Paveldėto turto tvarkymas: žingsnis po žingsnio

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėtas nekilnojamasis turtas - tai dažna situacija, su kuria susiduria daugelis asmenų po artimųjų netekties.

Nors paveldėjimas dažnai tampa svarbia emocine patirtimi, realybėje tai taip pat susiję su teisiniais, mokestiniais bei praktiniais klausimais. Vienas iš dažniausiai kylančių praktinių klausimų - paveldėto nekilnojamojo turto registravimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai užregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra svarbūs etapai.

1. Paveldėjimo Procesas ir Dokumentų Tvarkymas

1.1 Teisinis Paveldėjimo Įforminimas

Prieš pradedant svarstyti apie registravimą, būtina užtikrinti, kad paveldėjimo procesas būtų tinkamai užbaigtas. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą arba pagal įstatymą.

• Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
• Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.

Po turto palikėjo mirties paveldėtojai turi per įstatymuose numatytą terminą (paprastai 3 mėnesius) kreiptis į notarą ir priimti palikimą arba jo atsisakyti. Jei turto yra keli paveldėtojai, jie gali priimti palikimą bendrai, jį padalyti tarpusavyje arba palikti bendrosios nuosavybės teise.

Notaras, gavęs visą reikiamą informaciją ir įsitikinęs paveldėtojų teisėmis, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Šis dokumentas patvirtina, kad tam tikras asmuo (ar asmenys) yra nekilnojamojo turto savininkas. Tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą galima toliau oficialiai disponuoti turtu, įskaitant jo registravimą.

1.2 Nuosavybės Registravimas Registrų Centre

Atlikus paveldėjimo procedūras, svarbu paveldėtą turtą įregistruoti VĮ Registrų centre paveldėtojo vardu. Tai leis ne tik oficialiai patvirtinti nuosavybės teisę, bet ir vėliau be trikdžių disponuoti turtu.

Registracija reikalinga ir siekiant nustatyti tikslias turto ribas, įvertinti jo vertę bei pasiruošti būsimam pardavimo procesui.

2. Kadastriniai Matavimai

Vienas iš svarbiausių žingsnių paveldint nekilnojamąjį turtą yra kadastriniai matavimai. Šie matavimai užtikrina, kad turtas būtų tinkamai įregistruotas ir kad ateityje nekiltų jokių ginčų dėl nuosavybės.

2.1 Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?

Atkreiptina, kad labai dažnai paveldėtas turtas yra neįregistruotas registrų centre. Esant tokiai situacijai, pirma reikia atlikti žemės ir pastatų kadastrinius matavimus bei suformuoti kadastrinių duomenų bylą.

Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į specialistus, kurie pasirūpins geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.

• Paveldėjimo atvejai: Jeigu nekilnojamas turtas (pastatai, statiniai, patalpos, žemė) jau įregistruotas mirusiojo vardu ir yra išduotas nuosavybės pažymėjimas, paveldėtojui reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo.
• Nebaigti statiniai: Norint įregistruoti ir įteisinti nebaigtus statinius (pavyzdžiui pamatus), reikia atlikti kadastrinius matavimus bei gauti iš statybos inspektoriaus pažymą apie nebaigtą statinį.
• Naujos statybos arba pertvarkymai: Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.

2.2 Kaip Atliekami Sklypo Kadastriniai Matavimai?

Sklypo kadastriniai matavimai atliekami šia tvarka: pirmiausia vyksta pasirengimas matavimams, tada atliekami geodeziniai matavimai vietovėje, po to ruošiama dokumentacija, o galiausiai dokumentai užtvirtinami ir užregistruojami.

• Pasirengimas: Pirmasis žingsnis - pasikonsultuoti su geodezininku ir pasirūpinti reikalingais dokumentais.
• Geodeziniai matavimai: Atlikdami kadastrinius matavimus, geodezininkai naudojasi modernia įranga, tokia kaip GPS imtuvai, tacheometrai ir dronai.
• Dokumentacijos ruošimas: Parengta kadastrinė byla pateikiama tvirtinti atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai.
• Registracija: Po patvirtinimo dokumentai įtraukiami į Nekilnojamojo turto registrą.

3. Dokumentų Sąrašas Registracijai

Norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą, vien tik prašymo nepakanka. Nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą registravimo taisykles numato Nekilnojamo turto registro nuostatai. Tam reikalinga pateikti ir kitus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus.

Visų pirma - tai dokumentai, patvirtinantys registruojamo turto įsigijimo nuosavybėn faktą. Unohub.lt specialistai primena, kad perkant, parduodant, dovanojant, paveldint ar kitaip įgyjant turtą, reikalinga naujai parengti to turto dokumentus.

