Patalpų ir lauko termometrų skirtumai: kaip palaikyti optimalų mikroklimatą?

Šildymo sezonui prasidėjus, daugiau laiko praleidžiame šildomose patalpose, kuriose oras dažniausiai būna išsausėjęs.

Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinis oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.

Lietuvos higienos norma HN:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 °C) turi būti ne mažesnė kaip 18 °C, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 °C, santykinė oro drėgmė 30-75 proc., oro judėjimo greitis - 0,05-01 m/s.

Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.

Šiuo metų laiku mūsų organizmas taip pat susiduria su staigiais temperatūrų pokyčiais, kai prišildytuose namuose taip šilta, jog gali vaikščioti su marškinėliais, o išėjus į lauką pasitinka gelianti žvarba.

Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas.

Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.

Jei jums tvirtinama, kad 16 laipsnių buto temperatūra yra visai normali, netikėkite. Ši temperatūra gyvenamosiose patalpose per žema, todėl tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis gali sutrikti organizmo termoreguliacija, tai yra žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui, ir sveikata.

Jei bute per šalta, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar sandarūs Jūsų buto langai, durys ar radiatoriai yra vis dar tinkami naudojimui bei ar sienose nėra įtrūkimų.

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam.

Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.

Netinkama oro drėgmė ir temperatūra namuose gali lemti didesnę alerginių reakcijų tikimybę, žmonės gali dažniau skųstis odos sausumu, niežuliu, akių ašarojimu ar perštėjimu, kvėpavimo takų dirginimu, galvos skausmu, nuovargiu ar prastesne miego kokybe.

Oro drėgmės reguliavimas

Specialistės papasakojo, kaip pakitusi oro drėgmė ir temperatūrų pokyčiai veikia mūsų organizmus, ir pasidalijo patarimais, padėsiančiais žiemoti saugiai ir sveikai. Pasak D. Zalagaitytės, šaltuoju metų laikotarpiu optimaliausia kambario temperatūra yra 18-22 laipsniai, o santykinė oro drėgmė turėtų būti 40-60 procentų.

Drėgmę ir temperatūrą nustatyti padės oro drėgmės matuokliai higrometrai su termometro funkcija.

Drėgmės rodiklį, šaltuoju metų laiku didesnį nei 60 procentų, gali lemti ir maisto ruošimas, drabužių džiovinimas, gausus kambarinių augalų turėjimas.

Taip pat svarbu atsižvelgti į higrometro - termometro rodmenų diapazoną. Higrometras idealiu atveju rodo 0 - 100% diapazoną.

Šiais laikais rinkoje labai platus higrometrų - termometrų asortimentas. Galite įsigyti ne tik tradicinių medinių, bet net su LED apšvietimu, iš muilo akmens, ypač stilingai atrodo keraminiai ir daug kitų modelių.

Higrometrų tipai:

• Elektroninis (skaitmeninis). Toks higrometras panašus į elektroninį termometrą, nes jame įrengtas nuotolinis jutiklis ir skaitmeninis skystųjų kristalų ekranas.
• Psichometrinis. Tokio higrometro veikimo principas sudarytas iš dviejų termometrų - sauso ir drėkinamo. Kuo sausesnis oras, tuo drėkinamasis termometras rodo žemesnę temperatūrą.
• Mechaninis. Šis higrometras dažniausiai naudojamas privačiose pirtyse.

Dažniausiai pasitaikantis yra higrometras - termometras. Tokios konstrukcijos yra labai patogios, nes drėgmę reikia kontroliuoti atsižvelgiant į temperatūrą. Šie du parametrai glaudžiai susiję.

Pirkdami higrometrą - termometrą pirmiausia turite atkreipti dėmesį į korpusą. Higrometras - termometras turi turėti hermetišką, saugų ir atsparų aukštai temperatūrai bei drėgmei korpusą. Tinkamiausias variantas - higrometras - termometras iš medienos. Jis turi mažą šilumos laidumą, todėl atsitiktinai neužsidega.

