Širvintų rajono gyventojai dalijasi patirtimi apie namų renovaciją, išryškėjančias problemas ir galimus sprendimus. Straipsnyje nagrinėjami atsiliepimai apie renovacijos kokybę, energinį efektyvumą ir galimus defektus.
Renovacijos Iššūkiai ir Atsiliepimai Širvintose
Skaitytojai teigia, kad po jų namo, esančio Vilniaus g. 59, renovacijos išlindo aibės problemų. Jie įvardijo įvairių broko elementų. Suprantama, kad taip galvodami gyventojai nesijaučia saugūs ir nerimauja.
Tad pirmiausia kreipėmės į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, kad patvirtintų arba paneigtų mūsų turimą informaciją. Gavome pranešimą, kad pagal kompetenciją klausimai perduoti UAB „Širvintų šilumai“.
UAB „Širvintų šiluma“ atstovai atsiuntė atsakymą: „Atsakydama į užklausimą, UAB „Širvintų šiluma“ informuoja, kad daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 59, Širvintos renovacija yra atlikta pagal gyventojų pasirinktą investicijų planą ir techninį darbo projektą. Darbai yra baigti, visos pasirinktos priemonės įvykdytos. Darbų defektų šiai dienai nustatyta nėra. Rangos darbams galioja įstatymo numatytas garantinis terminas.
Taip pat atsakydami informuojame, kad minėto daugiabučio gyvenamojo namo dalis rūsio perdangos yra avarinės būklės, ištrupėjusi. Tai patvirtinta 2021 m. kovo mėn. Statinio konstrukcijų tyrimo aktu, atliktu kvalifikuoto eksperto. Šiuo metu perdanga yra saugiai paremta iki bus atlikti remonto darbai. Visi su perdangos remontu susiję klausimai yra derinami su patalpų savininkais.“
Po tokio atsakymo kilo klausimas, tai kas gi atsako už daugiabučio būklę, sprendžiant dėl renovacijos. Kas sprendžia apie namo tinkamumą renovacijai? Nusprendėme, kad geriausiai apie tai turėtų žinoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija). Tad savo klausimus nusiuntėme jiems.
Čia mums buvo paaiškinta, „kad iki statinio statybos užbaigimo ir statybos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Statybos inspekcija, taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, o užbaigtų ir registruotų statinių naudojimo priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas atlieka savivaldybių administracijos.“
Dėl platesnių komentarų į šiuos klausimus Statybų inspekcija pasiūlė kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės administraciją.
Laukiant atsakymų į klausimus, į mūsų rankas pateko iškalbingas dokumentas „Statinio konstrukcijų tyrimo aktas“. Daugiabučio gyvenamojo namo, Vilniaus g. 59, Širvintose, pastato tyrimas vietoje atliktas 2021 02 19, o kovo 9 d. surašytas tyrimo aktas. Aktą parengė - MB „Tyrimai ir projektai“.
Pateikime ištrauką iš minėto dokumento: „Dalies plokščių būklė avarinė, todėl jų laikomoji galia mažesnė ~50%, negu sveikų plokščių. Reikalingas skubus perdangos plokščių stiprinimas ar išramstymas, visame rūsyje, kadangi dalis plokščių yra avarinės būklės, o kitose avarinė būklė yra besiformuojanti, dėl to plokščių laikomoji galia yra mažesnė už šiuo metu veikiančią apkrovą. Atkreipiamas dėmesys, kad virš dalies rūsio patalpų yra sandėliavimo zona, kur apkrovos dar didesnės. Pagal STR 1.03.01:2016 „avarinis statinys - statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [3.1] nustatyto esminio statinio reikalavimo - mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu“ (4.3.)“
Kas apmokės papildomas remonto išlaidas - kol kas nėra aišku. Tačiau yra naivu tikėtis, kad kas nors imsis šios naštos solidariai su gyventojais.
Lieka neaišku, ar namo gyventojai būtų sutikę renovuoti namą, kuris turi avarinės būklės požymių.
