Dabar jau nieko nestebina judrių gatvių sankryžose eismą reguliuojantys garsiniai šviesoforai, naujuose prekybos centruose, įstaigose, viešbučiuose, bankuose, ligoninėse daromi pandusai neįgaliesiems su vežimėliais įvažiuoti bei liftuose užtinkami užrašai brailio raštu. Pagal naujausius statybos reikalavimus dabar statomuose namuose 5 proc. butų turi būti pritaikyti žmonėms su fizine negale.
Žmonėms, turintiems regos negalę, labiausiai buvo pritaikyti jų gyvenamieji rajonai. Vilniuje, Skroblų mikrorajone, yra šaligatvis, kur įklotos specialios plytelės, kad neregiai galėtų lengviau orientuotis.
Pasak O. Petrausko: "Aplinkos pritaikymu neregiams yra rūpinamasi seniai. Galima drąsiai teigti - nuo pat pirmųjų organizacijos susikūrimo dienų. Šioje srityje dirbama daug, bet gerų rezultatų ne per daugiausia. Mūsų aplinka yra dvejopa: buitinė, tiksliau, namų, ir erdvinė, t.y. lauko, gatvės, aplinka. Buitinėje aplinkoje nuveikta nemažai. Visų pirma neregių poreikiams pritaikyti įvairiausi buitiniai prietaisai: adatos, termometrai, druskinės, pipirinės, cukrinės bei dozatoriai. Antra, žmonėms su judėjimo negale aktualus buto pritaikymas. Kadangi kiekvienas neregys ar vos matantis dienos šviesą įpratęs savo bute tvarkytis savaip, tai šis reikalas ne toks aktualus. Pagaliau visiems bendrų taisyklių nesugalvosi. O ir sugalvojus naudos būtų nedaug.
Erdvinis aplinkos pritaikymas - šaligatviai, garsiniai švyturėliai, turėklai - irgi svarbu. Ir čia nuveikta nemažai. Šiandien jau nieko nestebina garsiniai šviesoforai. Jie tapo kasdienybe. Ne per seniausiai mėginome pritaikyti iš Olandijos atsivežtas reljefines plyteles. Šis mėginimas sukėlė daug diskusijų. Vieniems išilginis reljefinių plytelių klojimas nepatiko. LASS Vilniaus įmonė savo teritorijoje pasielgė kitaip - reljefinės plytelės buvo suklotos skersai. Kai kuriems mūsų sąjungos nariams netinka plytų bangelių aukštis, nors plytelės pagamintos laikantis visų Europos standartų. Nemanau, kad pritaikant aplinką mums reikia išradinėti dviratį. Šioje srityje labai produktyviai dirba Europos aklųjų sąjunga. Tuo tikslu sukurtos kelios darbo grupės, dirbančios su stambiaisiais gamintojais. Pavyzdys - telefono aparatas. Visi žinome, jog ant penktu numeriu pažymėto mygtuko yra iškilimas. Neregiui labai lengva orientuotis. Į kokią šalį benuvyktum, vis tiek žinai, jog iškilimas yra ant penktu numeriu pažymėto mygtuko. Dabar gaminami nauji liftai - visi su brailio užrašais. Europoje gaminami tik garsiniai šviesoforai. Šviesoforų gamintojai jau gamykloje įdeda garsinį signalą. Lietuva tokių šviesoforų įsiveža, nes pati negamina, todėl gatvėse garsinių šviesoforų daugėja. Tikiuosi, sulauksime dienos, kad daugelyje aplinkos pritaikymo neregiams sričių bus atsižvelgta į mūsų norus bei pageidavimus. Mums, neregiams, žengimas į Europą yra naudingas. Europos aklieji aplinkos pritaikymo srityje dirba už mus.
Kitiems neįgaliesiems aplinka nebuvo pritaikyta. Aplinkos pritaikymo invalidams reikalais susidomėta tik 1988 m. ir jau 1989 m. buvo papildytos namų projektavimo bei statybos nuorodos pagal invalidų reikmes. Tačiau pasikeitę laikai viską sujaukė, nes keitėsi ir nuostatos. Nors invalidų reikalai nebuvo pamiršti. 1995 m. architektai Gintaras Stauskis ir Česlovas Paliukas išleido knygą "Aplinka visiems". Tais pačiais metais buvo patvirtinta šiuo reikalu ir Vyriausybės programa. Reikalai vis dėlto menkai tejudėjo, todėl 1997 m. buvo įkurta viešoji įstaiga "Aplinka visiems". Jos tikslas - išjudinti Vyriausybės programą iš mirties taško. 1997 m. rugsėjo mėnesį atsirado neįgaliuosius vienijanti Aplinkos pritaikymo asociacija.
N. Milkevičienės nuomone: "Tuometinė Lietuvos invalidų reikalų taryba aplinkos pritaikymo neįgaliesiems programų nevykdė. Priežastis paprasta - nebuvo specialistų. Todėl teko ieškoti žmonių, nusimanančių apie statybą. Pavyko suburti tikrai gerus specialistus. Mūsų asociacija vykdo ne tik aplinkos bei būsto pritaikymo neįgaliems žmonėms programas, bet kuria ir dienos, užimtumo centrus. Noriu pabrėžti, jog mūsų asociacija rūpinasi visais neįgaliais žmonėmis neskirstydama jų pagal susirgimus. Manau, žmonėms vienodai sunku ir sėdintiems vežimėliuose, tiek vargiai bepaeinantiems bei neregiams ar kurtiesiems. Kokia bebūtų negalė, kiekvienam žmogui aplinka turi būti pritaikyta. Tai ir yra mūsų veiklos svarbiausias tikslas.
Tarptautinis neįgalumo simbolis
Nauji įstatymai ir reikalavimai
2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Henrikas Žukauskas patvirtino naują, papildytą įstatymą "Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negale reikmėms". Senasis įstatymas jau nebegalioja. Naujasis reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams.
Pasak A. V. Poškaus: "Lyginant naująjį ir senąjį įstatymus, pirmiausia skiriasi inžineriniai reikalavimai. Naujasis statybos reikalavimų žmonių su negale reikmėms įstatymas yra parengtas laikantis Europos Sąjungos normų. Štai paprastas pavyzdys. Liftų šachtos plotis yra 1,5 m, o Europoje - 1,4 m. Visos firmos, gaminančios liftus, laikosi Europos standarto. Statant naujus namus statybininkams reikalavimai yra sumažinti: anksčiau 5 proc. butų turėjo būti pritaikyti neįgaliesiems, dabar gi formuluojama - "esant galimybei". Ši formuluotė neatsitiktinė. Jokia čia paslaptis, jog naujame name retas neįgalusis gali nusipirkti butą. Dar viena naujovė - nauji požeminiai perėjimai. Judriose gatvėse, magistralėse, geležinkelio stotyse turi būti naujos požeminės perėjos, pritaikytos žmonėms su negale. Tikiuosi, neregiai ir silpnaregiai atkreipė dėmesį į laiptus. Naujai statomuose objektuose, parkuose visi laiptai yra ne kopėčių tipo, skylėti, o uždari, kaip sako statybininkai, ir neaukšti. Tai neatsitiktinis dalykas ar paprasčiausias sutapimas. Mes išsireikalavome tokių laiptų. Jie yra saugesni. Nematantis žmogus, kopdamas atvirais laiptais, gali netyčia įkišti koją tarp laiptų ir susižeisti. Kopdamas uždarais - nesusižalos. Naujajame įstatyme neužmiršti aklieji bei silpnaregiai.
Svarbūs punktai iš naujojo įstatymo:
- 73 str. Koridoriuose ir kitose patalpose žmonės su regėjimo sutrikimais turi būti apsaugoti nuo atsitrenkimo į žemai įrengtus atsikišusius elementus ir konstrukcijas.
- 94 str. Bute žmonėms su negale turi būti pritaikytos visos gyvenamosios ir pagalbinės patalpos (kambariai, virtuvės, sandėliukai, balkonai, terasos, lodžijos ir kt.), taip pat žmogui reikalingi buto įrenginiai bei baldai. Visuose pritaikytuose butuose turi būti įrengti telefonai. Rekomenduojama naudoti telefonus, turinčius mygtukinius numerių rinkiklius.
- 103 str. Kiekviename žmonėms su negale pritaikytame bute turi būti įrengtas dengtas balkonas, lodžija, terasa arba kiemelis. Jų dydis turi būti toks, kad leistų žmonėms su negale vežimėlyje laisvai manevruoti patalpoje. Sutrikusios regos žmogaus buto balkonas ar lodžija turi būti ne mažesnio kaip 1,8 m gylio. Buto balkonas ar lodžija turi būti atitverti apsauginiais turėklais.
- 128 str. Lifto iškvietimo ir valdymo mygtukai turi būti sumontuoti vienodame aukštyje nuo grindų. Mažiausias mygtuko skersmuo - 1,8 cm, mažiausias atstumas tarp mygtukų - 1,5 cm. Ant lifto kabinos sienų būtina įrengti turėklus.
LASS centro tarybos pirmininkas O. Petrauskas palankiai atsiliepė apie naująjį įstatymą: "Šį įstatymą pakeisti nėra sunku. Sugalvojus neregiams būtiną dalyką be didesnio vargo įsigalios įstatymo pataisa. Manau, problema ne čia! Svarbu patiems neregiams bei silpnaregiams suvokti savo poreikius. Aplinką neregiui pritaikyti nėra sunku. Štai kad ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Čia mes galėtume viską įrengti be priekaištų. Lipant laiptais garsinis signalas įspės, kiek liko pakopų. Prieš posūkį - vėl garsinis įspėjimas. Vaikas mokydamasis šioje mokykloje 12 metų prie to pripras. Bet baigęs mokyklą jis neturės įgūdžių orientuotis įprastoje aplinkoje, kur tokių signalizacijų nėra. Gal todėl Europoje yra dvi stovyklos. Vieni pasisako už maksimalų aplinkos pritaikymą neregiams, kiti - už minimalų. Pastarieji pasisako už vienodas sąlygas ir pastate, ir lauke. Jie už neregio savarankišką mobilumą. Dar kartą pasikartosiu: mes turime apsispręsti, ko norime. Kol kas didžiausias kliuvinys - mes patys. Štai paprastas pavyzdys - turėklai. Vieni juos gina. Be jų neįsivaizduoja savarankiško judėjimo.
Asociacija "Aplinka visiems" bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga sumanė ir įgyvendina naują projektą. Yra sumanyta parengti detalų Skroblų mikrorajono maketą. Juo galės naudotis ne tik neregiai bei silpnaregiai, bet ir šiame rajone gyvenantys kiti neįgalieji. Su naujuoju maketu bus galima susipažinti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Oficialiai jis bus pristatytas per "Baltosios lazdelės" dienai paminėti skirtus renginius.
A. V. Poškus pasakojo: "Nors pats esu neįgalus, nevaikščiojantis, stebiuosi, kaip neregiai savarankiškai juda. Esu inžinierius-statybininkas. Teko daryti įvairiausių brėžinių bei maketų. Šitoks bandymas - pirmasis. Naujasis maketas turi būti labai tikslus. Norėdami pasiekti maksimalaus tikslumo, darome topografines nuotraukas. Fiksuojame visus net ir mažiausius reljefo pakitimus. Makete bus ne tik visi pastatai bei gatvės - čia bus pažymėti ir medžiai, krūmai, kiemai su visais suoliukais bei turėklais. Nematantis žmogus, braukdamas pirštu per maketą, galės susirasti, kur jis gyvena. Naujasis maketas palengvins neregių bei silpnaregių orientavimąsi aplinkoje."
N. Milkevičienė pridūrė: "Maketas skirtas ne tik žmonėms su regos negale. Juo galės naudotis ir fizinę negalę turintys neįgalieji. Žmogus su ratukais galės susirasti, kur jam patogiausia važiuoti. Makete bus pavaizduoti visi pandusai (nuožulnūs nuvažiavimo takai). Pagaliau neįgalusis galės sužinoti, į kokią kavinę, parduotuvę, kirpyklą galima įvažiuoti ratukais. Reikėtų pasakyti, jog šis projektas yra unikalus. Tai pirmasis bandymas. Tikimės, kad pavykus šiam projektui bus ir kitų.
Verslo požiūris į neįgaliųjų pritaikymą
Viskas prasidėjo nuo asmeninės patirties Neįgaliesiems pritaikytos infrastruktūros plėtra besirūpinančios įmonės direktorius atviras - 2006 metais kilęs noras prekiauti įranga neįgaliesiems gimė iš asmeninės patirties artimųjų rate. Nors įmonė Lietuvos rinkai vis dar tiekia ir specializuotas kėdes, ir įrangą autoservisams, kaip teigia pats bendrovės vadovas, - daugiausiai dėmesio ir laiko ji skiria būtent neįgaliųjų infrastruktūros gerinimui.
A. Mameniškis prie šeimos verslo, kuriame dabar darbuojasi ne tik tėvai, bet ir sesuo, prisijungė tik 2012 metais, tačiau jau tada jam buvo patikėta būtent ši verslo šaka - reikėjo rūpintis specialiųjų poreikių žmonėms pritaikyta įranga ir jos pardavimu bei montavimu Lietuvoje.
Vis dėlto, nors infrastruktūra Lietuvoje lėtai, bet gerėja, verslininkas pastebi, kad ydingas požiūris į neįgaliuosius bėgant metams linkęs nesikeisti. Jo nuomone, vis dar gajus stereotipas, kad negalią turinčių žmonių aplink mus itin nedaug, o kai kam atrodo, kad jų apskritai nėra.
A. Mameniškio patirtis rodo, kad pavyzdingai šioje sferoje elgiasi savivaldybės, o privačios įmonės pokyčių siekia vangiai. "Joms tiesiog įstatymuose apibrėžta, kad turi patalpas pritaikyti visiems ir viskas, bet ar jos nori tą daryti savo noru, tai tikrai ne, kiek man tenka girdėti klišių paskambinus… Visi daugiau ar mažiau sako, kad tai yra pinigų išmetimas į orą. Kartais net paskambina, paprašo padaryti muliažą, kuris suveiks tik tam momentui, kai reikia priduoti pastatą, o vėliau sako galite pasiimti savo įrangą ir grįžti pas save, nes mums jos nereikia. Tokie atvejai - pakankamai dažni. Aš linkiu tiems žmonėms sėkmės ir siūlau kreiptis kažkur kitur, jeigu jiems pavyks tai padaryti, nes muliažų mes tikrai nedarome ir tikime, kad visiems reikia turėti tas pačias sąlygas ir galimybes judėti bei gyventi vienodai. Savivaldybės, aišku, yra labiau suinteresuotos, nes jos mato didesnį poreikį, gauna prašymus ir yra tiesiogiai atsakingos už šiuos darbus", - nuogąstauja pašnekovas.
tags: #patalpos #tinkancios #su #ratukais