Teismų praktika dėl pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos

Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės teisės perėjimo ypatumus bankrutuojančioje įmonėje, atsižvelgiant į teismų praktiką ir svarbius teisinius aspektus. Nagrinėsime, kada teismas gali panaikinti pardavimo iš varžytynių aktą ir kokiais atvejais taikoma restitucija.

Restitucijos negalimumas likviduojant įmonę dėl bankroto

Nutartyje dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, organizuojant likviduojamo juridinio asmens turto pardavimą iš varžytynių, nuspręsta, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių tvarką, netinkamai rėmėsi teismų praktika, todėl nemokumo administratoriui taikė pernelyg aukštą civilinės atsakomybės standartą, per plačiai aiškino nemokumo administratoriaus pareigą ir nepagrįstai konstatavo šios pareigos pažeidimą bei neteisėtų veiksmų atlikimą.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog tiek jis, tiek ir VĮ Registrų centras 2022 m. balandžio 6 d. informavo atsakovą apie tai, kad varžytynėse parduotas pastatas realiai neegzistuoja, o šis nesiėmė jokių veiksmų tokiai situacijai išspręsti, taip pat nesudaro pagrindo nemokumo administratoriaus veiksmų vertinti kaip neteisėtų. Aplinkybė, kad varžytynėse parduotas pastatas neegzistuoja (realiai jis registruotas kitu numeriu ir priklauso gretimo namo gyventojams), paaiškėjo jau po varžytynių.

JANĮ nuostatose nėra įtvirtinta teisės ar galimybės nemokumo administratoriui atšaukti įvykusias varžytynes ar panaikinti jų rezultatą, grąžinti už tokį turtą gautas lėšas, tuo labiau kad gautos lėšos jau paskirstytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams.

Taigi nemokumo administratorius neturi teisės pats savo iniciatyva išspręsti varžytynių panaikinimo ir lėšų už parduotą turtą grąžinimo klausimo. Nagrinėjamu atveju pastatą varžytynėse pardavusi uždaroji akcinė bendrovė yra likviduota dėl bankroto, taigi restitucija, pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, objektyviai negalima. Dėl to sandorio negaliojimo padarinių klausimas byloje gali būti sprendžiamas dėl ieškovo prašomo taikyti kito pažeistų teisių gynimo būdo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo parežta, kad pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu gali būti atsisakyta tik tada, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu.

Taigi, tuo atveju, kai užsienio valstybės teismų sprendimų nepripažinimas nėra įtvirtintas teisės aktuose kaip savarankiška ribojamoji priemonė, šios valstybės teismo sprendimo nepripažinimas viešosios tvarkos pagrindu turi būti individualizuojamas pagal konkretaus sprendimo sukeliamas pasekmes vykdymo vietos valstybėje, įvertinus, be kita ko, nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, poreikį užtikrinti Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir kitų asmenų interesus, bei kitas svarbias aplinkybes.

Pripažinta, kad suinteresuotas asmuo teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 išaiškinta, jog tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimas gali būti savarankišku pagrindu atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį tai, kad, CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų, suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, jog darbo bylose šalims, ypač darbdaviui, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo.

Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiškia, jog šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, susijusių atsakovų E. M. ir J. M. įsidarbinimu kitose darbovietėse bei darbo jose laikotarpiais, įrodinėjimo pareiga teko ieškovei.

Šią pareigą turintis asmuo ją įgyvendina nurodydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdamas ir pateikdamas teismui įrodymus bei dalyvaudamas juos tiriant ir vertinant. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje teismai, savo iniciatyva nesiaiškindami ir nerinkdami duomenų apie atsakovų E. M. ir J. M. darbovietes bei įdarbinimo laikotarpius, pažeidė CPK 414 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir jos dydžiui nustatyti, be kita ko, kad: dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas E. M. patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, netikrumo jausmą dėl savo ateities; atsakovė A. M. buvo kaltinama veikų, turinčių nusikaltimo požymių, padarymu, turtinės žalos bendrovei padarymu, tai sukėlė atsakovei neigiamų dvasinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, neteisybės jausmą.

Teisėjų kolegija vertino, kad pripažinęs atsakovo E. M. atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat pripažinęs neteisėtais ieškovės prieš atsakovę A. M. atliktus veiksmus, kurie tiesiogiai lėmė šių atsakovų patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir kita, apeliacinės instancijos tinkamai nustatė būtinas civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai pripažino atsakovų E. M. ir A.

Esminiai aspektai

• Restitucijos negalimumas: Likviduojant įmonę dėl bankroto, restitucija pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, objektyviai negalima.
• Teismo vaidmuo: CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, tačiau šalys neatleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo.
• Neturtinė žala: Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir jos dydžiui nustatyti.

Ši byla iliustruoja sudėtingą nuosavybės teisių įgyvendinimo procesą bankroto atveju, kai susikerta skirtingų kreditorių interesai ir taikomos įvairios teisės normos.

tags: #panaikinti #pardavimo #is #varzytiniu #akta #ir