Tinkamai įrengta drenažo sistema yra vienas svarbiausių darbų tvarkant sklypą ir ruošiantis ilgalaikiam gerbūviui. Nesvarbu, ar planuojate įrengti veją, sodą ar statyti namą - sklypo drenažas užtikrina, kad lietaus ir gruntinis vanduo būtų efektyviai nuvestas, nesukeldamas žalos pastatams ir augalams. Toliau aptarsime, kodėl drenažas būtinas, kaip vyksta jo įrengimo darbai, kokios yra dažniausios klaidos, bei pateiksime profesionalių patarimų, kad sistema tarnautų dešimtmečius.
Kodėl Verta Įrengti Drenažo Sistemą?
Netinkamai nuvestas vanduo gali sukelti ilgalaikes problemas, kurios brangiai kainuoja:
- Gruntinio vandens kaupimasis - gali kilti rūsio užliejimo, pamatų pažeidimo rizika.
- Lietaus vandens telkiniai - stovintis vanduo gadina veją, kenkia dekoratyviniams augalams.
- Dirvožemio erozija - nuolatinis vandens tekėjimas ar stovėjimas skaldo dirvą, mažina jo derlingumą.
- Pelėsio ir grybelio plitimas - per drėgna aplinka skatina kenksmingų mikroorganizmų atsiradimą.
Todėl drenažas svarbus tiek prieš pradedant statybas, tiek jau įrengtame kieme.
Kada Būtina Galvoti Apie Drenažo Įrengimą?
Nemaža dalis individulių namų savininkų susiduria su vandens pertekliaus problemomis, kurios yra būdingos drėgno klimato juostoje gyvenantiems žmonėms. Pelkę primenanti pievelė, drėkstanti rūsio siena ar telkšančios balos - būtent tokie yra prastai drenuojamo sklypo atributai. Drenažo sprendimai aplink namą. Netinkamas vandens valdymas kelia pamatų deformacijos, pelėsio, grunto slinkimo ir užmirkimo riziką. Drėkstančios rūsio sienos, pelėsis namuose, ar blogai augantys augalai kieme, priverčia individualių namų savininkus ieškoti tam tikrų sprendimų.
Apie drenažo įrengimą reikėtų galvoti, kai:
- Sklypas yra žemoje vietoje arba slėnyje, kur natūraliai kaupiasi vanduo.
- Net ir po nedidelio lietaus kieme ilgai stovi balos.
- Vejos ar augalų šaknys pradeda pūti.
- Po stipraus lietaus ar sniego tirpsmo vanduo sunkiai susigeria į gruntą.
- Yra rūsys arba pusrūsis, kurį būtina apsaugoti nuo vandens.
Drenažo Tipai - Kaip Išsirinkti Tinkamiausią?
Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių.
Drenažas gali būti skirstomas į:
1. Paviršinis Drenažas
Skirtas surinkti lietaus vandeniui nuo kiemo, terasos, įvažiavimo. Naudojami lietaus surinkimo trapai, latakai ir vamzdynai, kurie nuveda vandenį į melioracijos sistemą, lietaus vandens surinkimo talpą ar griovį.
2. Giluminis (Vamzdinis) Drenažas
Vamzdžiai klojami po žeme, kad surinktų gruntinį vandenį. Tinka sklypams su aukštu gruntinio vandens lygiu.
3. Kombinuotas Drenažas
Kai naudojamas tiek paviršinis, tiek giluminis sprendimas, užtikrinantis maksimalų efektyvumą.
Yra keletas drenažo sistemų tipų:
- Antžeminės drenažo sistemos:
- Taškinis antžeminis drenažas: Tose vietose, kur būtina surinkti vandens perteklių arba lokaliose aikštelių, terasų zonose įrengiamos specialios vandens priėmimo vietos.
- Linijinės drenažo sistemos: Tai žemės paviršiuje nutiestų latakų sistema, surenkanti lietaus vandenį ir nukreipianti į perteklinio vandens surinkimo vietą.
- Požeminės drenažo sistemos:
- Sisteminis drenažas: Įrengiamas lygiuose, taip pat tolygiai nuolaidžiuose plotuose.
- Atrankinė drenažo sistema: Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti.
- Vamzdinė drenažo sistema: Reikia PVC perforuotų vamzdžių.
