Spalio pabaigoje teismų organizuota nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą. Šiame straipsnyje aptarsime pirmuosius žingsnius paveldint turtą Lietuvoje.
Kas yra paveldėjimas?
Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimą, įtvirtina tokią paveldėjimo pagal įstatymą eilę:
- vaikai;
- tėvai, vaikaičiai (anūkai);
- seneliai ir provaikaičiai;
- broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
- brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė). Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Svarbu paminėti, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą.
Pavyzdžiui, jeigu palikėjas buvo sudaręs santuoką ir susilaukė sūnaus, tačiau tuo pačiu metu būdamas santuokoje susilaukė ir dukters su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo žmonai, įstatymas numato, kad palikėjo sūnus ir dukra turi lygias teises paveldėti savo tėvo turtą.
Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.
Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Paveldint pagal įstatymą, CK 5.11 straipsnis nurodo įpėdinių pagal įstatymą eiles. Tokiu atveju, jeigu palikėjas sudaro testamentą t.y. 📌 Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisę į privalomąją palikimo dalį turi: palikėjo vaikai (įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
Tačiau būtina pažymėti, kad asmenys privalomąją palikimo dalį gali gauti tik atsižvelgiant į įstatyme nustatytas įpėdinių eiles. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių, t.y. vaikų (įvaikių), teisė į privalomąją palikimo dalį priklauso jiems, o palikėjo tėvai (antros eilės įpėdiniai) - šios teisės neįgyja.
Įstatyme yra numatyta, kad nepaisant testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis paveldi pusę tos dalies, kuri jiems priklausytų paveldint pagal įstatymą.
Tarkim, jeigu tėvas turi du vaikus ir testamentu vienam iš jų užrašo visą savo turtą, tokiu atveju vaiko, kuris pagal testamentą neturi paveldėjimo teisės, privalomoji palikimo dalis būtų 1/4, t.y. pusė tos dalies, kuri jam priklausytų paveldint pagal įstatymą, kas minimo pavyzdžio atveju būtų 1/2.
Įstatymas taip pat numato, kad nustatant privalomosios dalies dydį yra atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę (CK 5.20 str.
Įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalies institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo. Juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto. (i) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį.
Teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su palikėjo teiktu išlaikymu. Ta prasme jeigu palikėjas iki savo mirties teikė išlaikymą asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, tai viena ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį įgijimo.
Išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną.
CK 5.20 straipsnio 1 dalies normos lingvistinė analizė suponuoja, kad išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą.
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Kaip priimti palikimą ir sutvarkyti paveldėjimo dokumentus
Tam, kad būtų priimtas palikimas, reikia atlikti tokius žingsnius: Įpėdinis, pradedantis tvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius (Civilinio kodekso 5.50 str.), nesvarbu ar palikimas būtų priimamas pagal įstatymą, ar testamentą.
Palikimo atsiradimo vietos notaras, kuris nustatomas pagal paskutinę palikėjo (mirusio asmens) gyvenamąją vietą, patvirtina palikimo priėmimo faktą. Pirmieji veiksmai, t.y. kreipimasis į notaro biurą ir palikimo priėmimo įforminimas, turi būti atlikti per pirmuosius tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Notaras užvedęs paveldėjimo bylą, įvertina visus dokumentus bei įpėdinių ratą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y. nuo palikėjo mirties). Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ar testamentą, paveldėtojas tampa teisėtu mirusio asmens turto savininku ir valdytoju.
Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. Kas laukia praleidus tą terminą?
Nespėjus to atlikti per tris mėnesius, įpėdiniui tektų kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo ar juridinio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad paveldimas ne tik mirusiojo turtas, bet ir įsipareigojimai, todėl prieš priimdamas palikimą asmuo turi įvertinti visas aplinkybes ir galimas rizikas susijusias su palikėjo skolomis.
Jeigu paveldėtojas palikimą priima aukščiau aptartu būdu, jis už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu turtu, bet ir visu savo turtu.
Esant situacijai, kai mirusio asmens skolos galimai viršija jo turėto turto vertę, įpėdinis turi galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, kurį sudaro antstolis, tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte ir nerizikuoja atsakyti savo turtu, jeigu paaiškėtų, kad paveldėto turto nepakanka skoloms padengti.
Jeigu mirusysis buvo sudaręs testamentą, palikimą paveldi testamentiniai įpėdiniai (testamente nurodytas asmuo ar asmenys), išskyrus privalomąją palikimo dalį.
Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Tokie asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Jeigu mirusysis nebuvo sudaręs testamento, palikimą paveldi mirusiojo giminaičiai ir artimieji pagal įstatymą, įstatymo nustatytos paveldėtojų šešios eilės nurodytos Civilinio kodekso 5.11 str.
Pirmoji eilė - palikėjo vaikai (įvaikiai), antros - tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios - seneliai, provaikaičiai ir t.t.
Įpėdinis, pradedantis tvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius (Civilinio kodekso 5.50 str.), nesvarbu ar palikimas būtų priimamas pagal įstatymą, ar testamentą.
Palikimo atsiradimo vietos notaras, kuris nustatomas pagal paskutinę palikėjo (mirusio asmens) gyvenamąją vietą, patvirtina palikimo priėmimo faktą.
Pirmieji veiksmai, t.y. kreipimasis į notaro biurą ir palikimo priėmimo įforminimas, turi būti atlikti per pirmuosius tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Notaras užvedęs paveldėjimo bylą, įvertina visus dokumentus bei įpėdinių ratą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui.
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y. nuo palikėjo mirties). Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ar testamentą, paveldėtojas tampa teisėtu mirusio asmens turto savininku ir valdytoju.
Svarbu: Turto paveldėtojai turi būti labiau rūpestingi ir savo laiku susitvarkyti visas turto paveldėjimo procedūras. Tada ir jie valstybę atstovaujančiam Turto bankui nereikš jokių pretenzijų, o ir Turto bankui nereikės atlikinėti bereikalingų veiksmų dėl šio turto perėmimo valstybės nuosavybėn, jo valdymo patikėjimo teise bei dėl atstovavimo tokiose bylose.
Paveldėjimo schema pagal įstatymą
Faktinis palikimo priėmimas
Tarkime, žmogui pradėjus faktiškai valdyti turtą (pavyzdžiui, gyventi bute), bet dar nespėjus tinkamai priimti palikimo, į duris pasibeldžia daug metų nematytas tos pačios eilės paveldėtojas ir ima reikšti pretenzijas į turtą ar tiesiog užbėga faktiniam paveldėtojui už akių ir kreipiasi į notarą su pageidavimu paveldėti turtą? Kaip elgtis?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą.
Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.
Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo.
Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Statistika
Vien Kauno apylinkės teisme bylų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo šiais metais yra gauta 61 byla, apskritai teismuose šiais metais - 328 bylos. Bylų dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti Kauno apylinkės teisme 2021 m.
| Bylos tipas | Kauno apylinkės teismas | Visuose teismuose |
|---|---|---|
| Termino palikimui priimti atnaujinimas | 61 | 328 |
| Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti | 2021 m. duomenys | - |
Svarbu žinoti, kad paveldėdami artimojo turtą visada priimame jį kaip visumą. Tai yra, negalime priimti tik naudingosios palikimo dalies, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet atsisakyti su tuo susijusių skolų. Taigi, sprendimą dėl palikimo reikėtų priimti tik įvertinus visą turto ir įsipareigojimų apimtį.
tags: #pirmos #eiles #turto #paveldetojai