Pamatai ir Renovacija
Atliekame senu namų renovacijos darbus, pamatai, rąstų keitimas, stogai ir tt... Statome naujus namus, mūras, santechnika, betonavimas... NAMO PAKĖLIMAS Į NORIMĄ AUKŠTĮ, santechnika, elektra.
Atliekame smulkius remonto darbus, elektra, santechnika... Senų namų renovaciją. Rąstų keitimas ir pamatų remontas. Nusėdęs namo kampas ar per mažas lubų aukštis? Ne problema, išlyginsime ir iškelsime į norimą aukštį. Įtrūko mūrinė siena, ne problema. Pamatų stiprinimas jog nesėstu. Stiprinama betonuojant arba kalami specialūs vamzdžiai. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Taip pat atliekame įvairius betonavimo darbus: liejame namų, garažų, tvorų bei kitų įvairios paskirties pastatų pamatus, betonuojame polius, darome atramines sieneles, mūro darbai iš (akmens, blokelių, plytų).
MB IT sistemų statyba atlieka inžinerinių tinklų, pastatų šiltinimo, hidroizoliavimo darbus. Drenažas, valymo įrenginių montavimas, statybos rangos darbai. Vandentiekio ir kanalizacijos Įrengimas.
Specializuojamės betonavimo darbuose, kuriuos atliekame Vilniuje ir Vilniaus apskrityje. Įrenginėjame pamatus, perdangas, atramines sieneles, kolonas bei sijas.
Kainos: nuo 50-350 €/m3 (vid.
Šiltinimas ir Sandarumas: Ekspertų Nuomonė
Krašto mokslininkai jau kelerius metus tuščiai beldžiasi į politikų galvas mėgindami perspėti, kad būsto renovavimas investuojant milijonus litų eina netinkama kryptimi.
Mat, kaip rodo tyrimai, storinant namų sienas “kailiniais” šilumos sutaupoma palyginti mažai ir tokia investicija yra neefektyvi. Liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos pavyktų sutaupyti tik investuojant į sandarumo užtikrinimą.
Tačiau mokslininkų balso niekas negirdi, viešai džiaugiamasi neva pasiekiama renovavimo nauda. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra net tvirtina, kad sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai “gali pasigirti” sutaupantys ir 60 proc. šildymo išlaidų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius pasakoja: “Namas apšiltintas, bet langai sudėti nesandariai: po palange, virš palangės ir aplink lango rėmą cirkuliuoja šaltas oras. Tai akivaizdžios sandarinimo klaidos, dėl jų šilumos nuostoliai renovuotame name sumažėja ne tiek, kiek galėtų”.
Renovuoto daugiabučio gyventojai, sumokėję milijoną litų už savo namo apšiltinimą, negauna jokių realių įrodymų, kad pinigus išleido netuščiai. Jiems belieka žvilgčioti į buvusias ir esamas šildymo sąskaitas, klausinėti likimo draugų patirties, čiupinėti radiatorius ir tikėti nauda.
Tačiau žmonės nesužino, kokių parametrų pasiekta įgyvendinus jų finansuotą namo renovavimo projektą.
Mokslininkas Česlovas Ignatavičius, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, padarė išvadą, kad pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą apšiltintų namų pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus.
Č.Ignatavičių stebina tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Esą todėl neįmanoma objektyviai nustatyti, ar projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.
Česlovas Ignatavičius teigia: “Kai šiltino pirmuosius namus, kartais įmonės statybininkais priimdavo dirbti žmones iš gatvės, tad darbo kokybė tikrai nebuvo aukščiausio lygio. Šiandien statybininkų kvalifikacija gerėja, jie supranta, kaip reikia atlikti tą darbą. Skyles užsandarina, užpurškia. Bet pasitaiko visokių dalykų. Juk neprižiūrėsi kiekvieno meistro. Aišku, defektus kada nors reikės ištaisyti, ir tai papildomai kainuos.
Pagal galiojančius STR reikalavimus, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos pralaidumas (varža) turi būti sumažintas 4-5 kartus, palyginti su sovietmečiu statytų namų varža. Projektuotojai taip suprojektuoja, statybininkai tai įgyvendina.
Tačiau darbo rezultatų patikrinimas neatliekamas. Kokia po renovacijos iš tikrųjų yra namo šilumos varža ar šilumos perdavimo koeficientas, koks gaunamas efektas - netikrinama, ir tokia patikra Lietuvoje neįteisinta.
Taip, sandarinimo, tai yra oro pasikeitimo patalpose normatyvai numatyti. Jie atitinka europines normas. Bet tokio veiksmo kaip šilumos izoliacijos sandarumo patikrinimas niekas ir niekur neatlieka. Net nėra metodikos, kaip tai padaryti.
Projektą patikrina ekspertai ir išduoda leidimą įgyvendinti.
Kai darbai baigiami, niekas netikrina, ar pasiekta projektinė šilumos varža, sienų, stogų, langų šilumos perdavimo koeficientas. Tai galima patikrinti tik laboratoriniais prietaisais, tačiau jais niekas nesinaudoja. Atliekant statybos darbus tik žiūrima, kad būtų atitinkamas izoliacijos storis, medžiaga - sertifikuota ir panašių dalykų. Bet patikra laboratoriniais prietaisais Lietuvoje nėra įteisinta.
Palyginau tuos rodiklius ir pamačiau, kad jų yra visokių (juokiasi)… Kartais skirtumas esti labai didelis.
Pavyzdžiui, lygindami modernizuotus namus Kaune, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje, kituose miestuose matytume, kad geriausi rezultatai pasiekti Panevėžyje. Geri rezultatai Plungėje. O kitur - prasti.
Lyginau vienodus 60 butų modernizuotus namus trijuose miestuose. Pasiektas šilumos taupymo efektyvumas juose skiriasi maždaug pusantro karto. O kartais skirtumas gerokai didesnis…
Jau seniai siūliau atlikti tokį tyrimą, pavyzdžiui, išanalizuoti blogiausius rezultatus po renovacijos rodantį namą ir pasižiūrėti, kodėl nepasiekta efekto. Gal priimtas netinkamas konstrukcinis sprendimas, gal panaudotos Lietuvai netinkančios medžiagos ir jų reikia atsisakyti? Juk taip paprasta: patyrinėti geriausiai ir blogiausiai šilumą taupančių renovuotų namų pavyzdžius, pasirinkti tobuliausius, tinkamiausius mums sprendinius ir masiškai pritaikyti. Deja, Lietuvoje to nedaroma.
VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius teigia, kad nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms (luboms, sienoms, langams). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais kaip iš kiauro oro baliono veržiasi į išorę. Tuo pat metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius grindų, durų, sienų, langų nesandarumus į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (t. y. “kailinių” sluoksnį ant namo sienų pastorinus nuo 10 iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija neefektyvi. Tačiau dabartinėje Lietuvos tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumos varža. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, bet dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra gana laidžios orui ir net toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos.
Daug efektyviau investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” - 80 proc. - iš patalpų išeinančios šilumos.
Nors esama minčių labiau akcentuoti pastatų sandarinimo, o ne šiltinimo reikalavimą. Tačiau net laikantis reglamentavimo renovuotame pastate lieka tokių nesandarių vietų, pro kurias išteka šiltas oras. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams, ir valstybei investicijos į statybą bei renovaciją atsipirktų kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.
Č.Ignatavičius teigia, kad kai kurie daugiabučiai Lietuvoje renovuoti itin nekokybiškai ir mažai taupo šilumą, tačiau nenorėdamas gąsdinti žmonių konkrečių pavyzdžių neatskleidžia.
Sandarumo testas
Slapukų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobiliojo prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Finansavimas
Finansavimas apdailos ir remonto darbams, medžiagoms, baldams. iš karto. Pavyzdžiui, skolinantis 15000 EUR, kai sutartis sudaroma 72 mėn.
Paslaugos
Papildomos garantijos, kad paslaugos bus teikiamos taip, kaip susitarėte.
tags: #pamatu #renovacija #sirvintos