Patalpų Oro Užterštumo Šaltiniai ir Jų Poveikis Žmogaus Sveikatai

Oro tarša kenksminga ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai. Nemaža dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypatingai miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų sveikatai. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali plisti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitose vietovėse. Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trimis didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių.

Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d. Siekdama ilgalaikio strateginio tikslo - pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai - Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (toliau - ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Paskutiniu metu Europoje žymiai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Deja oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, tad oro kokybės problema išlieka.

Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat daro įtaką klimato kaitai. Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens - dieną ar porą, o be oro - tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti.

Didžiausią laiko dalį žmonės leidžia uždarose patalpose, todėl jose esantys daiktai ir vidaus oro kokybė yra ypatingai svarbi visuomenės sveikatai bei kasdienei savijautai. Medikai atkreipia dėmesį, kad patalpų viduje esanti teršalų koncentracija žmonėms sukelia vis daugiau negalavimų, o jų priežastis nėra paprasta nustatyti. Sumažėjus šviežio oro cirkuliacijai įvairios paskirties pastatuose atsiranda reiškinys, vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (angl. sick building syndrome). „Clean Air Day“ tyrimų duomenimis, oro užterštumas patalpose yra vidutiniškai 3,5 karto didesnis nei lauke.

Pagrindinės patalpų oro kokybę veikiančios sąlygos

Patalpų oro kokybę gali pabloginti netinkamas lauko oro tiekimas į patalpas, blogos šildymo, vėdinimo ar drėgmės sąlygos. Patalpų oro taršos šaltiniai, į orą išskiriantys dujas ar daleles, yra pagrindinė patalpų oro kokybę lemianti priežastis. Taršos koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai (tokie kaip pelėsis), degimo metu susidarantys teršalai (anglies monoksidas ar tabako dūmai), cheminiai teršalai (pvz., lakieji organiniai junginiai, radonas), dalelės (dulkės,dulkių erkių alergenai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, kurių, galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų, taip pat žiedadulkės ir kitos neorganinės dalelės). Aukšta temperatūra ir drėgmė taip pat gali padidinti kai kurių teršalų koncentraciją.

Pagrindiniai taršos šaltiniai

Yra daug šaltinių, kurie prisideda prie oro taršos patalpose. Orą teršia daug daiktų ir produktų, kuriuos žmonės naudoja, mato ar su kuriais kontaktuoja kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pelėsis, tabako dūmai, namų apyvokos priemonės, dažai, klijai ir tirpikliai, asmens priežiūros ir dezinfekavimo priemonės, oro gaivikliai ir žvakės. Vidaus patalpų oro taršos šaltiniai gali būti statybinės ir apdailos medžiagos, baldai, apmušalai ar kilimai, išskiriantys įvairias chemines medžiagas, tabako dūmai, deginamos žvakės, smilkalai, oro gaivikliai, namų valymo ir priežiūros priemonės, parfumerijos gaminiai, kuro deginimo prietaisai, tokie kaip patalpų centrinio šildymo ir vėsinimo sistemos bei drėkinimo įtaisai, kietojo kuro ir dujų katilai, vandens šildytuvai, visų rūšių džiovintuvai ir židiniai.

Didelę įtaką degimo taršos lygiui daro ventiliacija. Įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Kad gyvenamųjų patalpų oras būtų švarus, jis turi nuolatos cirkuliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir gana efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, duris, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu - traukos kanalais.

Pastato vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad į pastatą būtų tiekiamas reikiamo grynumo oro kiekis ir iš pastato būtų pašalinamos žmonių iškvepiamos dalelės, iš statybos produktų išsiskyrusios oru pernešamos dalelės, drėgmė, blogas kvapas ir sveikatai kenksmingos medžiagos. Esant perteklinei drėgmei dažnai atsiranda pelėsis. Jį galima aptikti vonios kambariuose, rūsiuose ir netinkamai vėdinamuose miegamuosiuose. Šiems teršalams jautresni alergija arba kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės, tačiau jų poveikį gali patirti kiekvienas.

Kiekvieno atskiro taršos šaltinio poveikio santykinė svarba priklauso nuo to, kiek iš jo išsiskiria konkrečios cheminės medžiagos ir kiek tai pavojinga sveikatai. Kai kurie šaltiniai, tokie kaip statybinės medžiagos, baldai, oro gaivikliai, gali nuolat skleisti daugiau ar mažiau teršalų. Netinkamai veikiantys prietaisai ar netinkamai naudojami produktai gali sukelti didelę, o kartais ir pavojingą taršą patalpose. Kitos veiklos, kaip pavyzdžiui rūkymas patalpose, patalpų valymas, retkarčiais išskiria teršalus ir blogina patalpų oro kokybę. Po tam tikros veiklos cheminių medžiagų koncentracija ore gali išlikti ilgą laiką.

Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai

Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas iš karto arba po metų ir daugiau, t.y. jis gali būti ir tiesioginis, ir ilgalaikis.

Tiesioginis poveikis sveikatai

Kai kurie simptomai sveikatai gali pasireikšti greitai - tai gali būti akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis. Tiesioginis poveikis paprastai yra trumpalaikis ir išgydomas. Dėl jo gali atsirasti ar sustiprėti kai kurių ligų, tokių kaip astma, simptomai. Kai kuriais atvejais žmogaus reakcija į teršalus priklauso nuo individualios organizmo būklės, kuri kiekvienu atveju labai skiriasi, nuo amžiaus. Tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų, todėl dažnai sunku nustatyti, ar jie susiję su oro užterštumu patalpose. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko praleidžiate patalpose ir ar pasikeičia sveikatos būklė išėjus iš tų patalpų. Pvz., simptomai išnyksta ar praeina, kai asmuo yra toli nuo patalpos, kur galimai yra taršos šaltinis, todėl reikia stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose.

Ilgalaikis poveikis sveikatai

Ilgalaikis poveikis sveikatai gali pasireikšti praėjus metams ir daugiau, jis gali labai išsekinti ar net baigtis mirtimi. Todėl būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi. Nors patalpų ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatos būklei, tačiau nėra žinoma, kokia teršalų koncentracija ar koks poveikio laikas gali sukelti konkrečias sveikatos problemas. Žmonės labai skirtingai reaguoja į patalpų ore esančių medžiagų poveikį.

Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Paprasti dalykai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie oro taršos mažinimo: mažinkite energijos vartojimą, išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario, naudokite energiją taupančias lemputes. Rūšiuokite atliekas, o organines atliekas galite panaudoti kompostui. Būkite atsakingai naudodami šildymo įrangą, jei galite, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai. Pirkdami buitinę techniką atkreipkite dėmesį į „Energy Star“ ženklu pažymėtas prekes. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu. Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes. Naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius. Pirmumą teikite vietoje išaugintiems produktams (pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas. Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Siekiant, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, pasak mediko, paprasčiausias ir pakankamai efektyvus vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes. Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.

Kaip išvengti neigiamo poveikio sveikatai?

Siekiant pagerinti vidaus patalpų oro ir gyvenimo kokybę pastatuose, kur žmonės gyvena, mokosi ir dirba, labai svarbu palaikyti sveiką aplinką:

• Svarbu reguliariai vėdinti patalpas namuose. Geriausia intensyviai, bet trumpai, kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, sudarant 10 minučių skersvėjį (vėdinti, kai nėra žmonių arba tuo metu jie kvėpuoja grynu oru pvz., balkone). Vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes, mikroorganizmus, suteikia namams gaivumo ir pagerina miego kokybę. Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose, virtuvėse.
• Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą. Rūkyti reikia eiti į lauką.
• Nuolat prižiūrėti vonios kambarį, nes dėl drėgmės gali atsirasti pelėsis, kuris sukelia alergines reakcijas, astmą ir kitas kvėpavimo ligas.
• Nelaistyti naminių augalų pernelyg gausiai, nes gali atsirasti pelėsis.
• Reguliariai siurbti namus ir valyti dulkes nuo visų paviršių, nes namų dulkėse kaupiasi tokie pavojingi teršalai kaip cheminės medžiagos ir alergenai, kurie gali būti alergijos, astmos priepuolių priežastimi.
• Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką.

Aplinkos ir patalpų oro užterštumas tiek PSO, tiek ES institucijų yra pripažįstama kaip didžiulė problema. Iš gamyklų kaminų virstantys dūmai, automobilių išmetamos dujos ar virš individualių namų kvartalų šildymo sezonu susidarantis smogas - visa tai yra žalos klimatui ir žmogaus sveikatai ženklai. Dėl pasklidusių teršalų žmones ima dažniau kamuoti kvėpavimo takų sistemos bėdos, širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai, rašoma pranešime spaudai.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus duomenys rodo, kad pavasaris oro užterštumo atžvilgiu yra kritinis laikotarpis. O kai ilgesnį laiką šalyje laikosi ramūs anticiklono nulemti orai, sveikatos specialistai rekomenduoja vengti ilgų pasivaikščiojimų ir sporto užsiėmimų lauke, patariama kuo dažniau valyti namus šlapiu būdu. Šios rekomendacijos ypač aktualios miestų gyventojams - antai Vilnius yra priskiriamas prie didelės oro taršos sostinių. Kai ore pilna kietųjų dalelių, smalkių, sieros dioksido, azoto dioksido, pažemio ozono ir kitų teršalų, verčiau poilsiauti ne mieste, o atokesnėse vietovėse - miškuose, parkuose ar kaime.

tags: #patalpu #oroi #uzterstumas