santykius dėl ieškovo kaltės, turi teisę gauti nuostolių atlyginimą bei netesybas (CK 1.5 str.; 6.221 str. 2 d.; 6.222 str. 1 d.; 6.245 str. 3 d.).
Vertindamas, ar yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovui 194 885,43 Lt dydžio delspinigius, teismas nurodė, kad atsakovas patirtų nuostolių pobūdžio ir dydžio neįrodinėjo, ieškovas buvo įvykdęs didžiąją dalį prievolės ir lyginant su pradine 1 572 618,8 Lt sutartinių įsipareigojimų suma, liko nepadengta mažesnė - 517 027,74 Lt - dalis.
Atsakovo reikalaujami 0,2 procentai delspinigių nuo negrąžintos 517 027,74 Lt sumos sudaro apie 75 procentus metinių palūkanų ir yra itin dideli. Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovui priklausančius mokėti delspinigius per pusę, t. y. iki 97 442,72 Lt.
Teismas nurodė, kad nutraukus Lizingo sutartis, lizingo sutarčių pagrindu buvęs turtas atsakovo buvo realizuotas už 764 462,81 Lt be PVM sumą, todėl realizavus turtą iš turto realizavimo buvo padengtos 517 027, 74 Lt (be PVM) ieškovo nesumokėtos turto išpirkimo įmokos, 24 320,68 Lt palūkanos, 3 718,10 Lt išlaidos už remontą, 4 298,50 Lt turto vertinimo išlaidos, 27 749,99 Lt išlaidos už tarpininkavimo paslaugas parduodant perimtą turtą ir 97 442,72 Lt delspinigiai.
Teismas nurodė, kad atėmus nurodytas sumas iš sumos, gautos realizavus turtą, likusi 89 905,08 Lt suma grąžintina ieškovui CK 6.222 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius šalių santykius. Tarp šalių buvo sudarytos lizingo sutartys, kurių pagrindu tarp šalių susiklostė iš lizingo teisinių santykių kylančios teisės ir pereigos. CK 6.574 straipsnis nustatyta, kad pagal lizingo sutartį sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise. Ši įstatyminė nuostata buvo atkartota ir visose Lizingo sutartyse. Specialūs lizingo davėjo pažeistų teisių gynybos būdai, įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje, suteikia teisę lizingo davėjui susigrąžinti lizingo sutarties objektu buvusį turtą ir išieškoti nuostolius, t. y. taikoma vienašalė restitucija. Be to, nuostata dėl vienašalės restitucijos yra įtvirtinta ir visose Lizingo sutartyse (Lizingo sutarčių 12.3.2 punktuose numatyta, kad lizingo davėjui pirma laiko nutraukus sutartį dėl lizingo gavėjo netinkamo sutarties vykdymo, visos iki sutarties nutraukimo sumokėtos įmokos lizingo davėjui negrąžinamos). Todėl teismas visiškai nepagrįstai pritaikė dvišalę restituciją. Tačiau net ir pritaikius dvišalę restituciją, nors tai yra visiškai nepagrįsta, ne atsakovas skolingas ieškovui, o ieškovas atsakovui 7 537,64 Lt sumą.
- Teismas visiškai nepagrįstai sumažino ieškovui iš atsakovo paskaičiuotus delspinigius nuo 194 885,43 Lt iki 97 442,72 Lt. Teismas, dvigubai sumažindamas sutartinių netesybų dydį, kurias atsakovas paskaičiavo sąžiningai už 180 dienų laikotarpį, iš esmės paneigė susitarimo dėl netesybų tikslą - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus kitai šaliai nevykdant sutarties. Teismas, sumažindamas netesybas, iš esmės modifikavo šalių sutartinius santykius, neatsižvelgdamas į sąžiningos ir protingos verslo praktikos reikalavimus, neįvertindamas sutarties privalomumo principo, tokiu būdu iš esmės paneigdamas prievolės neįvykdžiusios šalies atsakomybę. Sumažindamas netesybas teismas taip pat pažeidė imperatyvią įstatymo normą, kadangi sumažino netesybas, kurios jau yra sumokėtos (CK 6.73 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas BAB ,,Raseinių melioracija“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą - ieškovui priteistą sumą padidinti iki 188 253,28 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui priteistini delspinigiai nuo Lizingo sutarčių nutraukimo momento buvusios bendros neįvykdytos Sutarčių sumos už 180 dienų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus, kad atsakovas nei iki ieškovui iškeliant bankroto bylą, nei vėliau nebuvo pareiškęs ieškovui reikalavimų dėl minėto dydžio (193 000 Lt) delspinigių. Tai reiškia, kad iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo tarp šalių nebuvo sukurta priešpriešinė prievolė ir atsakovas ne tik neturėjo reikalavimo į jo nurodomo 193 000 Lt dydžio delspinigius, bet ir neturėjo pagrindo įskaitymui, nes ieškovui iškėlus bankroto bylą įskaitymas draudžiamas.
- Lizingo sutarčių 5.20 punktu šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo už pradelstą atsiskaityti terminą nuo laiku nesumokėtos sumos, o ne už patį pažeidimo faktą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui vienašališkai nutraukus Lizingo sutartis ir susigrąžinus lizingo objektu buvusį turtą, ieškovas turi pareigą mokėti delspinigius už maksimalų įstatyme nustatytą 6 mėn. terminą, skaičiuotiną ne nuo pradelstų įmokų sumos iki Sutarčių nutraukimo, o nuo sumos, likusios nutraukus Sutartis. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad pažeidimas truko tik iki Lizingo sutarčių nutraukimo, o nutraukus Lizingo sutartis, lizinguotas turtas buvo iš karto grąžintas atsakovui. Todėl iš ieškovo faktiškai galėjo būti priteisiami tik 4 255,93 Lt delspinigiai, paskaičiuoti iki Sutarčių nutraukimo, o ne 97 442,72 Lt delspinigiai, kaip nepagrįstai sprendė teismas, kadangi Sutarčių pažeidimas, už kurį mokėtinos netesybos, egzistavo tik iki Sutarčių nutraukimo (2012 m. gegužės 2 d.). Nutraukus Sutartis sutarčių dalyku buvusios prievolės pasibaigė ir vietoje jų atsirado nauja abipusė prievolė. t. y. grąžinti viena kitai viską, ką buvo perdavusi kitai šaliai vykdant Sutartį (CK 6.222 str. 1 d.).
- Teismas tinkamai nevertino aplinkybių, reglamentuojančių ieškinio senatį. Terminas pareikšti reikalavimą priteisti delspinigius visais atvejais pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 8 d., nes 2013 m. vasario 7 d. įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria ieškovui iškelta bankroto byla.
- Teismas nevertino atsakovo teiginių, kad jis, pardavęs atsiimtą turtą, į gautą iš turto pardavimo perviršį įskaitė savo vienašališkai paskaičiuotus delspinigius. Sutarčių dalyku buvęs turtas buvo parduotas 2013 m. gegužės 23 d., t. y. kai ieškovas jau buvo bankrutuojanti įmonė. Atsakovo pozicija, kad jis įskaitė vienašališkai paskaičiuotus delspinigius esant jau įsiteisėjusiai nutarčiai dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, numatančiam, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ginčą dėl įskaitymo, yra svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl įskaitymo, o jei įskaitymas atliktas vienos šalies valia, ar apie šią šalies valią buvo informuota kita šalis. Šiuo atveju atsakovas ne tik neinformavo apie atliktą įskaitymą, bet iš viso iki šios civilinės bylos iškėlimo neinformavo atsakovo apie paskaičiuotas netesybas.
- Nutraukus Sutartis, bendra nutrauktų Sutarčių neįvykdyta dalis buvo 517 027,74 Lt, turtas realizuotas už 764 462,81 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas patyrė papildomų išlaidų - 24 320,68 Lt palūkanos (kurias gavęs atsakovas atsirado toje padėtyje, kurioje būtų buvęs, jei Sutartys būtų įvykdytos tinkamai), 3 718,10 Lt už remontą, 4 298,50 Lt turto vertinimo išlaidų, 27 749,99 Lt tarpininkavimo išlaidų parduodant perimtą turtą. Tačiau atsakovas, parduodamas turtą patyrė 23 233,87 Lt be PVM tarpininkavimo išlaidų, o ne 27 749,99 Lt, kaip sprendė teismas; už turto remontą mokėtina suma be PVM yra 3 072,81 Lt. Teismas, vertindamas atsakovo papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas neteisingai nustatė šių išlaidų dydį, kadangi šias išlaidas paskaičiavo su PVM suma, neatsižvelgdamas į PVM atskaitos aplinkybes.
Atsiliepime į ieškovo BAB ,,Raseinių melioracija“ apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
- Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 243 716,95 Lt sumą, o apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 188 253,28 Lt sumą, t. y. ieškovas iš esmės atsisako dalies ieškinio, pripažindamas jo nepagrįstumą.
- Ieškovo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino delspinigiams ir delspinigių įskaitymu šioje byloje apskritai nėra reikšmingi. Ši byla nagrinėjama pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, o atsakovo atsikirtimams į ieškinį delspinigių senaties terminas apskritai nėra reikšmingas. Šioje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio, todėl tarp šalių jokių priešpriešinių vienarūšių prievolių nesusiklostė.
- Ieškovo argumentai, susiję su PVM skaičiavimu yra nepagrįsti. PVM yra sumokamas visuose civilinės apyvartos etapuose iki galutinio prekės ar paslaugos pardavimo. Todėl pripažįstant atsakovo teisę į nuostolių atlyginimą užtenka nustatyti galutinę sumą.
- Atsakovui vienašališkai nutraukus Lizingo sutartis dėl ieškovo netinkamo šių sutarčių vykdymo ir perėmus lizinguotą turtą, minėtos sutartys automatiškai netampa tinkamai įvykdytomis. Todėl atsakovas turi teisę skaičiuoti delspinigius ir po sutarčių nutraukimo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad po Lizingo sutarčių nutraukimo išnyko jo pareiga atlyginti atsakovui nuostolius ir mokėti netesybas. Atsakovas, kuris savo veikloje atsiimtų transporto priemonių nenaudoja, iki šio turto realizavo turėjo neapibrėžto dydžio nuostolius, todėl iki 2013 m. gegužės 23 d. turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą delspinigiams skaičiuoti. Sutartinio dydžio delspinigių skaičiavimą objektyviai nutraukė ieškovui iškelta bankroto byla (2013 m. vasario 7 d.).
tags: #nuosavybes #teise #pereina #nuo #atsiskaitymo #bankruotuojanti