Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, pelnęs pagrindinį prizą už geriausią dokumentinį filmą Varšuvos kino festivalyje, pasirodė kino teatruose. Tačiau jį jau matę kino bei sporto profesionalai negaili komplimentų filmui, išaukštinančiam pasiaukojimą vardan kito.
Kadras iš filmo "Nuostabūs lūzeriai. Kita planeta"
Filmas parodo mums kitą, nematomą prestižinių lenktynių „Giro d’Italia“ pusę ir vadinamuosius „gregorius“, profesionalius dviratininkus, kurie paaukoja savo asmeninį rezultatą dėl komandos lyderio pergalės. Filmo universalumą ir jausmingumą pastebėjo Varšuvos festivalio žiuri. „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ skatina susimąstyti, kad šešėlyje liekančius didvyrius galime atpažinti visur - ne tik sporto pasaulyje, bet ir namuose, darbe, gatvėje.
Tue Steen Müller, įtakingiausio tinklo „European Documentary Network“ vienas iš įkūrėjų, vadina filmą „aukštos meninės vertės kūriniu, kurį turi pamatyti visame pasaulyje“. Varšuvos kino festivalyje įvykusioje pasaulinėje filmo premjeroje dalyvavo lenktynių „Giro d’Italia“ ir „Tour de France“ nugalėtoja Edita Pučinskaitė: „Tai tikras ir nuoširdus filmas, dovana kiekvienam, kuris aukojasi dėl kito - dviračių sporte ir gyvenime“.
Jai antrino kitas profesionalus sportininkas, pasaulio kalnų dviračių sporto čempionas Elijus Čivilis: „Filmas, pakeičiantis suvokimą apie laimėtoją. Nuostabu būti lūzeriu“.
Stefan Laudyn, Varšuvos kino festivalio direktorius, filmui negailėjo komplimentų: „Filmas pagauna tave nuo pirmųjų akimirkų. Dviratininkų skausmas tampa tavo skausmu, jų žaizdos - tavo žaizdomis. Šis brandus kūrinys pasakoja apie didingiausią žmogišką savybę - pasiaukojimą dėl kito."
Žurnalistas Mateusz Madejowski po premjeros portale „Laboratorium WIĘZI“ rašė: „Nuostabieji lūzeriai palieka gilų pėdsaką dviratininko sieloje“.
Beveik 8-erius metus režisieriaus A. Matelio kurtas filmas - didžiausias bendros gamybos Europoje kino projektas, kurio gamyboje dalyvavo net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.
Kamera, kaip nematomas varžybų dalyvis, fiksuoja visą „Giro d’Italia“ vyksmą. Jos akis budi paskui dviratininkus važiuojančiame gydytojų automobilyje, seka į priekį išsiveržusius dalyvius, neapeina trasos šalikelėje nerimaujančių artimųjų, pažvelgia į ligoninės palatą.
Režisieriui fiksuojant varžybų dienoraštį pavyksta pagauti jautriausias nusivylimo, suklupimo, ryžto, džiaugsmo, nuostabos akimirkas. Arūno Matelio filmo centre atsiduria „nematomi“ žmonės, vadinamieji „gregoriai“, kuriems dviračių sporte tenka ypatingas vaidmuo - padėti komandos lyderiui pelnyti pergalę. Komanda Matelio filme yra raktinis žodis, nusakantis šios sporto šakos etinius principus.
Filme per smulkmenas atskleidžiama, kaip darniai veikia komandos mechanizmas, koks skrupulingai tikslus pasiruošimo varžyboms procesas ir kam tenka paaukoti savo asmeninę pergalę dėl komandos laimėjimo. Taikliausiai filmo nuotaiką ir išraišką apibūdina kompozitoriaus Alberto Lucendo garso takelio leitmotyvu tapęs kvėpavimas, sujungiantis šimtus dviračio pedalus minančių sportininkų į vieną ritmą.
Dviratininkai lenktynėse
Ir kai kameros objektyvas žiūrovą nejaučia pakelia virš kalnų keliu judančių dviratininkų spiečiaus, atrodo, kad kiekvienas jų pasmerktas vienatvei, tačiau ir negalintis likti vienas be savo pulko.
Dokumentinis Matelio kinas reikalauja išgliaudyti realybę tarsi riešutą. Filme „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ Tarptautinio Varšuvos kino festivalio konkursinėje programoje pripažintas geriausiu ilgametražiu dokumentiniu filmu.
Galbūt komisiją, kaip ir eilinį filmo žiūrovą, sužavėjo režisieriaus subtilumas, atviras ir nepretenzingas pasakojimas, aprėpiantis daug temų, erdvūs ir iškalbingi kadrai, sujungiantys skausmingą pralaimėjimą su pasiduoti neleidžiančia ištverme. Matelio filmuose eilinis žmogaus gyvenimas tampa metafora, o tikrieji herojai pasirodo dažnai esantys už kadro.