Įregistruojant nekilnojamąjį turtą, reikalinga kadastrinių matavimų byla. Matavimai atliekami tiek žemės sklypui, tiek pastatams ar būstams. Žemės sklypams atliekami geodeziniai matavimai, o pastatams - statinio inventorizacija.

4. Kur Kreiptis Dėl Registracijos?

Nekilnojamojo turto registraciją atlieka VĮ Registrų centras. Norint įteisinti nekilnojamąjį turtą, reikia pateikti prašymą registrų centrui. Tai galima padaryti keliais būdais:

• Atvykus tiesiogiai į VĮ Registrų centro artimiausią padalinį.
• Siunčiant prašymą paštu į VĮ Registrų centro būstinę Vilniuje.
• Siunčiant prašymą el.paštu.

Atvykus tiesiogiai, pateikiant prašymą reikalinga pateikti ir galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu prašymą siunčiate paštu, reikia pridėti šio dokumento kopiją, jeigu el.

5. Mokesčiai

Paveldimo turto mokestis Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

5.1 Mokesčio mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

5.2 Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

5.3 Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

5.4 Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

5.5 Deklaravimas ir sumokėjimas:

Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.

5.6 VMI mokėjimų duomenys:

Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

5.7 Kiti ypatumai:

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).

6. Nekilnojamo Turto Vertinimas

Nekilnojamas turtas vertinamas:

• Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto vertinimas).
• Vidaus reikmėms.
• Kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas.

Nekilnojamasis turtas gali būti individualus namas, butas, įvairūs pastatai, patalpos ar žemės sklypai.

Paveldint ar dovanojant turtą, jeigu vidutinė rinkos vertė neatitinka realios turto vertės, reikalingas nekilnojamo turto vertinimas. Nors procesas ir eiliškumas bus tas pats ir prireiks tokių pačių dokumentų kaip ir įprastai parduodant žemę.

Verta žinoti, kad net iš tėvų paveldėta žemė ar miškas gali būti apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei turtas parduodamas jo neišlaikius 10 metų ir nebuvo pasinaudota įstatymų numatyta išimtimi.

7. Dažniausiai Užduodami Klausimai

7.1 Ar galiu paveldėtą turtą registruoti per atstovą?

Taip, jei negalite dalyvauti patys, galite išduoti notariškai patvirtintą įgaliojimą kitam asmeniui, kad jis sutvarkytų registracijos formalumus už jus.

7.2 Kiek laiko trunka turto registravimo procedūra?

Trukmė priklauso nuo dokumentų komplektiškumo, Registrų centro darbuotojų užimtumo. Paprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, registracija gali būti atlikta per kelias darbo dienas ar savaites.

7.3 Ar yra terminas, per kurį privalau užregistruoti paveldėtą turtą?

Įstatymai nenumato konkretaus termino, tačiau naudinga tai padaryti kaip įmanoma greičiau, kad galėtumėte pilnai disponuoti paveldėtu turtu (jį parduoti, išnuomoti, perleisti) ir išvengti neaiškumų ateityje.

8. Teisinės Konsultacijos Svarba

Paveldėto turto registravimo procesas gali būti sudėtingas, ypač jei susiduriate su specifiniais mokestiniais klausimais ar neįprastomis situacijomis. Šiuo atveju verta kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi paveldėjimo ir nekilnojamojo turto teisėje.

Paveldimas turtas priimamas visas Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai). Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, visos teisės ir pareigos pereina įpėdiniui nepriklausomai nuo to, ar jis apie jas žinojo ar ne.

Turtą paveldėti galima dviem būdais:

• Pagal įstatymą
• Pagal testamentą.

Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Įstatymas numato šias įpėdinių eilės:

1. Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

Sutuoktinio paveldėjimas Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. „Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, - sako AVOCAD teisininkas. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.

• Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
• Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
• Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
• Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį turi atitikti visas šias sąlygas:

• Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga);
• asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga);
• palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Individualios įmonės paveldėjimas Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos.

Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).

Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą. Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.

Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai). Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str.).

Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.

Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).

Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną.

Sutuoktinio teisės paveldint Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.

Paveldėjimo tvarkymo etapai:

• Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus.
• Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.
• Paveldėjimo teisės ir pareigos. Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).
• Mokesčiai paveldėjus būstą. Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.
• Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
• VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės). Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.

Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.

Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.

Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.

Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.

Svarbu pabrėžti, kad paveldėjimo procese nei kaimynai, nei kiti bendraturčiai nedalyvauja. Paveldėjimo dokumentų tvarkymas skubos tvarka nėra numatytas ir už pareiškimo dėl palikimo priėmimo patvirtinimą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą bei kitus notarinius veiksmus taikomas LR teisingumo ministro patvirtintas notaro paslaugų įkainis.

tags: #paveldeto #turto #tvarkymas