- Ertminis drenažas: Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti.
Drenažo Sistemos Įrengimo Etapai
Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas, pataria statybos ir aplinkotvarkos darbais užsiimančios įmonės Statybaaplinka vadovas Tomas Šidlauskas. Sklypo drenažo montavimo darbai atliekami tada, kada jie gali turėti mažiausiai neigiamos įtakos jau atliktiems ar planuojamiems darbams. Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją.
Drenažo sistemos įrengimo etapai:
- Sklypo analizė ir projektavimas:
- Nustatomas aukščiausias ir žemiausias sklypo taškas.
- Vertinamas gruntinio vandens lygis.
- Suplanuojama vandens nuvedimo kryptis.
- Žemės darbai:
- Iškasamos tranšėjos vamzdžių klojimui.
- Numatomos drenažo šulinio vietos.
- Vamzdžių klojimas:
- Naudojami perforuoti drenažo vamzdžiai, apvynioti geotekstile, kad neapsineštų žemėmis.
- Vamzdžiai klojami nuolydžiu 1-2 cm/m, kad vanduo galėtų natūraliai tekėti.
- Užpildas:
- Ant vamzdžių pilamas skalda, o virš jos - filtruojantis smėlio sluoksnis.
- Viskas uždengiama gruntu ir atkuriamas reljefas.
Drenažo įrengimo schema
Specialistas nustato gruntinio vandens lygį, reljefo nuolydį ir vandens kaupimosi zonas. Projektuotojas pagal šiuos duomenis parenka drenažo gylį, trasą, kolektoriaus kryptį ir nuolydį, kuris paprastai siekia 0,5-1 cm vienam metrui. Vamzdžiai klojami nuolydžiu, sujungiami hermetiškomis jungtimis ir apgaubiami skaldą filtruojančiu sluoksniu, kuris užtikrina stabilią vandens tėkmę į drenos sistemą.
Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys. Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą.
Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą.
Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai.
Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti.
Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:
- Drenuojamasis sluoksnis, kurio tikslas yra sugerti vandenį.
- Drenažo perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo pasiekia šulinius.
- Specialios PVC vamzdžių jungtys.
- Drenažo šuliniai (PVC arba gelžbetoniniai), jei nėra lietaus kanalizacijos.
- Filtrai - skirti sulaikyti pašalines daleles ir smulkų gruntą.
Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius.
Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai.
Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai.
Skirtingas gruntas pasižymi skirtingu laidumu, todėl drenažo vamzdžiai, jų gylis ir užpildo sluoksniai turi būti parinkti pagal tai, kaip greitai vanduo gali judėti per dirvožemį.
Drenažo Gylis
Sudėtinga pasakyti kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai priklauso pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų.
Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m.
Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį. Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį.
Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas.
Vandens Surinkimas Ir Išleidimas
Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.
Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai.
Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.
Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.
Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.
Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.
Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą.
Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga.
Dažniausios Klaidos Įrengiant Drenažą
Drenažo sistema gali būti techniškai teisinga „popieriuje“, tačiau net nedidelės montavimo klaidos ilgainiui sukelia rimtų problemų.
- Netinkamas nuolydis - vanduo užsistovi vamzdžiuose.
- Vamzdžių be geotekstilės naudojimas - jie greitai užsikemša.
- Netinkama vamzdžių gylio parinktis - per seklus drenažas neapsaugo pamatų.
- Vandens nuvedimas į kaimyno sklypą - gali sukelti teisinių problemų.
Drenažo Sistemos Priežiūra
Net ir geriausiai įrengta sistema laikui bėgant gali užsikimšti. Rekomenduojama:
- Kasmet patikrinti šulinių švarumą.
- Kas 3-5 metus atlikti profesionalų sistemos praplovimą.
- Stebėti, ar po lietaus nebėra stovinčio vandens kieme.
Drenažo Įrengimo Kainos
Sklypo drenažo įrengimo kaina visada priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl universalaus skaičiaus nėra. Galutinę sąmatą lemia drenažo tipas, grunto savybės, reljefas, pasirinktas vandens išleidimo sprendimas ir darbų sudėtingumas.
Kaina priklauso nuo:
- Sklypo ploto ir reljefo.
- Pasirinktos sistemos tipo.
- Reikalingo vamzdžių kiekio.
- Drenažo šulinių ir kitų elementų.