Visi skaidrūs konstrukciniai elementai turi būti pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, kad išlaikytų temperatūros skirtumus nuo 0 iki +120 laipsnių.

Higrometras - termometras turėtų būti perkamas iš patikimų tiekėjų ir gerų gamintojų. Tada higrometras - termometras tarnaus daugiau nei vienerius metus.

Aukščiausios kokybės higrometrus - termometrus gamina: Harvia, Sawo, Wendox, Moller, Tylo, EOS.

Dažniausiai higrometro indikatorius sugenda mechaniniuose įrenginiuose, tačiau, jei žinoma kaip nustatyti higrometrą, nebūtina jo atiduoti specialistui. Procedūra gali būti atliekama namuose.

• Jei didžiausia higrometro rodyklės padėtis pasiekia + 95 - 99 laipsnius ir laikosi tokiame lygyje, vadinasi, ją reikia pataisyti atsuktuvu ant galinio dangtelio (turi būti speciali vieta). Tai galima padaryti iš karto per maišelį.

Kad higrometro - termometro rodmenys būtų tikslūs, nepakanka jų tik tiksliai nustatyti. Higrometras - termometras turėtų būti maždaug 1,6 metrų aukštyje. Jei higrometro - termometro matmenys leidžia, patartina jį įrengti 1,5 - 2 metrų atstumu nuo durų, langų ir krosnies su akmenimis.

Sunku pasakyti kaip svarbu įrengti higrometrą - termometrą pirtyje, ypač higrometrą. Ne visada kūnas gali iš karto pajusti per aukštą temperatūrą ir drėgmę. Tai gali pabloginti sveikatą, nes garų kambario sąlygos yra tikrai ekstremalios.

Žinant kaip pasirinkti, sukonfigūruoti ir įrengti prietaisą, galima efektyviai ir ilgą laiką naudotis higrometru - termometru.

Patalpų vėdinimas

Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.

Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.

Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas.

Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, azoto dioksidai, sieros vandenilis, acetonai ir kitos kenksmingos medžiagos.

Jei patalpų temperatūra žema, padidėjusi drėgmė, patalpos nevėdinamos ore padidėja mikroorganizmų kiekis, kurie gali įtakoti kvėpavimo takų ligų atsiradimą.

Pasak vaistininkės, vienas paprasčiausių didelės drėgmės valdymo būdų yra patalpų vėdinimas - šaltuoju sezonu reguliarus vėdinimas padėtų mažinti virusų ir bakterijų plitimą bei riziką susirgti viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. „Dienos metu langus rekomenduojama atidaryti 3-4 kartus, kas 4-6 valandas, o pravėrus juos laikyti bent 5 minutes.

Patalpų vėdinimo svarbą pabrėžia ir šeimos gydytoja K. Paliulienė. Anot jos, netinkamai vėdinamos patalpos yra puiki terpė veistis pelėsiui, kuris ilgą laiką gali būti nepastebėtas. Pelėsis paveikia kvėpavimo takus, kai įkvepiamos sporos ir toksinai.

„Pelėsio išvengti galima tinkamai kontroliuojant drėgmę, vėdinimą bei šilumą patalpose. Be to, nevėdinamuose namuose dažnai dėl prasto oro galime jausti nuolatinį nuovargį bei galvos skausmą, mieguistumą, todėl patalpas reguliariai vėdinti yra būtina“, - pabrėžia gydytoja.

Ką daryti, jei namuose per sausa? „Jeigu namuose drėgmės lygis per mažas, jį padidinti galime natūraliais būdais - ant radiatorių pakabinti šlapius rankšluosčius ar skalbinius, valyti namų paviršius drėgnu būdu, išdėlioti namuose indus su vandeniu - visų šių procesų metu vandens garavimas drėkina orą. Jeigu oras vis dėlto išlieka sausas, verta apsvarstyti oro drėkintuvo įsigijimą, kuris leistų efektyviau reguliuoti drėgmės lygį namuose“, - patarimais dalijasi D. Zalagaitytė.

