Patalpų Pavadinimo Nustatymas Pagal Kadastro Duomenis Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas patalpų pavadinimo nustatymo procesas pagal kadastro duomenis Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir techninius aspektus.

Teisinis Reglamentavimas

Patalpų pavadinimo nustatymas pagal kadastro duomenis grindžiamas įvairiais teisės aktais. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme vartojamas sąvokas.

Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 139 punkte nurodytų valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys.

Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo ir teikimo tikrinti tvarką nustato aplinkos ministro tvirtinamas Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir elektroninio žemės sklypo plano rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašas.

Kadastro Duomenų Formos ir Planai

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų formos ir statinių verčių nustatymo žiniaraščiai pildomi, nekilnojamųjų daiktų planai rengiami elektroninėmis priemonėmis, išskyrus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

Žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastro duomenų formos, kurios rengiamos CAD (angl. Computer Aided Design) programine įranga, turinį nustato valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinama Skaitmeninio žemės sklypo plano ir skaitmeninės žemės sklypo kadastro duomenų formos specifikacija.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai (toliau - žemės paviršiaus objektai) sutartiniais ženklais planuose braižomi pagal techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“ (toliau - GKTR 2.11.03:2014), 1 priede nustatytus reikalavimus.

Žemės Sklypo Kadastriniai Matavimai

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus uždaru poligonu, atitinkančiu žemės sklypo perimetrą, leistinas kampų nesąryšis - , poligono santykinė paklaida 1/N - ne didesnė kaip 1/3500. Žemės sklypams, kurių plotas yra 0,2 ha arba mažesnis, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 m². Jei šie žemės sklypai matuojami uždaru poligonu, atitinkančiu žemės sklypo perimetrą, leistinas kampų nesąryšis - , o santykinė poligono paklaida 1/N - ne didesnė kaip 1/2500.

Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kur ribų posūkio taškų negalima išmatuoti tiesioginiais matavimais, juos galima matuoti poliniu būdu, kartu atliekant kontrolinius linijų matavimus tarp gretimų riboženklių. Atliekant kadastrinius matavimus poliniu būdu kartu su kontroliniais matavimais, būtina išlyginti ir įvertinti kiekvieno ribos posūkio taško vidutinę kvadratinę paklaidą. Šios paklaidos neturi viršyti 4 cm.

Atlikus žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus ir parengus duomenis, apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Užsakovo pageidavimu įvertinama ploto nustatymo vidutinė kvadratinė paklaida.

Kadastrinių matavimų susiejimą su geodeziniu pagrindu atliekant planimetriniais ėjimais, žemės sklypams, esantiems miške, didžiausias susiejamojo ėjimo ilgis - 5 km. Susiejimas atliekamas ne mažiau kaip nuo dviejų valstybinio pagrindo punktų, o jei naudojamas matavimas be pradinių krypčių (koordinatinis) - ne mažiau kaip nuo trijų.

Kai geodezinio pagrindo punktai, nuo kurių buvo atlikti ankstesni kadastriniai matavimai, neišlikę arba nėra įrašų apie geodezinio pagrindo punktus, nuo kurių buvo atlikti ankstesni kadastriniai matavimai, sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi pagal kitus to paties geodezinio pagrindo išlikusius punktus, jei didžiausias susiejamo ėjimo ilgis yra ne didesnis už nurodytą Taisyklių 13-15 punktuose. Jei didžiausias susiejamo ėjimo ilgis yra didesnis už nurodytą Taisyklių 13-15 punktuose, sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi naudojant ankstesniais kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytus stabilius gamtinius ir antropogeninius objektus, jei jie nepakitę.

Atliekant žemės ūkio naudmenų, apaugusių mišku, kartografavimą, turi būti naudojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys ir informacija. Jei atliekant žemės ūkio naudmenų, apaugusių mišku, kartografavimą nustatoma, kad faktiškai vietovėje kartografuotas žemės ūkio naudmenos, apaugusios mišku, plotas neatitinka Miškų valstybės kadastro duomenų, matininkas apie neatitikimą turi pranešti Miškų valstybės kadastro tvarkytojui Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Naujų žemės sklypų, suformuotų pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir skirtų pastatų statybai, plotai iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo kartografuojami pagal faktiškai esamas žemės naudmenas. Šių žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami Taisyklių 49.1 papunktyje nustatyta tvarka.

Žemė... 5) jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. 2) atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.

1) nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre. Išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.

vaizduojami Žemės paviršiaus topografiniai gamtiniai ir žmonių sukurti, dėl jų veiklos atsiradę ar pasikeitę objektai. Topografinių matavimų metu geodeziniais matavimo prietaisais atliekami šių objektų erdviniai matavimai (nustatomos koordinatės bei aukštis). Topografiniai matavimai atliekami ir topografiniai planai sudaromi prieš projektuojant naujus statinius, požemines komunikacijas, kelius bei atliekant jų rekonstrukciją.

Žemės Sklypo Ribų Ženklinimas

Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypų ribos. Tarp gretimų riboženklių turi būti matomumas. Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais žemės paviršiaus objektais (upė, upelis, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena, melioracijos griovys ir t. t.).

Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, besiribojančios valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiras žemės sklypas, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), išskyrus Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus.

Kviestiniams asmenims Taisyklių 1 priede nustatytos formos kvietimai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų paženklinimo-parodymo įteikiami asmeniškai arba išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir matininko sudarytoje sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, matininkas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje, nurodydamas žemės sklypo adresą, su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko.

Nustatant ir riboženkliais paženklinant kelio juosta užimamo žemės sklypo (toliau - kelio juosta), žemės sklypo, kuriame yra geležinkelių linija (toliau - geležinkelio žemės sklypas), ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto valstybinės reikšmės vandens telkinio žemės sklypo (toliau - vandens telkinio žemės sklypas) ribas, kvietimai į ribų ženklinimą neteikiami (nesiunčiami). Matininkas informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo vietovėje išsiunčia Nacionalinės žemės tarnybai, kad ši paskelbtų ją Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje. Šiame informaciniame pranešime matininkas turi nurodyti kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinių matavimų datą, kelio, esančio kelio juostoje, pavadinimą ir numerį, geležinkelių linijos, esančios geležinkelio žemės sklype, pavadinimą ir numerį ar vandens telkinio pavadinimą, matavimus atliekančio asmens veiklos vykdymo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko. Ši informacija Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje skelbiama 180 kalendorinių dienų, pasibaigus nurodytam terminui, perkeliama į Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapio archyvą ir jame saugoma 5 metus. Jeigu nustatant kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys pateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, atliekami veiksmai, nustatyti Nuostatų 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose.

Hidrografiniai objektai, kurie kelio juostą kerta per pralaidas, į atskirus nekilnojamuosius daiktus kelio juostos nedalija.

Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys ir matininkas.

Ženklinant žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ribas, į ribų paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo valstybinės reikšmės kelio patikėtinis, t. y. įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės kelius, atstovas. Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurie nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, į paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, išskyrus, kai ženklinamas žemės sklypas yra miestų ar miestelių teritorijų ribose, - tokiais atvejais į ženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo savivaldybės atstovas.

Po žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pavadinimu įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo data, numeris ir sudarymo vieta. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY - metai, MM - mėnuo, DD - diena. Kai žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas užtrunka ilgiau nei vieną dieną, surašoma tiek žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kiek dienų tęsiasi žemės sklypo paženklinimo-parodymo procedūra. Paženklinimo-parodymo akto antro ir paskesnių lapų viršuje, dešinėje pusėje, įrašomas žodis „Tęsinys“.

• 1 punkte nurodoma kadastrinių matavimų užsakovo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas.
• 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo ribas nustatė ir riboženkliais paženklino matininkas (įrašant kvalifikacijos pažymėjimo numerį, matininko vardą, pavardę), vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu (jį įvardijant) ir kitais dokumentais, kurių pagrindu atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai.
• 3 punkte nurodomas žemės sklypo adresas ir plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jeigu žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodomas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nurodytas suprojektuoto žemės sklypo plotas.

4 punkte esančioje lentelėje įrašomi nustatant žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys. Jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu ir nurodo datą. Kai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo žemės sklypo savininko (esamo arba būsimo) ar kviestinio asmens įgaliotas asmuo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi įgalioto asmens vardas, pavardė, įgaliojimo registravimo data ir numeris.

5 punkte įrašomi duomenys apie į žemės sklypų ribų nustatymą neatvykusius kviestinius asmenis ir (arba) nurodomos nustatant žemės sklypo ribas dalyvavusių kviestinių asmenų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti. Jeigu kviestiniai asmenys atsisako pasirašyti ir nurodyti atsisakymo priežastis, apie tai 5 punkte parašo matininkas ir pasirašo.

7 punkte užsakovas (žemės sklypo savininkas) nurodo savo vardą ir pavardę ir pasirašo.

Sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi dalyvaujant kviestiniams asmenims. Atstačius sunaikintus žemės sklypų riboženklius surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo atstatant sunaikintus riboženklius dalyvaujantys kviestiniai asmenys ir matininkas. Atstatant sunaikintus žemės sklypų riboženklius, kadastriniai matavimai atliekami nuo tų pačių geodezinio pagrindo punktų, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Taip atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau - GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau - LitPOS).

Nacionalinės Žemės Tarnyba

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) administracijos padalinio (toliau - administracijos padalinys), kurio teikiamų duomenų paketą gali sudaryti duomenys apie iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininko, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo, o nuo 2023 m. sausio 4 d. 6.10. erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

Lentelė. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys kadastro duomenis

tags: #patalpu #pavadinima #pagal #kadastro #registru