KAIP UŽBAIGTI PAMATĄ TIES TRINKELĖMIS
Medžiagų dalį sudaro drenažiniai vamzdžiai, geotekstilė, skalda ir surinkimo ar reviziniai šuliniai. Jei pasirenkami didesnio skersmens vamzdžiai ar sudėtingesnės infiltracinės sistemos, medžiagų kaina atitinkamai didėja.
Reikšmingą dalį kainos sudaro kasimo darbai. Jei sklype lengvas, smėlingas gruntas ir pakanka minimalios technikos, darbai vyksta greičiau ir pigiau. Tuo tarpu molingame grunte, ribotoje erdvėje ar jau sutvarkytame sklype, kur reikia ardyti trinkeles ar veją, sąmata gali padidėti ženkliai.
Svarbus kainos veiksnys - vandens išleidimo būdas. Jei yra galimybė jungtis prie miesto lietaus kanalizacijos tinklų, reikalingas projektavimas ir suderinimai, tačiau sistema tampa patikimesnė.
Apibendrinant galima teigti, kad drenažo įrengimo kaina labiausiai priklauso nuo sklypo sąlygų ir pasirinkto sprendimo sudėtingumo.
Vidutiniškai Lietuvoje giluminio drenažo įrengimas kainuoja nuo 20 iki 40 €/m, o paviršinio - nuo 15 €/m.
Profesionalūs Patarimai
- Planuokite drenažą kartu su sklypo lyginimo darbais - taip sutaupysite laiko ir pinigų.
- Jeigu įmanoma, lietaus vandenį nukreipkite į laistymo vandens talpą - tai ekologiškas ir ekonomiškas sprendimas.
- Nepamirškite, kad drenažo sistema turi būti prižiūrima - bent kartą per metus patikrinkite šulinius ir praplaukite vamzdžius.
Pamatų įrengimas. Klausimas: Kada geriau daryti sklypo drenažą - prieš liejant pamatus ar po? Ar gerai bus, jei lietaus vandens sutekėjimas bus nukreiptas į drenažinį vamzdį?
Komentarai: Geriausia būtų drenažą įrengti vienu metu su pamatais. Lietaus vandenį pajungti į drenažo vamzdį nerekomenduojama. Atvirkščias variantas įmanomas - su išlygom.
Prieš pradėdami bet kokius darbus, pasitarkite su drenažo ar hidrologijos specialistu, kad tiksliai įvertintumėte situaciją ir parinktumėte optimaliausius sprendimus jūsų konkrečioms sąlygoms.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
❓ Ar drenažas būtinas kiekviename sklype?
Ne, jei sklypas yra aukštoje vietoje ir gruntinis vanduo yra giliai. Drenažo sprendimai aplink namą.
❓ Ar drenažas reikalingas naujos statybos sklype?
Taip, ypač jei gruntas molingas arba projektavimo metu nebuvo įvertintas paviršinio vandens nutekėjimas. Nauja statyba savaime nereiškia, kad sklypas neturės drėgmės problemų.
❓ Kuo skiriasi sklypo drenažas ir lietaus kanalizacija?
Sklypo drenažas skirtas surinkti gruntinį ar paviršinį vandenį ir sumažinti dirvožemio drėgmę, o lietaus kanalizacija - organizuotai transportuoti lietaus vandenį nuo stogo ir kietų dangų į centralizuotus tinklus ar kaupimo sistemas.
❓ Ar galima drenažą įsirengti savarankiškai?
Mažesniuose sklypuose teoriškai galima, tačiau be tinkamo nuolydžio ir grunto įvertinimo sistema gali neveikti efektyviai. Didesniems ar sudėtingesniems projektams rekomenduojama specialistų konsultacija.
❓ Kiek laiko tarnauja tinkamai įrengtas drenažas?
Kokybiškai įrengta sistema su geotekstile ir tinkamais vamzdžiais gali veikti kelis dešimtmečius be didesnių intervencijų.
❓ Ar lietaus vandens kaupimas yra praktiškas sprendimas?
Taip, jei sklype įrengiama tinkama talpa ir vanduo naudojamas laistymui ar kitoms reikmėms. Tai tvarus ir ekonomiškas sprendimas, ypač didesniuose sklypuose.
tags: #pavirsinio #vandens #surinkimas #sklype