Pastato Paskirties Rodikliai: Apibrėžimai ir Keitimo Tvarka

Šiame straipsnyje aptarsime pastato paskirties rodiklius, jų apibrėžimus ir keitimo tvarką Lietuvoje, remiantis Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais.

Pagrindiniai Terminai ir Apibrėžimai

Norint suprasti pastatų paskirties rodiklius, svarbu žinoti pagrindinius terminus ir apibrėžimus, naudojamus statybos srityje:

• Automobilių saugyklos: Atvira aptverta ir (ar) neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).
• Atriumas: Namo vidaus patalpa su viršutiniu apšvietimu, kurios pagrindinė paskirtis yra Namo vidaus natūralus apšvietimas.
• Antstatas: Pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto.
• Aukštų skaičius: Perdangų (tarp jų - ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės).
• Aiškinamasis raštas: Projekto tekstinis dokumentas, jo aiškinamoji dalis: bendrasis Projekto aiškinamasis raštas, kuriame aprašoma ir paaiškinama viso Projekto ir jo sprendinių esmė; projekto dalies aiškinamasis raštas, kuriame aprašoma ir paaiškinama Projekto dalies sprendinių esmė.
• Gyvenamasis pastatas (namas): Pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
• Ypatingas statinys: Statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.
• Kambarys: Patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m² grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus.
• Laikinas statinys: Statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas.
• Lodža: Prieinama iš pastato (namo) vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.
• Mansarda: Pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis.
• Namo naudingasis plotas: Gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
• Nesudėtingas statinys: Paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
• Pastatas: Stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
• Pastogė (palėpė): Erdvė tarp pastato (namo) viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo.
• Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas): Pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios.
• Pastato (namo) aukštas: Erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
• Priestatas: Prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje.
• Patalpos plotas: Horizontalus grindų plotas, matuojamas nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu apdailos nėra - nuo neapdailinto) paviršiaus.
• Projektiniai pasiūlymai: Tai pasiūlymai, kurių tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.
• Statinys: Bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.
• Statyba: Veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.
• Statybos darbai: Visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
• Statybvietė: Statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis).
• Statinio architektas: Architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas.
• Statinio priklausiniai: Savarankiški pagrindiniam statiniui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu.
• Statinio projektavimo užduotis (arba Techninė užduotis): Tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma visa Projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą.
• “Šiltos” atitvaros: Pastatų atitvaros, kurios turi jų statybos metu galiojusiais normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą.
• Topografinė geodezinė nuotrauka: Tai Jūsų sklypo brėžinys, kuriame tiksliai nurodomi Jūsų sklype esantys pastatai, inžineriniai statiniai ir tinklai, želdiniai, gretimų sklypų situacija bei greta Jūsų sklypo esančios komunikacijos.

Statinių Paskirties Keitimo Tvarka

Statinių paskirties keitimas yra vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka” IX skyriaus nuostatomis ir reikalavimais.

Proceso Žingsniai

1. Prašymo Pateikimas: Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami nekilnojamojo daikto savininkui pateikus prašymą.
2. Dokumentų Pateikimas: Kartu su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po paskirties pakeitimo Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniui turi būti pateikiama atnaujinta kadastro duomenų byla, parengta matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, ir paskirties pakeitimą patvirtinantys dokumentai.
3. Statybos Užbaigimas: Pagal dabar galiojančią Statybos įstatymo nuostatą keičiant statinių paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, statyba užbaigiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
4. Duomenų Įrašymas į Registrą: Asmenys, teikdami prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, neturi teikti spausdintinės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, nes jos elektroniniai dokumentai prieš tai turi būti patalpinti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas”.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2 papunktyje detalizuojamas dokumentų, kurie turėtų būti pateikiami nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą tam tikrais atvejais, sąrašas.

Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Pagal „Statybos įstatymo” 24 straipsnį, keičiant pastato paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, rengiamas pastato paskirties keitimo projektas. Statinio projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus.

Projektas turi apimti:

• pastato (patalpos, patalpų) planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, techniniai duomenys ir paslaugų teikimo apskaitos prietaisų išdėstymas (jei tokie nekilnojamojo turto objektai formuojami);
• pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties grupės, kaip ir pastato paskirties grupė, patalpas.

Atsakomybė už Pažeidimus

Už savavališką statinio naudojimą ar naudojimą ne pagal paskirtį numatytos baudos:

1. Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
2. Už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

Baudų Dydžiai

tags: #pastato #paskirties #rodikliai