Vilniaus rajone, Rudaminoje, atokioje Miško gatvėje, įsikūrusi išskirtinė sodyba, kurioje kartu su jos šeimininkais gyvena pelėdos. Jų ten iš tiesų nemažai, o jas norinčiųjų pamatyti - dar daugiau. „Pelėdų parku“ vadinamoje sodyboje šeimininkauja Mažena ir Slavomiras.
Ši sodyba - tai ne tik vieta, kur galima pamatyti šiuos paslaptingus paukščius, bet ir erdvė, kurioje galima sužinoti daug įdomių dalykų apie jų gyvenimo būdą, elgseną ir prisitaikymą gamtoje. Be to, tai puiki galimybė atitrūkti nuo miesto šurmulio ir pabūti arčiau gamtos.
Pasisvečiuoti Pelėdų parke - tai ne įprastos komercinės pramogos, o pirmiausia - žinių, suvokimo, galbūt įkvėpimo ar paskatinimo labiau domėtis mus supančia stebuklinga gamta ir ją puoselėti. Pelėdų parkas - kelių dešimčių plėšriųjų paukščių namai, čia egzistuoja jų taisyklės ir jų ramybė.
Didysis apuokas yra viena iš pelėdų rūšių, kurias galima pamatyti sodyboje.
Pelėdų Parko Gyventojai
O štai pelėdos… jei nežinotum, kad jų čia yra, nė neatspėtum. Tiesa, artėjant pavasariui, kai kurios pelėdos ima ūbauti: tuomet įtarti, kad jos visai arti, tampa lengviau. „Pasaulyje žinoma daugiau kaip 200 pelėdų rūšių, - sako Slavomiras. - Mes auginame daugiau nei 20 pelėdų individų. Tiesa, iš visų turimų - tik trys rūšys natūraliai gyvena ir peri jauniklius Lietuvoje. „Pelėdų parke“ iš vietinių rūšių turime naminę pelėdą, liepsnotąją pelėdą, didijį apuoką; kitos rūšys būdingos kitoms šalims.
Žinotina, kad jokio gyvūno negalima imti iš gamtos ir jį auginti. Visos mūsų pelėdos turi dokumentus, yra pirktos iš žinomų augintojų ar veislynų.“ Per gana ilgą laiką, kurį Slavomiras ir Mažena augina pelėdas, jos puikiai adaptavosi Lietuvoje. Gyvena, peri ir žiemoja lauke, specialiuose sodyboje pastatytuose voljeruose.
Mūsų parke galima iš arti susipažinti su plėšriaisiais paukščiais - tokiais kaip pelėdos, sakalai ir vanagai. Visi mūsų paukščiai, pagal įstatymus yra gimę nelaisvėje su reikiamais dokumentais iš augintojų, ir visais leidimais iš Aplinkos Apsaugos Agentūros bei Maisto ir Veterinarijos Tarnybos. Auginame keliolika rūšių pelėdų, tarp jų Indostano apuokas (Bubo bengalensis) Didysis apuokas (Bubo bubo) Laplandinė pelėda (Strix nebulosa) Raiboji pelėda (Surnia ulula) Baltoji pelėda (Bubo scandiacus) Liepsnotoji pelėda (Tyto alba) Naminė pelėda (Strix aluco) Virginijos apuokas (Bubo virginianus) Baltaveidis Afrikos apuokėlis (Otus leucotis arba Ptilopsis leucotis) Lututė (Surnia Ulula) Malaizinė pelėda (Strix Leptogrammica) ir kitos.
Kai kurias pelėdų rūšis įsigijome iš augintojų Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijos, Estijos...kai kurios yra išsiritusios pas mus. Jau daug metų auginame ir veisiame pelėdas bei kitus plėšriuosius paukščius.
Pelėdų rūšys Pelėdų parke:
| Pelėdos rūšis | Lotyniškas pavadinimas |
|---|---|
| Indostano apuokas | Bubo bengalensis |
| Didysis apuokas | Bubo bubo |
| Laplandinė pelėda | Strix nebulosa |
| Raiboji pelėda | Surnia ulula |
| Baltoji pelėda | Bubo scandiacus |
| Liepsnotoji pelėda | Tyto alba |
| Naminė pelėda | Strix aluco |
| Virginijos apuokas | Bubo virginianus |
| Baltaveidis Afrikos apuokėlis | Otus leucotis arba Ptilopsis leucotis |
| Lututė | Surnia Ulula |
| Malaizinė pelėda | Strix Leptogrammica |
Šeimininkų Istorija
Sodybos šeimininkas, kiek save prisimena, nuo vaikystės buvo nuolat lydimas paukščių. Vyro tėvai augino visokiausius sparnuočius, o pirmoji pelėda pas Slavomirą pakliuvo prieš maždaug 20 metų. Vienas pažįstamas jam atnešė pelėdą, partrenktą automobilio. Pasirodė, jog paukštis nebuvo labai rimtai sužeistas, ir vyras nusprendė padėti jam pagyti. Netikėtai namuose atsiradusi augintinė labai sužavėjo, vertė domėtis pačiomis pelėdomis, sužinoti daugiau apie jų gyvenimo būdą.
Slavomiras pagalvojo, kad laikas bandyti pelėdas auginti ir veisti. Ėmė ieškoti pelėdų augintojų, kartu tvarkė visus reikiamus dokumentus, gavo leidimus laikyti ir auginti pelėdas. Be to, reikėjo pasirūpinti ir specialiais voljerais paukščiams. Greitai atėjo diena, kai 25 arų sodyboje gyvenęs vyras suprato, jog sklype su visomis pelėdomis ir voljerais jau nebetelpa. Kadangi pelėdų vis daugėjo, joms ir šeimai reikėjo ieškoti naujos, didesnės sodybos. Dabartinei pelėdų augintojų sodybai metų dar nedaug - vos dvylika. Ją Slavomiras įsigijo jau pastatytą ir įrengtą.
Vilniaus rajone įsikūrusi Mažena negalėjo įsivaizduoti, kad kada nors gyvens sodyboje tarp pelėdų.„Ji - tikra pelėdų motina“, - meiliai būsimą žmoną vadina Slavomiras, kurį maloniai stebina, kad Mažena taip greitai sugebėjo prisijaukinti jo plėšriuosius augintinius.Pirmą kartą iš arti moteris pelėdas pamatė būtent pas Slavomirą. Iki šiol ji pamena tą susitikimą su afrikietiškos rūšies pelėda - mažytė, bet akys didelės, hipnotizuojančios.„Kai atsitūpė man ant rankos, maniau, nualpsiu ir iš baimės, ir iš džiaugsmo. Tiek jausmų mane apėmė, kad nemoku apsakyti“, - prisiminė Mažena.Dabar moteriai pelėdos - kasdienybė. Paprastas namuose laikomas gyvūnas, kaip kitiems šuo ar katė. O matant, kaip žmonės stebisi, gėrisi, krykštauja iš laimės jas apžiūrinėdami, Maženai gera širdyje, kad kitam šitie paukščiai irgi teikia džiaugsmo.
Pelėdos - plėšrūs, tačiau ramūs paukščiai. Tuo Slavomirą jie ir traukia. O pagal augintinius - ir šeimininkas.„Jis ramus, kuklus, santūrus, gali pakentėti ir dar mane apraminti. Mat pati esu temperamentinga, tikra karštakošė“, - šyptelėjo moteris.
Mažena su Slavomiru pažįstami seniai. Mažena metus mokėsi vienoje klasėje su jo broliu.Visi jie vienas kitą iš mokyklos laikų pažįsta, o dabar gyvenimas suvedė antrą kartą.Geriausiai Mažena Slavomirą atsimena iš Rudaminos turgaus, kur prekiavo saulės akiniais. Tuo metu ji bičiuliavosi su Slavomiro motina, kuri tame pačiame turguje pardavinėjo kilimus.Skirtingo amžiaus moterys tapo puikiomis draugėmis. Užtat Mažena ir Slavomiras vienas kito nedomino.„Prisimenu: šalta, žiema, o jis sėdi autobusiuke ir skaito laikraštį. Pabarbenau jam į langą norėdama pakibinti, o jis tik dėbtelėjo tarsi klausdamas, ko noriu.O aš nuleidau galvą ir nuėjau“, - pasakojo Mažena. Ji manė, kad Slavomiras pasipūtęs, o jis - kad Mažena per jauna jam.
Beveik prieš dvejus metus juodu vienas kitą pastebėjo pažinčių portale. Vyras pirmas užkalbino, taip žinutė po žinutės ir pakvietė Slavomiras Maženą į svečius šašlykų.Tuo metu abu buvo vieniši. O Slavomiras kaip tik prieš metus buvo įsikėlęs vienas gyventi į naujus namus.Jis buvo įpratęs nuo mažumės su šeima gyventi nuosavame name, tad norėjosi erdvaus būsto. Vyras džiaugėsi radęs puikią sodybą Rudaminos kaime, Vilniaus rajone.„Visuomet troškau gyventi toliau nuo miesto šurmulio, nuo žmonių. Kad būtų mažiau kaimynų. Be to, siekiau dirbti ne kam nors, o sau.Geriau jau prie namų ką nors darysiu, uždirbsiu mažiau, laikysiu savo malonumui paukščius ir būsiu laimingas. O kai dar atsirado žmogus, kuriam tai patinka ir kuris man padeda, dar daugiau laimės“, - pasakojo Slavomiras.Jis lenkas, bet pavardė - ispaniška. Mat tolimas protėvis buvo ispanas.
Edukacinės Programos
Labai džiaugiamės kad jau nuo 2018 metų vasaros pabaigos pradėjome edukacines ekskursijas siekiant supažindinti žmones su šiais ypatingais gyvūnais ir jų gyvenimu. Tokių apsilankymų metu suteikiame progą iš arčiau susipažinti su mūsų auginamais paukščiais ir pasakojame apie jų gyvenimo subtilybes. Pasak mūsų lankytojų - būnant šalia tokio neįprasto gyvūno - plėšraus paukščio, mintimis susitelki tik į jį, ir viduje , nors trumpam, atsiranda vidinės ramybės ir harmonijos jausmas. Šis jausmas yra nepakartojamas , todėl kai kurie lankytojai grįžta vėl ir vėl...
Pelėdų parkas lankytojams siūlo susipažinti su plėšriaisiais paukščiais edukacinių programų metu:
- Edukacinė programa apie pelėdas - pelėdų gyvenimo subtilybės.
- Edukacinė programa apie sakalininkystę.
- Edukacinė programa vaikų grupėms.
Programų turinys - sezoniškai kintantis, tačiau jo esmė išlieka apie pelėdų gyvenimo ir prisitaikymų gamtoje subtilybes, apie kurias papasakosime mūsų edukacinių programų metu. Kartu su edukatoriumi dirba ir treniruoti paukščiai - tad turėsite galimybę pamatyti prijaukintas pelėdas iš arti. Joks fizinis kontaktas negalimas ir nepriimtinas, tačiau fotografuoti tikrai galima.
Edukacinė dalis - privaloma ir svarbiausia apsilankymo dalis, tačiau joje sudalyvavus sodybos teritorijoje galima pasivaikščioti patiems, pasižvalgyti į kitus paukščius, patyrinėti aplinką.
Diskutuojama apie tai, kokią svarbią funkciją pasaulyje atlieka sakalininkai, bei sužinosite, kad sakalininkystė tai nėra tik sakalų auginimas ar medžioklė. Tema apima ne tik sakalininkystės gilią kultūrą ir tradicijas bet ir niuansus apie plėšriųjų paukščių auginimą, priežiūrą, jų ypatingas savybes. Programos metu demonstruojamas laisvas prijaukintų paukščių skrydis.
Ruošiame programas darželių ir mokyklų vaikų, paauglių grupėms Įdomiai informacijai įsisavinti edukatoriai ne tik stengiasi vaizdingai papasakoti, bet taip pat ir parodyti įvairius tikrus pavyzdžius ir vizualizacijas, tikrus paukščius. Programas stengiamės pritaikyti pagal vaikų amžių, kad jos būtų aktualios, suprantamos ir įdomios. Siekiame sudominti, įtraukti, paskatinti domėtis, diskutuoti. Pagal pageidavimą galime įtraukti į programą kūrybinių užduočių.
Taip pat Pelėdų parkas siūlo ir kitus renginius: išvykas ir seminarus, "Teambuilding" ir kūrybines dirbtuves.
Lankytojų Atsiliepimai
Žinojau, kad tiek man, tiek dukrytei, parke patiks, bet tokios emocijų bombos nesitikėjau. Išvažiavome besišypsodami, kupini geros energijos, o mažoji nuolat kartojo „ir čia pelėda, ir ten pelėda, ir ten pelėda“. Ar vykčiau antrą kartą? Be abejonės - TAIP.
Atvykusius su pelėda ant rankos mus pasitiko parko šeimininkė Mažena, kuri maždaug valandos trukmės ekskursijoje supažindino su parke gyvenančiais paukščiais bei pateikė daug įdomios informacijos. Ar žinojote, jog gimus paukščiukui, negalima taip paprastai nustatyti jo lyties? Būtina daryti DNR testą ir plunksnų pavyzdžius siųsti į Vokietiją ar Čekiją? O ar mokate atskirti apuoką nuo pelėdos? Taip pat sužinojome, jog per dieną visi parko paukščiai suvalgo apie 150 viščiukų ar pelyčių?
Beklausant ekskursijos, jaučiu, kai pametu informaciją, nes užsižiūriu į priešais išdidžiai tupintį ir galvą į visas puses sukiojantį paukštį. Pelėdos tikrai kerinčios ir fotogeniškos būtybės. Taip norisi imti ir glostyti purias plunksnas ir švelnius sparnų pūkelius, tačiau pamačius riestą snapą, kažkaip susivaldžiau to nedaryti.
Pelėdos parkas Rudaminoje.
Praktinė Informacija
Norint aplankyti mūsų paukščius su šeima, draugais, grupėmis, ar tai būtų darželis, mokykla - reikalinga išankstinė registracija telefonu.
Kaip nuvykti?
Pelėdų parką rasite labai lengvai, navigacijoje įvedus pavadinimą, privažiuosite be jokių rūpesčių. Turėkite omenyje, jog aplankyti parką galima tik rezervavus laiką iš anksto. Tai lengviausia suderinti tiesiog oficialioje svetainėje nurodytais kontaktiniais telefonais. Beje, nerekomenduojama lankyti pelėdų lietui lyjant, nes sušlapę paukščiai neatrodo labai fotogeniškai. Jeigu vyksite su mažu vaiku, vežimėliu puikiai pravažiuosite visą parko teritoriją.
Kas laukia parke?
Vos išlipus iš automobilio, atrodo, jog atvykai į privačią sodybą. Teritorija nėra didelė, bet labai jauki. Iš pradžių aplodami pasisveikino parką saugantys šunys, tada pakrūmėmis tingiai naujus atvykėlius apžiūrėjo vietinis katinas. Teritorijos viduryje tyliai raibuliuoja tvenkinio vanduo, kartais suspindintis auksinėmis spalvomis - tai žuvų būriai. Parke taip pat rasite šviežios žolytės laukiančius triušiukus, kuriuos maitinti mūsų dvimetei buvo tikras džiaugsmas. Taigi, tai tikrai daugiau nei tik pelėdų parkas.
Kainos
- Kaina suaugusiam -10 eur.
- Vaikams nuo 4 m. - 5 eur.
- Kaina suaugusiam už edukacinę programą - 17 eurų.
- Vaikui nuo 4 metų už edukacinę programą - 9 eur, iki 4 metų - nemokamai.
Būtina išankstinė registracija telefonu +37068800822.
tags: #peledu #sodyba #rudaminoje