Radus daiktą, apie jį būtina oficialiai pranešti. Tačiau ar žinojote, kada rastas daiktas tampa radusiojo nuosavybe pagal Lietuvos įstatymus? Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti radus daiktą, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokios taisyklės galioja.
Metalo detektoriai: kur galima ir kur negalima naudoti?
Nėra įstatymo, draudžiančio asmeniui įsigyti, vežiotis ar naudoti metalo detektorių pramogai. „Tad detektorių gali įsigyti bet kas - tam nereikia jokių specialių leidimų ar išsilavinimo. Reikia tiesiog žinoti vietas, kuriose naudoti detektorių yra draudžiama, ir kad metalo detektoriumi negalima tikslingai ieškoti daiktų, turinčių kultūrinę vertę“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Lietuvoje yra gana nemažas skaičius vietų, kur naudotis metalo detektoriais ir kasinėti yra draudžiama. Pavyzdžiui, bet kokius ieškiklius naudoti yra draudžiama nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, archeologiniuose objektuose ir jų teritorijose, išskyrus atvejus, kai yra vykdomi oficialūs archeologiniai tyrimai.
Teritorijų, kuriose naudojantis metalo detektoriais draudžiama ieškoti kilnojamųjų kultūros vertybių, ribas galima pasitikrinti internetiniame Kultūros vertybių registro žemėlapyje. Kasinėti yra draudžiama ir geležinkelių, elektros tinklų, dujotiekių, naftotiekių bei karinėse zonose, taip pat gamtos paveldo teritorijose ir kt. - visų šių objektų vietas bei jų ribas galima pasitikrinti Regia žemėlapyje. Atidiems reikia būti ir miškuose, nes ir ten kasinėjant yra numatytas draudimas ardyti miško paklotę.
Vietos, kuriose draudžiama naudoti metalo detektorius:
- Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai
- Archeologiniai objektai ir jų teritorijos (išskyrus oficialius tyrimus)
- Geležinkelių zonos
- Elektros tinklų zonos
- Dujotiekių zonos
- Naftotiekių zonos
- Karinės zonos
- Gamtos paveldo teritorijos
- