Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą ir paveldėjimą, įskaitant mokesčius, sutartis ir teisinius aspektus.
Dovanojimo Sutartis: Esminiai Aspektai
Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas, reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.
Turto Vertės Nustatymas
Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius.
Mokesčiai Dovanojant Turtą
Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių. Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Paveldėjimas: Mokesčiai ir Teisiniai Aspektai
Gaunant nuosavybėn paveldėtą turtą iš pirmos linijos giminaičių, paveldėtojas moka tik už notaro paslaugas. Tačiau jei turtas paveldimas ne iš pirmos giminystės linijos, papildomai mokama nustatyta valstybės rinkliava.
Mirus artimam giminaičiui ar šeimos nariui yra susiduriama su paveldėjimo klausimais, t. y. kokiomis dalimis paveldima, kas turi pirmumo teisę į paveldėjimo priėmimą ir pan.
Turto Vertės Nustatymas Paveldėjimo Atveju
Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė VMI prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutine rinkos verte arba atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.
Vis dėlto šią mokestinę naštą galima sumažinti: paveldėjimo ar dovanojimo dokumentuose vietoje valstybės nustatytos vidutinės rinkos vertės galima nurodyti realią rinkos vertę. Tam būtina dar prieš perimant nuosavybę turėti oficialiai atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Jei turtas paveldėtas seniau, o vertinimo neatlikote ir dokumentuose įrašyta tik vidutinė rinkos vertė pagal registrą, išeitis vis tiek yra - galima atlikti retrospektyvinį vertinimą. Tai vertinimas, atliekamas atgaline data, nustatant turto vertę paveldėjimo momentu.
Dovanoto Ir Paveldėto Turto Pardavimas: Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Parduodant nekilnojamąjį turtą, taip pat ir paveldėtą ar dovanotą, reikia nepamiršti, kad pajamos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą įprastai yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Tai reiškia, kad pajamos gali būti apmokestintos 15 proc.
Kalbant apie išimtis, kada GPM pardavus nekilnojamąjį turtą mokėti nereikia, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nedaro skirtumo tarp dovanoto, paveldėto ar nusipirkto nekilnojamojo turto pardavimo, tad galioja tos pačios išimtys. Kitaip tariant, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos, kai: bet kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybėje išlaikėte bent 10 metų (nuo dovanojimo sandorio ar paveldėjimo praėjo 10 metų). dovanoto ar paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas.
Kuomet parduodamas pirktas nekilnojamasis turtas, GPM apskaičiuojamas nuo šio turto įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo (pelno). Kiek kitaip GPM mokesčio bazė apskaičiuojama parduodant dovanotą ar paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Nors už tokį nekilnojamąjį turtą tarsi nieko nemokėjote, visgi gyventojų pajamų mokestis už parduotą dovanotą ar paveldėtą nekilnojamąjį turtą mokamas ne nuo visų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, o nuo nekilnojamojo turto vertės prieaugio, lyginant turto kainą jo įgijimo metu (dovanojimo ar paveldėjimo metu) su ta kaina, už kurią jis buvo parduotas.
GPM Apskaičiavimo Pavyzdžiai
Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Tikroji rinkos kaina gali būti nustatoma atsižvelgiant į Valstybės įmonės Registrų centro nustatytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, buvusią dovanojimo sandorio sudarymo dieną, bet kadangi neretai reali nekilnojamojo turto vertė būna didesnė, negu apskaičiuota masiniu būdu, tikslinga atlikti individualų turto rinkos vertės nustatymą, kadangi tai gali padėti sumažinti apmokestinamąsias pajamas (jeigu NT įsigijimo vertė didesnė, mažėja skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo vertės).
Pavyzdžiui, dovanotas nekilnojamasis turtas parduotas už 100 000 Eur, o šio turto masiniu būdu Valstybės įmonės Registrų centras nustatyta vertė dovanojimo metu buvo 60 000 Eur. GPM bus skaičiuojamas taip: 100 000 - 60 000 = 40 000. Nuo šios sumos 15 proc. sudarys 6 000 Eur. Tai ir bus nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų mokėtinas GPM.
Jeigu individualiu turto vertės nustatymu nekilnojamasis turtas jo įsigijimo metu (dovanojimo metu) būtų buvęs įvertintas 80 000 Eur suma, apmokestinamąsias pajamas sudarytų jau ne 40 000 Eur, o 20 000 Eur, tad GPM siektų jau tik 3 000 Eur.
Gyventojų pajamų mokestį galima sumažinti nepamiršus į mokesčio skaičiavimus įtraukti su nekilnojamojo turto įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., sumokėtą komisinį atlyginimą notarui, mokesčius už nuosavybės registravimą Registrų centre, išlaidas geodeziniams matavimams ir kt.).
Jeigu įsigytas nekilnojamasis turtas buvo kapitaliai remontuotas ar rekonstruotas (turint visus leidimus ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus), tokias išlaidas galima pridėti prie turto įsigijimo vertės ir tokiu būdu sumažinti apmokestinamasias pajamas. Deja, paprastojo remonto išlaidų, gerinant dovanoto ar paveldėto nekilnojamojo turto būklę, įtraukti į turto įsigijimo išlaidas nepavyks. Įstatymas tokios galimybės nenumato net turint išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Tačiau tais atvejais, kai įsigyjami neįrengti butai daugiabučiuose namuose, neužbaigti namai ar kitos patalpos ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y.
Registrų Centro Paslaugų Įkainiai
Nekilnojamojo turto paveldėtojai, dėl didelių Registrų centro įkainių iki šiol atidėlioję paveldėto turto registravimą, nuo kovo 1-sios įsigaliojus atnaujintam įregistravimo kainų skaičiavimui, gali vėl kreiptis į notarus ir tapti visateisiais paveldėto turto valdytojais.
Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, registruojant notarų sudarytas dovanojimo sutartis bei paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, nuo kovo 1-sios už valstybinės įmonės Registrų centro paslaugas bus mokamas atlyginimas kaip už vieno daikto registravimą, nepriklausomai nuo to, kiek daiktų yra registro įraše.
2020 metų spalio 1 d. įsigaliojo nauji valstybės įmonės Registrų centro paslaugų įkainiai, pagal kuriuos už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, Registrų centrui reikėjo mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Įvestas vienodas atlyginimas už nuosavybės teisės į bet kokios vertės daikto įregistravimą tapo ypač jautriu klausimu regionuose, kur absoliučia dauguma atvejų Nekilnojamojo turto registre, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dar būna įregistruota bent keletas ar net dešimtys objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, tvoros, lauko tualetai ir pan. Už nuosavybės teisės į kiekvieną iš jų įregistravimą sumokant po 17,19 Eur, registravimo procesas dažnai kainavo kelis šimtus ar net tūkstančius eurų.
Kilus visuomenės nepasitenkinimui, praėjusios kadencijos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 2 dienos nutarimu pakoregavo Registrų centro įkainius, numatydama, kad nuo 2021 metų kovo 1 d.
Alternatyvūs Turto Perleidimo Būdai
Dažnas vyresnio amžiaus asmenų susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes.
Testamentas
Testamentas - tai asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti jo turtas po jo mirties. Testamentu galima palikti visą turtą ar jo dalį arba konktretų daiktą pasirinktiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties. Testamentą sudaręs asmuo išlieka turto savininku, gali savo turtu laisvai disponuoti, o testamentą gali bet kada pakeisti ar panaikinti. Tad jei asmuo tam tikrą pagalbą, paslaugas ar išlaikymą gauna mainais už testamentą, tai jis niekuo nerizikuoja. Priešingai, šiuo atveju rizikuoja senoliui pagalbą teikiantis asmuo: jei jis tai daro tik dėl to, kad po senolio mirties gautų turto, tai jis gali likti be nieko (dėl minėtos galimybės bet kada testamentą pakeisti ar atšaukti).
Beje, reikia pažymėti ir tai, kad neretai testamentai po asmens mirties būna ginčijami teisme, pvz., kai tėvais nesirūpinę vaikai netikėtai sužino, kad tėvas ar motina „nušalino“ juos nuo paveldėjimo, sudarydami testamentą ir palikdami turtą svetimam žmogui.
Testamentai gali būti oficialieji arba asmeniniai. Oficialieji testamentai yra tvirtinami notaro, registruojami Testamentų registre, ir taip užtikrinama, kad asmens valia bus žinoma ir vykdoma. Testamentai keičiami arba naikinami taip pat notarine tvarka. Tiesa, kol asmuo gyvas, tiek testamento turinys, tiek pats faktas, ar testamentas yra sudarytas, ar ne, yra paslaptis. Asmeninis testamentas - tai asmens ranka surašytas testamentas. Jis turėtų būti įdėtas į voką, užklijuotas ir perduotas notarui saugoti. Jei toks testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, po testatoriaus mirties jis per vienerius metus turi būti patvirtintas teismo.
Išlaikymo Iki Gyvos Galvos Sutartis
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi mainais už tam tikrą nekilnojamąjį turtą (butą, namą, žemės sklypą) asmuo (rentos mokėtojas) įsipareigoja turtą perdavusį asmenį (rentos gavėją) išlaikyti iki mirties. Į „išlaikymo“ sąvoką įeina aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimas, sveikatos priežiūra. Sutarties šalys gali išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis, mokamomis iki rentos gavėjo gyvos galvos. Jei išlaikymas vykdomas netinkamai ar išvis nevykdomas, išlaikomas asmuo turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti perduotą turtą.
Įstatymas numato papildomą saugiklį: perleisti pagal šią sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims rentos mokėtojas gali tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjo sutikimą, patvirtintą notaro. Kitaip tariant, kol išlaikytinis gyvas, jo perduotas turtas, nors ir nebepriklauso jam, tačiau jo interesais yra suvaržytas, ir naujasis savininkas negali šiuo turtu laisvai disponuoti. Priešingai nei dovanojimas, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tiksliau atspindi ir įformina šalių lūkesčius ir motyvaciją, kai nekilnojamas daiktas perduodamas mainais už išlaikymą ar panašią pagalbą.
Teisiniai Aspektai Ir Svarbūs Niuanai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14500 Eur (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Gimus vaikui, automatiškai atsiranda paveldėjimo teisė į tėvų turtą. Įvaikiai prilyginami biologiniams vaikams, todėl jie taip pat turi teisę paveldėti turtą iš savo įtėvių. Jeigu miręs asmuo testamentu nepaliko jokio turto, arba testamentas pripažintas negaliojančiu, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Įpėdiniai pagal įstatymą skirstomi į eiles, pagal kurias nustatoma paveldėjimo teisė. Pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (įvaikiai) ir sutuoktinis (jeigu jis buvo sudaręs santuoką su mirusiuoju). Jeigu pirmos eilės įpėdinių nėra, paveldėjimo teisę įgyja antros eilės įpėdiniai - mirusiojo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Trečios eilės įpėdiniai yra mirusiojo seneliai iš abiejų pusių ir proseneliai, o ketvirtos eilės - mirusiojo broliai ir seserys.
Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams. Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. Nekilnojamo turto dovanojimas - jam galioja tie patys įstatymai. Tiek jeigu dovanojame giminaičiams, tiek jeigu kitiems asmenims.
Dokumentai Reikalingi Dovanojant Butą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t.
Automobilio Dovanojimas
Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilio dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias dovanojimo sutarties instituto nuostatas. Automobilis, kaip civilinių teisių objektas, yra kilnojamasis daiktas (Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta, kad neapmokestinamos turto perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.
Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimo ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į specialistus. Turto dovanojimo sandoriai nėra sudėtingas procesas, jeigu žinote kaip teisingai viską atlikti. Pagrindinis akcentas yra gresiantys mokesčiai.
Foros.lt rekomenduoja pasitarti su notaru ar teisininku, prieš priimant sprendimą - tiek dėl dovanojimo, tiek dėl paveldėjimo.
tags: #paveldejus #turta #ji #padovanoti