Profesionaliosios kultūros lauke vienareikšmiškai pozityvus, paveikus ir optimistiškas mūsų dienomis yra nedažnas kūrinys. A. Šio filmo pasaulis - visai nekomfortiška vieta, reikalaujanti nuolatinių fizinių aukų, nuolatinės kovinės parengties - pavyti, pralenkti, pasiekti. Čia daug skausmo, nemažai kraujo, purvo, prakaito, yra truputėlį šventės - filmas sklidinas realybės fiziškumo, apčiuopiamumo, judėjimo ir net keisto, ironiško inercijos pojūčio. Beveik realybės metafora.
Po filmo peržiūros lieka tų kone idealių santykių ilgesys, filmo žinia, kad jie yra tikrovė - ten toli, kalnų tarpekliuose, paskutiniame A. Matelio filmo kadre. „Nuostabieji lūzeriai“ bus suprastas visų, kurie bent kartą yra pajutę saldų skausmą bendrumo labui.
A. Matelis, praėjus dvylikai metų po garsiausio savo filmo „Prieš parskrendant į Žemę“, sugrįžo į dokumentiką su įsitikinimu, kad autorinis kinas pajėgus ne tik formuluoti problemas ir rodyti tikrovę tokią, kokia ji yra.
Žaismingai ir tuo pat metu jautriai apie vienatvę Arūnas Matelis kalbėjo dar trumpo metražo filme ,,Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą“ (2003). Nyki, mechaniška ligoninės liftininko Alberto kasdienybė, atsidavimo nereikalaujantis darbas sukuria keistai liūdną Godo laukimo nuotaiką. Poetinę ,,Prieš parskrendant į Žemę“ (2005) erdvę užpildė kraujo liga sergančių vaikų vienatvė: sunki, beviltiška, nevaikiška. Ir šiandien, Arūnas Matelis sujungė poeziją su tikrove, darsyk įrodydamas, kad norint pamatyti neužtenka vien stebėti.
Tik štai pradedi žiūrėti A. Matelio filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ ir... dingsta vardai, stereotipai, kažkur tarp laimingų savųjų lūzerių nepastebimas, kartu su kitais „mina pedalus“ pats režisierius. Praleisdamas į priekį žmones, kasdiene veikla tikrinančius ir patvirtinančius, koks galingas variklis yra dvasia ir aistra, koks pažeidžiamas yra žmogus.
Suprantu, kad dviračių sporto entuziastams ir profesionalams šis filmas reikšmingas kaip būtent šios sporto šakos reputacijos sutvirtinimas, ir jei filmas pajėgus tai padaryti - šaunu. Tačiau manau, kad „Nuostabieji lūzeriai...“ tęsia ir papildo dokumentinio kino tradiciją, kuria sekant geras filmas apie sportą yra tas, kuris - ne apie sportą.
Vasario 9-ąją kino teatruose pradedamas rodyti naujausias Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, o viešojoje erdvėje skamba žinomų žmonių atsiliepimai apie filmą. Filme žiūrovai mato prestižinių lenktynių „Giro d’Italia“ užkulisius, kurių jokiam kino režisieriui nebuvo leista filmuoti net 40 metų. Žinomi kultūros, verslo, sporto ir pramogų pasaulio atstovai jau matė filmą iškilmingos premjeros metu.
Verta pamatyti tokį pavyzdį, kad norėtum surasti savąją aistrą gyventi. Nusiimu kepurę ir ploju atsistojęs.
„Pasižiūrėjęs Arūnas Matelis „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ imi daug galvoti apie skirtingas laikrodžio rodyklės ir tą rodyklę judinančio ratuko šloves.
„Filmas apie atsidavimą, pasiaukojimą, apie džiaugsmą ir laimę, kai pasiseka kitam.
Kviečiame vasarą palydėti ir rugsėjį pasitikti su įkvepiančiu filmu! Rugpjūčio 30 d. 19 val. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Laisvės al. 57, vyko filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ peržiūra. Dokumentinis filmas pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių dviračių varžybų pasaulyje - „Giro d’Italia“. Tačiau ne apie garbę ir šlovę. Šios juostos herojai - sudėtingiausius iššūkius įveikiantys ir lyderių užnugaryje esantys sportininkai, neturintys teisės į asmeninę pergalę. Oficialiai jie lūzeriai, kurie atvažiuoja paskutiniai. Filmas pelnė 14 tarptautinių apdovanojimų, 2017 metais buvo pripažintas geriausiu lietuvišku filmu, o 2018 metais atstovavo Lietuvą ir siekė „Oskaro“ net dviejose kategorijose.
tags: #nuostabieji #luzeriai #filmu #nuoma