Plungės dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1565 m. Nors dvaro valdytojai nuo XVI a. nuolat keitėsi, tačiau ši valda iki pat XX a. pradžios figūravo kaip svarbi aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.
Senieji dvaro rūmai stovėjo priešais dabartinius centrinius rūmus. Dviejų aukštų pastato pirmasis aukštas buvo mūrinis, antrasis - medinis. Rūmų priekį puošė keturios ąžuolinės kolonos.
Plungės dvaro rūmai
Žinoma, kad šiuose rūmuose, keliaudamas palei vakarinę imperijos sieną, yra lankęsis ir Rusijos caras Aleksandras I. 1807 m. Napoleonas ėmė ruoštis karui su Rusija, Aleksandras I apie tai žinojo. Todėl Rusijos caras nusprendė geriau susipažinti su vakarine imperijos siena, kurią pirmiausia galėjo pamėginti kirsti Napoleonas. Bekeliaudamas Aleksandras I su didele palyda atvyko į Plungę. Jis buvo iškilmingai sutiktas prie senųjų dvaro rūmų. Tradicinės duonos ir druskos carui buvo pasiūlyta medinėje dekoruotoje lėkštėje, kuri yra išlikusi ir saugoma Telšiuose.
Plungės dvaro sodyba
Dvaro Aukso Amžius
Dvaro aukso amžius prasidėjo, kai Plungę ir jos apylinkes 1873 m. įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). 1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją.
Kunigaikštis nutarė statytis naujus rūmus, tad senuosius nugriovė. Iš likusių statybai tinkamų medžiagų buvo suręstas didelis namas prie pagrindinių parko vartų, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda (vadinamasis ubagynas). Beje, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, kunigaikštis 1873-1902 m. dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Plungės dvaro sodyba
1879 m. Oginskiai pastatė didingus italų neorenesanso stiliaus rezidencinius rūmus, garsėjusius savo grožiu ir kultūrine veikla. Puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką, suprojektavo vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas. Architektūriniu ansamblio akcentu tapę rūmai su dviem oficinomis ir priešais rūmus stovintis neogotikos stiliaus žirgynas įkurti šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje.
Dvaro sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai išpildyti pagal vokiečio architekto Karlo Lorenco sumanymą.
Oficinos
Vakarinėje oficinoje (ji kairėje pusėje) Oginskių laikais buvo svečių kambariai. Ten gyvenusios ir auklės vienuolės, kurios dirbo kunigaikščių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje. 1883 m. atidaryta dviklasė lietuviška mokykla. Prie šio pastato, pievutėje buvusi didelė apšildoma oranžerija ir Oginskių šeimos koplytėlė.
Rytinė (stovinti dešinėje pusėje) oficina buvo skirta dvaro administracijai - čia dirbo buhalteris, kvapus skleidė virtuvė.
Rūmų Interjeras
Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m. Jį dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko (apdailos, skulptūros medžiaga iš gipso, kalkių, klijų ir smėlio ar marmuro miltelių) dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerui išskirtinumo suteikė lipdytos detalės, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Ypatingas rūmų išskirtinumas - stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.
Žemaičių dailės muziejus
Po M. Oginskio mirties
Po M Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1903 m. ji įkūrė M. Oginskienės daraktorių mokyklą, 1905 m. įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninę, išlaikė vaikų darželį.
M. Oginskio rūmai - vieni gražiausių XIX a. Lietuvoje statytų istorizmo laikotarpio architektūrinių statinių. XIX a. antrojoje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio išgarsintas Plungės dvaro pastatų kompleksas vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Žemaitijos Versaliu vadinami dvaro rūmai apsupti parko, atskleidžiančio Lietuvos kraštovaizdžio grožį. Šis dvaras turtingas savo istorija.
Dvaro Sodybos Pastatai Šiandien
Šiandien Plungės dvaro sodybos teritorijoje yra devyni pastatai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis, laikrodinė - oranžerija. Dviejuose oficinose kadaise buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Žirgyne anksčiau buvo laikomi žirgai, jame gyveno žirgus prižiūrintys tarnai, buvo laikomos karietos.
1994 m. rūmuose atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus. Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX-XXI a. profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai.
Plungės dvaro parkas
Atvykę į Plungės dvaro sodybą, išvysite meistriškai suprojektuotus neorenesansinio stiliaus rūmus ir dvi oficinas, vieną gražiausių bei didžiausią žirgyną Lietuvoje, Florencijos stilių imituojančią vilą su oranžerija, taip pat skalbėjos, advokato bei du sargo namelius. Jūsų apsilankymą dvare akylai stebės monumentaliuose parko vartuose architekto Karlo Lorenzo įkurdinti Oginskių giminės senumą bei kilmę liudijantys viduramžių riteriai bei Žemaičių herbo simbolis - meškos, laikančios skydus su Oginskių herbu.
Dvaro sodybos pastatų ansamblį supa vaizdingas 58 ha ploto mišraus stiliaus parkas, kaip manoma, XVIII a. įkurtas šventojo miško-alko vietoje. Iki šiol čia tebeveši senų ąžuolų grupės, tebežaliuoja legendomis apipinti medžiai - Perkūno ąžuolas, Verkiančioji liepa, penkiakamienis uosis. Neatsiejama senojo parko peizažo dalis ir vinguriuojanti Babrungo upė bei dvi parko tvenkinių sistemos.
Parko vartai - pseudorenesansinio stiliaus, pagrindiniai Oginskių parko vartai, pro kuriuos žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija. Šalia vartų stovi nedidelis sargo namelis. Šiandien šiuose vartuose įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras.