Patalpų Dirbtinis Apšvietimas: Reikalavimai ir Standartai Lietuvoje

Lietuva nepapuola į užpoliarinę zoną, kur saulė šviečia kiaurą parą, todėl svarbu pasirūpinti dirbtiniu apšvietimu, papildančiu natūralų šviesos šaltinį. Apšvietimas skirstomas į dekoratyvinį (interjero detales) ir naudingą (darbo vietų apšvietimas ir pan.). Taip pat apšvietimas gali būti bendras arba vietinis, natūralus (šviesa pro langą), mišrus (šviesa pro langą ir papildoma lemputė) arba dirbtinis (tik dirbtinė šviesa).

Apšvietimas gyvenamuosiuose namuose yra svarbus ne tik komfortui, bet ir sveikatai. Tinkamas apšvietimas užtikrina gerą savijautą, mažina akių nuovargį ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų. Lietuvoje apšvietimo normas reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir higienos normos.

Apšvietos Matavimo Vienetai ir Skaičiavimo Principai

Liuksas yra apšvietos matavimo vienetas. Tai paviršiaus apšvieta, kurią sukelia 1 lm šviesos srautas, krintantis į 1 m² ploto paviršių. Kitaip tariant, liuksas rodo tam tikro paviršiaus gaunamos šviesos apšvietimą (arba srautą), išreikštą liumenais kvadratiniam metrui (lm/m2). Vienas liuksas lygus vienam liumenui kvadratiniam metrui. Liuksas matuoja šviesos kiekį, pasiekiantį konkretų objektą ar sritį.

Šviesos srautas, arba ryškumas, kurio matavimo vienetas yra liumenas (lm), apibūdina šviesos šaltinio skleidžiamos šviesos kiekį.

Šviesos temperatūra išreikiama kelvinais. Kelvinai yra parametras, kuris nurodo, kokios spalvos šviesą skleidžia lemputė - gelsvą, šiltai baltą (2700-3200K), neutralią (4000-4500K), šaltai baltą ar melsvą (5000-7000K).

Norėdami apskaičiuoti patalpoje reikalingą liuksų kiekį, turime atsižvelgti į du pagrindinius veiksnius: šviesos šaltinių skleidžiamus liumenus ir apšviečiamo paviršiaus plotą. Tam tikram paviršiui reikalingą liuksų skaičių gauname taikydami šią formulę:

liumenų/m² = liuksai

• Liumenai (lm): bendras šviesos šaltinių skleidžiamos šviesos kiekis (visų šviesos šaltinių skleidžiama šviesa).
• Plotas (m²): kambario plotas kvadratiniais metrais arba konkrečios srities plotas, kurią norite apšviesti.

Norėdami gauti bendrą kambaryje reikalingą liumenų skaičių, turite susumuoti kiekvienos sumontuotos lemputės išskiriamų liumenų skaičių. Ši informacija nurodoma ant pakuotės, arba ant šviesos šaltinio (lemputės). Tada padalykite liumenų skaičių iš kambario ploto kvadratiniais metrais.

Vatų skaičius, nurodytas ant lemputės įpakavimo, parodo, kiek šviesdama lemputė sunaudoja elektros energijos, o liumenų skaičius nurodo, kiek lemputė duos šviesos.

Pavyzdžiui, jei turite 600 liumenų lemputę 20 m² kambaryje, gausite 30 liuksų apšvietimą (600/20 = 30,00).

Ir atvirkščiai, norėdami nustatyti patalpoje reikalingą liumenų skaičių pagal rekomenduojamą liuksų skaičių, naudokite šią formulę:

liumenai = liuksai X m²

Pavyzdžiui, jei norite pasiekti 400 liuksų bendrą apšvietimą 10 m² virtuvėje, jums reikės 4000 liumenų (400 x 10).

Šiame kambaryje poreikiai skirsis priklausomai nuo momento ir situacijos. Draugiškose zonose ieškosime švelnesnio apšvietimo, su mažomis papildomomis lempomis. Svarbu sukurti gražią harmoniją tarp skirtingų apšvietimo zonų.

Bendram apšvietimui naudotinas galingas toršeras su reguliatoriumi, ar prožektorių juosta nukreipta į lubas, gal keli aukšti šviestuvai iš eilės, toks apšvietimas suteiks pakankamai šviesos ir neakins. Lubinis šviestuvas, prožektorių takelis arba galingas pakabinamas šviestuvas idealiai tinka bendram apšvietimui. Netiesioginiai šviesos šaltiniai, pvz sieniniai šviestuvai ar stalinės lempos ant valgomojo stalo, gali išryškinti tam tikrus puošybos elementus.

Apšvietimo Rūšys

Apšvietimas gali būti skirstomas į kelias rūšis:

• Natūralus apšvietimas:
  • Šoninis natūralus apšvietimas
  • Viršutinis natūralus apšvietimas
  • Kombinuotas natūralus apšvietimas
• Dirbtinis apšvietimas:
  • Bendras dirbtinis apšvietimas
  • Vietinis dirbtinis apšvietimas
  • Kombinuotas dirbtinis apšvietimas
• Mišrus apšvietimas

Apšvietimo Reikalavimai Įvairioms Patalpoms

Funkcijos virtuvėje labai įvairios. Maistui ruošti reikia daug šviesos, o likusiai kambario daliai gali pakakti bendro apšvietimo. Lubinis šviestuvas arba pakabinamas šviestuvas skleidžiantis galingą šviesą gali užtikrinti efektyvų bendrą apšvietimą. Darbo zonoms apšviesti gali būti naudojami įleidžiami prožektoriai po sieniniais baldais arba LED juostos.

Vonios kambariui rekomenduojamas intensyvus, kuo natūralesnis bendras apšvietimas, lubinis šviestuvas, pakabinamas šviestuvas arba įleidžiami prožektoriai gali suteikti ryškios šviesos.

Norint dirbti nevarginant akių, būtinas galingas bendras apšvietimas. Bendram apšvietimui gali būti naudojamas ryškus pakabinamas šviestuvas arba toršeras, o darbo vietą apšviesti halogeninė stalinė lempa arba galingas LED.

Įėjime, koridoriuose ir laiptinėse rekomenduojamas aiškus ir jaukus bendras apšvietimas. Bendram apšvietimui gali būti naudojamas pakabinamas šviestuvas arba sieniniai žibintai. Siekiant užtikrinti optimalų matomumą laiptinėje, galima įdėti papildomus sieninius šviestuvus arba LED apšvietimą. Čia verčiau rinksimės funkcinį apšvietimą. Norint patogiai dirbti, būtinas intensyvus, šaltų spalvų apšvietimas. Liuminescenciniai vamzdžiai arba prožektoriai gali suteikti momentinį intensyvų apšvietimą.

Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtinė apšvieta. Svarbu parinkti kompiuteriui tinkamą vietą. Bendras dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas visose darbo patalpose taip pat lauko zonose.

Darbo vietos apšvietimas priklauso nuo darbo pobūdžio - kuo tikslesnis darbas, tuo didesnė apšvieta reikalinga. Kiekvienam darbo zonos, darbų ar veiklos tipui pateiktos trys dirbtinės apšvietos ribinės vertės. Matomumas daug priklauso nuo apšvietos lygio.

Apšvietimo Reikalavimai Darbo Vietoms su Kompiuteriais

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 32:2004, kompiuterizuotai darbo vietai pateikiami tokie apšvietos reikalavimai:

• Darbo paviršių apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx ir ne didesnė kaip 500 lx.
• Skaisčio santykis tarp darbo vietos (stalo) ir kitų patalpos elementų (lubų, sienų) turi būti optimalus.
• Patalpose, kuriose įrengtos kompiuterizuotos vartotojų vietos, turi būti natūralus apšvietimas, o pagrindinis šviesos srautas kristi iš kairės pusės.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

Daugelyje kompiuterinių salonų šis reikalavimas nėra išlaikomas, monitoriai sustatomi taip, kad nėra išlaikomas 40 cm atstumas nuo ekrano iki vartotojų akių, o žiūrėjimo linija su ekrano plokštuma nesudaro reikalaujamo 90 laipsnių kampo.

Vienai kompiuterizuotai vartotojo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² patalpos ploto, o jeigu naudojami skystųjų kristalų monitoriai - 4,5 m².

Apšvietos Ribinės Vertės Pagal HN 98:2014

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas“ nustato reikalavimus natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui darbo vietose. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas.

Taip pat pagal LST EN 12464 turi tenkinti UGRL<22 ir Ra>80.

Apšvietos Lygio Pavyzdžiai

Pagal tarptautinį standartą ISO 21542:2011 „Pastatų statyba. Prieinamumas ir tinkamumas naudoti pastatytoje aplinkoje“ pavojingose zonise, pvz., ant laiptų arba lygio pasikeitimo vietose kelyje, aplink duris ir prie komutikacijos ar informacijos sistemų, turėtų būti užtikrinamas tinkamas šviesos lygis.

Evakuacinis apšvietimas turi užtikrinti ne mažesnę kaip 5 lx apšvietą laiptinėse ir ties evakuaciniais išėjimais. Kokybiniai evakuacinio apšvietimo rodikliai turi būti priimami pagal LST EN 1838:2003 „Apšvietimo pritaikymas. Avarinis apšvietimas“.

Eil. √ apšvietos vienetas - liuksas (lx).

1 lentelė. Patalpų dirbtinio apšvietimo vertės (išrašas iš „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 21:2011 „MOKYKLA, VYKDANTI BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO“)

Apšvietimo Įtaka Darbuotojų Gerovei ir Produktyvumui

Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas, turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui.

Natūrali aplinka (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. padidina darbo produktyvumą. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc. geriau.

Nepakankamas ar blogai įrengtas, netinkamai prižiūrimas apšvietimas darbo vietoje daro neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai: sukelia sprando raumenų ir regos įtampą, migreną, galvos skausmus, apatiją, dirglumą, trikdo dėmesį. Dėl prasto apšvietimo (blogo matomumo) įvyksta daugiau traumų, susižalojimų, didėja nedarbingumas. Dėl šių priežasčių mažėja darbo našumas ir verslas patiria nuostolių. Tinkamas apšvietimas tai gana lengvai valdomas profesinės rizikos veiksnys, kuriam pataisyti nereikia didelių investicijų.

Teisės Aktai ir Rekomendacijos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, kurioje atnaujintos anksčiau galiojusios HN98:2000 nuostatos.

Naujojoje higienos normoje atsižvelgta į Lietuvos standartais perimtas Europos normas LST EN 12464-1:2011 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“ (normai įsigaliojus, Lietuvoje buvo perimtas naujas LST EN 12464-2:2014) ir LST EN 12464-2:2007 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“.

Higienos instituto specialistai parengė rekomendacijas „Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

tags: #patalpu #dirbtines #apsvietos #parametrai