Pelėsio naikinimas gyvenamojoje patalpoje: efektyvūs būdai ir prevencinės priemonės

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsių. Pelėsiai - tai grybai, dažniausiai augantys siūlais, gijomis (hifais). Augdami jie šakojasi ir sudaro siūlų tinklą - grybieną (micelį). Pelėsiai augina mažytes sporas, kurios lengvai pernešamos oru. Siūlų tinklas ir sporos yra juodos, pilkos, rudos, žalsvos ar kitos spalvos ir gerai matomos plika akimi.

Pelėsių galima aptikti beveik visur. Mikrobinė tarša apima šimtus bakterijų ir grybų rūšių, kurios auga tose patalpose, kuriose yra pakankamai drėgmės.

Pagrindiniai pelėsių augimo veiksniai

Pelėsių augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Bloga oro apykaita patalpose palaiko pelėsinių grybų augimą - pelėsiai aktyviai dauginasi ir auga 20 °C temperatūroje esant didelei (daugiau nei 95 proc.) drėgmei ir nepakankamam vėdinimui.

Pagrindiniai pelėsio augimo veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos.

Problema gali kilti ir dėl statybos gedimų, įskaitant netinkamą izoliaciją, vandens tiekimo pažeidimus dėl nuotėkio, potvynių ar gruntinio vandens įsiskverbimo. Pernelyg didelė drėgmė beveik visose patalpose sukelia pelėsių, grybų ir bakterijų augimą, kurie vėliau sporas, ląsteles, fragmentus ir lakiuosius organinius junginius išskiria į patalpų orą.

Pelėsinių grybų augimą skatina ir maistinės medžiagos, tarp kurių gali būti angliavandeniai, baltymai ir lipidai. Jų šaltiniai yra augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagų namų dulkės, statybinės medžiagos, tokios kaip tapetai, tekstilė, dažai, klijai, mediena. Medieną pūdantys grybai ypač kenkia medinėms pastatų konstrukcijoms.

Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose, kondicionieriuose, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Pelėsių galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, - betono, gipso, plastmasės, gumos, dažytų paviršių, kilimų, knygų ir pan.

Grybai auga net ir ant inertiškų medžiagų, tokių kaip keraminės plytelės, ir gali gauti pakankamai maistinių medžiagų iš dulkių dalelių ir tirpių vandens komponentų. Palankios sąlygos pelėsiams vystytis susidaro gėlių vazonuose.

Pelėsių poveikis sveikatai

Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas - mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs.

Taip pat nuodingos medžiagos su maistu gali pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai. Pelėsiai namuose ne visada daro vienodą poveikį žmogaus sveikatai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir rizikos veiksnius, todėl ir į galimą pelėsių poveikį sveikatai reaguoja nevienodai.

Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pelėsių poveikis pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pneumonija ir net sunkesnėmis reakcijomis, tokiomis kaip viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ar astmos priepuoliai.

Patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kvėpavimo takų ligas. Nuo alerginio rinito (žinomo kaip šienligė) kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių. Dažnai pagrindinė šios ligos priežastis yra pelėsiai, iš kurių net apie 300 rūšių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis. Namų dulkės sukelia alergijos priepuolius žmonėms, kurie alergiški pelėsiams.

Jei žmogus yra įjautrintas pelėsių, tai ligos simptomus gali jausti ištisus metus. Alergija pelėsiams pasireiškia panašiais simptomais kaip ir kitos alergijos ore lakioms medžiagoms, kurios patenka į viršutinius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, žiedadulkėms.

Pagrindiniai alergijos pelėsiams požymiai:

  • Užsikimšusi nosis arba sloga
  • Nosies niežėjimas
  • Gerklės perštėjimas
  • Čiaudulys
  • Ašarojimas

Kaip kovoti su pelėsiais: patarimai ir priemonės

Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais - nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius - sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti - sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą.

Kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, jis turi nuolatos cirkuliuoti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Pastatų vėdinimo kontrolė gali pagerinti oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę ir sumažinti patalpų sveikatos problemų riziką, užkirsti kelią virusų plitimui patalpose.

Gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra esminis veiksnys, užtikrinantis saugią, komfortišką ir sveiką gyvenamąją aplinką. Teisingas vėdinimas padeda pašalinti iš patalpų kenksmingas medžiagas, drėgmę ir užtikrina geresnę oro kokybę. Todėl siekiant išvengti pelėsių augimo ir jo neigiamo poveikio sveikatai, svarbu palaikyti švarias, sausas ir gerai vėdinamas patalpas, užkirsti kelią pertekliniam drėgnumui.

Pastovi 40-65 proc. santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygiui palaikyti rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose išlaikyti optimalų drėgmės lygį, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą.

Maudantis vonioje ar duše, verta praverti ventiliacijos angas, o nakčiai derėtų palikti praviras vonios kambario duris, kad jame esanti drėgmė išsisklaidytų. Svarbu neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose.

Oro cirkuliacija suprastėja renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, per didelė santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis.

Kai lauke oro temperatūra žemiau 0 °C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2-3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5-10 °C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį. Geras vėdinimas namuose yra naudingas sveikatai.

Kaip Išnaikinti Pelėsį(Pelesis)

Svarbu nuolat stebėti patalpų būklę ir laiku imtis veiksmų. Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, anksčiau ar vėliau pelėsiai vis tiek atsinaujina. Net geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu pelėsiai nebus kruopščiai nuvalyti nuo paviršiaus.

Jei liks nors keletas jų pradų, pelėsiai greitai vėl pasirodys. Patiems galima sutvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. Įsisenėjusius ir pavojingus pelėsius netinkamai naikinant patiems, galima pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai.

Efektyvūs būdai pelėsiui panaikinti natūraliai:

  • Baliklis: Tinka vonios kambario plytelėms, stiklui, grindims valyti.
  • Actas: Purkškite ant pelėsinio paviršiaus ir po valandos nuplaukite.
  • Vandenilio peroksidas: Naudokite 3% tirpalą, kuris yra nenuodingas ir neerzina kvapo.
  • Geriamoji soda: Ištirpinkite šaukštelį sodos stiklinėje vandens ir purkškite ant pelėsio.

Patarimai, kaip išvengti pelėsio atsiradimo:

  • Reguliariai vėdinkite patalpas.
  • Palaikykite tinkamą temperatūrą (ne žemesnę nei 18 laipsnių).
  • Kontroliuokite drėgmės lygį (rekomenduojamas drėgmės lygis yra iki 60 procentų).
  • Nelaikykite drėgnų daiktų (pvz., skalbinių) patalpose be ventiliacijos.
  • Reguliariai valykite vonią, dušą ir virtuvę.

Pelėsis gali "apsigyventi" bet kuriuose namuose ir tapti rimtu įvairių ligų, alergijų židiniu. Mikroskopinės pelėsių sporos sklando visur (pvz.: ore, vandenyje). Vos tik jos patenka į palankią aplinką, akimirksniu ima sparčiai daugintis.

Prieš pradedant naikinti pelėsį svarbu išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį. Kaip minėta, pagrindinės pelėsio atsiradimo priežastys - drėgmė, nepakankama temperatūra ir netinkamas vėdinimas. Tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kurios iš šių priežasčių lėmė pelėsio atsiradimą namuose ir nedelsiant imti jas šalinti, t. y. mažinti drėgmę, palaikyti tinkamą temperatūrą ir užtikrinti tinkamą vėdinimą.

tags: #pelesio #naikinimas #gyvenamojoje #patalpoje