Turto pardavimas iš varžytynių ir skolininko turto areštas yra sudėtingi procesai, kuriuos reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir kiti teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines pasekmes, susijusias su areštuoto turto pardavimu, skolininko teises ir antstolio pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Skolininko teisės ir galimybės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje. Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos.
CPK 704 straipsnyje nustatyta skolininko teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kurią jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, pakankama įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti.
Senates terminas skolos išieškojimui | Teisinėkonsultacija.lt
Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui - vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų.
Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų. Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą.
Varžytynių organizavimas
Antstolio pareigos ir atsakomybė
Nutartyje dėl antstolio veiksmų vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, pabrėžta, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu.
Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus ar tokių veiksmų atlikimo atsisakyti.
Pradėdamas išieškojimą iš pareiškėjai, kuri vykdomoje byloje nėra skolininkė, priklausančio turto, antstolis ne tik netinkamai interpretavo teismo nutarties teisinę reikšmę, bet ir netinkamai aiškino bei taikė vykdymo proceso nuostatas, reglamentuojančias turto arešto aktų išviešinimo tretiesiems asmenims teisinius padarinius.
Varžytynių tvarka ir ypatumai
Įvairių subjektų Lietuvoje organizuojamose varžytynėse per metus parduodamo turto vertė siekia dešimtis, net šimtus milijonų eurų. Varžytynėse dalyvauti gali visi. Dalyvio atpažinimas ir dalyvio mokestis yra būtini. Varžytynių dalyviu asmuo tampa, kai sumoka 10 proc.
Varžytynėse gali būti parduodamas nekilnojamasis ar kitoks registruojamas turtas, vertas ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų, o taip pat daugiau kaip 30 tūkst. eurų. Iki varžytynių turtas turi būti įkainojamas. Turto kainą antstolis nustato pagal jo nusidėvėjimą, rinkos kainą, taip pat atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Paprastai turto kainą nustato turtą areštavęs antstolis, tačiau tai padaryti gali ir ekspertas.
Kainą didinti galima automatiniu arba neautomatiniu būdais. Automatiniu būdu nustatyta kaina padidėja iš karto po kito dalyvio pasiūlymo. Tai, kiek padidėja kaina (intervalą), dalyvis nustato iš anksto. Siūloma nauja kaina gali būti tik didesnė už pradinę kainą. Kiekvienas kainos padidėjimas (intervalas) turi būti ne mažesnis negu 0.5, 0.3 arba 0.1 proc. - priklausomai nuo pradinės turto kainos.
Teisės aktai nustato tam tikrus terminus, per kuriuos ši suma turi pasiekti antstolį. Kuo turtas brangesnis, tuo šis terminas ilgesnis, pvz., daugiau nei 30 tūkst. eurų kainavusio turto kainą dalyvis turi sumokėti per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos, o jei turtas kainavo iki 3 tūkst.
Taip gali nutikti, jei jose nedalyvauja nė vienas dalyvis. Varžytynės skelbiamos neįvykusiomis ir jei laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos arba jei paaiškėja, kad jis apskritai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.
Tačiau yra ir atvejų, kai neįvykusios varžytynės gali būti skelbiamos iš naujo. Šios vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip pirmosios, skiriasi tik pradinė kaina - antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma mažesnė - 60 proc. Tokiais atvejais turtas grąžinamas skolininkui, o pakartotinai pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus jį galima pardavinėti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo.
Pagrindiniai varžytynių etapai
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Turto įkainojimas | Antstolis nustato turto kainą, atsižvelgdamas į rinkos kainą, nusidėvėjimą ir šalių nuomones. |
| Varžytynių paskelbimas | Varžytynės skelbiamos viešai, nurodant turto aprašymą, pradinę kainą ir varžytynių datą. |
| Dalyvių registracija | Asmenys, norintys dalyvauti varžytynėse, turi sumokėti dalyvio mokestį ir užsiregistruoti. |
| Varžytynių vykdymas | Varžytynės vykdomos elektroniniu būdu arba realiu laiku, dalyviai siūlo kainas už turtą. |
| Laimėtojo nustatymas | Laimėtoju tampa dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą už turtą. |
| Atsiskaitymas | Laimėtojas privalo sumokėti visą sumą už turtą per nustatytą terminą. |
Teisminė praktika ir aktų pripažinimas negaliojančiais
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.
Į tokį aptariamos teisės normos aiškinimą orientuoja pati CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas „suinteresuoto asmens“ prašymu „gali būti pripažįstamas“, o ne „pripažįstamas negaliojančiu“ arba „negalioja“, t. y. Nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentais kasaciniame skunde, kad prioritetas turėtų būti taikomas būtent jo, kaip nukentėjusio asmens baudžiamojoje byloje, priteistos žalos atlyginimui.
Baudžiamojoje byloje procesiniu sprendimu priteistos lėšos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje asmens, reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja reikalavimų tenkinimo eile pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį.