Plinkšės - kaimas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, Šerkšnėnų seniūnijoje, įsikūręs 6 km į pietryčius nuo Sedos, prie Plinkšių ežero. 2021 m. čia gyveno 319 gyventojų. Į pietus nuo Plinkšių plyti Plinkšių draustinis, o į rytus - Plinkšių durpynas ir Girkalių miškas.
Šiandien Plinkšės garsėja išlikusia 18-19 a. dvaro sodybos reprezentacine dalimi su parku ir ūkinės dalies fragmentais. Dabartinė Plinkšių dvaro savininkė - bendrovė „Lelijų dvaras“ - siekia prikelti dvarą naujam gyvenimui.
Plinkšių dvaro rūmai. Šaltinis: Vikipedija
Dvaro istorija
Vietovė kaip kaimas žinoma nuo XVI a. 1592 m. dokumentuose Janas Gruževskis perėmė iš Stanislavos Šemetovos valdas, kur minimas Plinkšių ežeras.
1717 m. Plinkšiai įėjo į Kuršėnų valdas, priklausiusias Jokūbui Gruževskiui. XVIII a. Plinkšiai jau buvo vadinami palivarku. Išlikę dokumentai, pasirašyti Dulskio. S. Abramauskas mini, kad už tam tikrą sumą paveldėjimo teise Ona Pateckaitė-Gruževskienė Plinkšius buvo perleidus Dulskiui, kuri įsteigęs palivarką, bet čia negyvenęs.
1751 m. dokumentuose minimas Plinkšių dvaras. XIX a. pr. Plinkšiai perėjo Pliaterių žinion. 1822 m. pirmą kartą minimas Juzefas Pliateris, kuriam buvo iškelta byla už pavaldinio sumušimą. 1841 m. minėtas Francas Pliateris (matyt sūnus Juzefo).
Plinkšių dvaro paveldėtojas ir statytojas - Konstantinas Pliateris, sūnus Franco, gimęs 1847 m. Šateikiuose. Grafas vedė turėdamas 23 metus. XIX a. įkūrė vokiečių kilmės grafas Konstantinas Broel Pliateris (1847-1899 m.), kurio kapą galima rasti parke.
1902 m. dvaro plane pažymėta, kad Plinkšių dvaras priklauso paveldėtojai Olgai Konstantinovnai Kašovskai, grafo dukrai. Tačiau nuo 1918 m. jame tvarkėsi įgaliotinis, nes Kašovskiai gyveno Lenkijoje. Po O. Kašovskos mirties dvaras atiteko jos šešiametei dukrai Marijai Iljinskaitei-Kašauskaitei. Kadangi vaikas dvaro valdyti negalėjo, jame ir toliau šeimininkavo įgaliotinis, kuris taip pat buvo ir vienas iš mergaitės globėjų.
1925 m. Žemės ūkio valdybos nutarimu, Plinkšių dvaro žemės buvo nusavintos. Po beveik dešimtmečio, 1934 m., dvare buvo įsteigta Žemės ūkio mokykla, veikusi ir per Antrąjį pasaulinį karą.
Vėliau dvaro rūmų pastate buvo įkurtas žemės ūkio technikumas, kuris 1975 m. 1966-1967 m. rūmai buvo restauruoti. Technikumas uždarytas 1977 m., rūmai pritaikyti kultūros namams.
2003 m. gegužės 13 d. Plinkšių dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą (G367K).
Dvaro sodybos elementai
- Rūmai (G367K1), past. 1880-1886 m.
- Didžioji oficina (G367K2), past. XIX a. pab.
- Mažoji oficina (G367K3), past. XIX a. pab.
- Ledainė (G367K4), past. XIX a. pab.
- Arklidės liekanos (G367K5), past. XIX a. pab.
- Ūkinis pastatas (G367K6), past. XIX a. pab.
- Pieninė (G367K7), past. XIX a. pab.
- Parkas (G367K8), įkurtas XIX a. pab.
- K. Pliaterio kapas su antkapiu (G367K9), palaidotas sodybos fundatorius K. Pliateris (1847-1899). Antkapio autorius - A. Volz, past.
Architektūra
Išliko dvaro sodybos reprezentacinė dalis su parku, ūkinės dalies fragmentai. Išskirtina:
- Rūmai: Istorizmo stiliaus, neoklasicizmo ir neorenesanso stilių sintezė - vienas vertingiausių šio stiliaus pastatų Lietuvoje.
- Oficinos, pieninė: Istorizmo laikotarpis, "plytų stilius".
- Želdynai: Mišraus tipo parkas, pavieniai medžiai, eilės, alėjos.
- Vandenys: Natūralūs: Plinkšių ež. ir bevardis upelis. Dirbtiniai: 5 - ių tvenkinių sistema š. ir š.r.
Architektės Gražinos Kirdeikienės duomenimis, rūmų ilgis - 52,24 m (55,0 m su pusapskrite šiaurės vakarine terasa), plotis - 15,64 m (26,0 m su portiku ir pietvakarine terasa), aukštis - 17,5 m.
Rūmai stačiakampio plano, su "balkoniniu" portiku iš š.r., pusapskrite terasa iš p.r. ir terasa su balkonu iš p.v. pusės. Sudėtinės planinės struktūros, kompaktiško tūrio, dviaukštis pastatas su dominuojančia centrine dalimi ir erdviu pusrūsiu, perdengtu cilindriniais, segmentiniais ir kryžminiais skliautais, po visu pastatu. Stogas neaukštas, keturšlaitis.
I-mo a. vestibiulio (pat. Nr. 1) medinės, ryškiai ištapytais kesonais lubos, puošni krosnis, laiptų baliustrada - artimos renesanso tradicijoms, o profiliais įrėmintos sienų plokštumos - ampyrui. Turtinga dekoru - Rudoji salė (I-o a. pat. Nr. 8), išsiskirianti įspūdingu renesansiniu lubų plafonu, kuriame dominuoja rokailių elementai.
Pastato architektas nežinomas. Statyboms vadovavo vokietis iš Liepojos - Rosenbank, dekoravo Klaipėdos meistrai. Pastatyti kaip reprezentaciniai rūmai 1880-1886 m. Savininkas Konstantinas Pliateris.
Plinkšių dvaras. Šaltinis: mazeikiai.lt
Dvaro dabartis
2020-ieji į iš rankų į rankas keliaujančio dvaro istoriją įeis kaip metai, kai valstybės saugomą kompleksą įsigijo įmonė „Lelijų dvaras“.
2023 m. liepos pabaigoje Mažeikių rajono savivaldybės administracija pritarė Plinkšių dvaro sodybos rūmų kapitalinio remonto Plinkšėse projektiniams pasiūlymams. Juos parengė bendrovė „Architekto studija“.
Tvarkant Plinkšių dvarą numatoma išsaugoti statinio istorines vertybes pagal specialiųjų architektūrinių, saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos bei paveldosaugos reikalavimus.
Pasak bendrovės „Lelijų dvaras“ vadovo Mariaus Aleksyno, viskas bus daroma vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir teisės aktais. Jis taip pat neįvardijo, kiek laiko gali užtrukti Plinkšių dvaro renovacijos darbai.
Plinkšių dvaras (2010)
Siekiant išsaugoti istoriją ir atkurti tai, kas buvo, jau atnaujintas Renavo dvaras ir jo aplinka. Tvarkybos darbai čia vyko ne vienus metus, tačiau šio dvaro teritorija liko atvira visuomenei.
D. Makavičius užsiminė ir apie Mažeikių rajono dvarų bendrystę, bendrą veiklą. Minčių yra, jei pavyktų susitarti, apjungti keturis dvarus - Dautarų, Plinkšių, Pavirvytės ir Renavo - į bendrą maršrutą. Tai būtų lyg turistinis paketas, kur žmonės ne tik galėtų pakeliauti, susipažinti su istorinėmis vietomis, bet ir rastų vietą nakvynei ar poilsiui.