Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu.
Savininko valdymas yra titulinis valdymas. Savininko valdymo negalima sutapatinti su valdymu be titulo, kuris apibrėžtas CK 4.22 str.
Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. ją įgyvendinti priešingai jos paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).
Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę į kitą teisinio santykio dalyvį (šalį).
Svarbiausias viešosios nuosavybės įgyvendinimo ypatumas - viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai veikia ne pagal privatinės, bet pagal viešosios teisės nuostatas ir principus.
Konferencija „Pagrindinės viešosios rizikos: veiksmingos reguliavimo priežiūros užtikrinimas“ | Vasario 12 d. | VIII dalis
Valstybės ir Savivaldybių Turto Valdymas
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką reglamentuoja VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO ĮSTATYMAS (1998 05 12)
Sprendimus perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Pagal mainų sutartį valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procents vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šie mainai reikalingi valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant bet kokį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą turto vertinimo metodą.
Sprendimus dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Sprendimus dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybis turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to turto privatizuoti nepavyko, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga.
Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.
Teismų Praktika
Vienoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį, kuriuo ieškovė ginčijo atsisakymą derinti valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, be kita ko, tuo pagrindu, jog žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, kuris nėra išlikęs, naudoti.
LAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą - t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.
Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs - t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas - ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu).
Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.
Kitoje byloje atsakovas kėlė klausimą, ar jis, būdamas žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, savininkas, pagrįstai įpareigotas nugriauti ne sau, o kitiems asmenims priklausančius statinius. Todėl yra aktualus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas.
Teisėjų kolegija pasisakė, kad aiškus įstatymų leidėjo ketinimas nustatyti subjektų, kuriems pateiktini reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, eiliškumą.
Nurodyto eiliškumo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant, kuris asmuo yra tinkamas atsakovas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju - kai į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipiasi kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra.
Dėl to pastarasis subjektas ar prokuroras, prieš kreipdamasis į teismą, turi įstatyme nurodytu eiliškumu siekti nustatyti kaip atsakovą byloje trauktiną asmenį.
Pavyzdys iš Teismų Praktikos
Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-579/2000 m. pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos žemės ūkio bankas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 25 d.
AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ 1998 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi Nr. suteikė šiam asmeniui UAB „Rida“ 2000000 Lt paskolą iki 1999 m. gegužės 1 d. Už savalaikį paskolos grąžinimą 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. laidavo Joniškio rajono savivaldybės taryba.
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą, kad 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartis Nr. neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 47 str.).
Pagal viešosios teisės principus draudžiama viskas, kas tiesiogiai neleista, t.y. vietinės valdžios ir valdymo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose pagal norminius aktus reikalavimus.
Šioje laidavimo sutartyje yra subjekto, sudėties trūkumų, kurie susiję su laiduotojo teisnumo reikalavimais.
Šalies sudarytas sandoris prieštarauja laiduotojo veiklos tikslams, nurodytiems jo Statute, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kituose norminiuose aktuose.
tags: #nuosavybes #teises #igyvendinimas