Mikroklimato reikalavimai ugdymo įstaigose

Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Norėdami atkreipti dėmesį į vaikų ugdymo įstaigose esančių patalpų oro temperatūros parametrus, ypač šaltuoju metų laiku bei remdamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai.“ patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“ gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18-22ᵒ C. Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3ᵒ C.

Ši temperatūros norma netaikoma visuomeninėms pastatų patalpoms, kuriose lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais.

Informuojame skaitytojus, kad mikroklimato parametrus mokyklose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos normos.

Vilniaus Visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vedėjo Vidmanto Arasimavičiaus teigimu, įstaigų patalpose turi būti termometrai. Kiekvienas žmogus, kuriam kyla įtarimas, kad patalpų temperatūra švietimo įstaigoje, kurioje mokosi ar visą dieną praleidžia vaikai, yra neatitinkanti nustatytų higienos normų, gali paprašyti parodyti termometro rodmenis.

Vedėjas V. Arasimavičius taip pat atkreipia dėmesį į patalpų vėdinimo tvarką.

Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.

Lentelė. Patalpų temperatūros reikalavimai ugdymo įstaigose:

Temperatūrų pokyčiai ir organizmo grūdinimas

Anot K.Paliulienės, imunitetą susilpninti gali ir staigūs temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, perėjimas iš lauko į vidų ir atvirkščiai: „Kvėpavimo takų gleivinės gali tapti jautresnės ir labiau imlios įvairiems virusams, tai gali sukelti papildomą stresą organizmui, todėl rekomenduojama prieš einant į lauką įvertinti temperatūrą ir pasirinkti tinkamus drabužius, o sugrįžus į šiltą patalpą - kuo greičiau nusirengti lauko drabužius.“

Atvėsus orams, pradedama kalbėti apie organizmo grūdinimą, tačiau, pasak D. Zalagaitytės, „grūdinti organizmą“ reikia ne tik šaltojo sezono metu. Šiam procesui svarbus laipsniškumas bei individualumas - verta pradėti nuo trumpų procedūrų, kad organizmas galėtų prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų, bei būtina atsižvelgti, kokioje aplinkoje kūnas jaučiasi geriausiai.

„Vienas paprasčiausių būdų yra daugiau laiko praleisti gryname ore. Taip pat galima išbandyti šaltą, kontrastinį dušą, įvairias pirtis, ledo vonias. Žinoma, šie veiksmai turėtų būti derinami su fiziniu aktyvumu, pakankamu poilsiu bei sveika, subalansuota mityba. Labai atsargiai rinktis procedūras patariama žmonėms, turintiems silpną imuninę sistemą, o nerti į šaltą vandenį eketėje sergantiems širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis inkstų, nervų sistemos ligomis, pavyzdžiui, epilepsija, kartais yra ne tik nerekomenduojama, bet ir draudžiama, todėl visada verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku“, - pataria D. Zalagaitytė.

Prevencija nuo ligų

Pasak gydytojos K. Paliulienės, geriausia prevencija nuo sezoninių negalavimų yra sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas: „Tinkama mityba, kokybiškas miegas, reguliari fizinė veikla, daugiau gryno oro. Taip pat reikėtų nuolat vėdinti gyvenamąsias patalpas, užtikrinti optimalią temperatūrą ir drėgmę, rankų higieną, riboti kontaktus su sergančiais žmonėmis.“

D. Zalagaitytė priduria, kad stipraus imuniteto palaikymui svarbų vaidmenį atlieka mūsų žarnyno veikla ir mikrobiotos balansas, o mūsų žarnynui ypač naudingas gerosiomis bakterijomis turtingas raugintų, fermentuotų produktų, probiotikų, pavyzdžiui, jogurto ar kefyro, vartojimas.

„Šaltuoju metu verta nepamiršti vartoti vitamino D, Omega-3 riebalų rūgščių preparatų, kurie tiesiogiai susiję ne tik su imunine sistema, bet ir su emocine sveikata, mažesne depresinės nuotaikos rizika“, - sako D. Zalagaitytė.

tags: #patalpu #ir #lauko #termometras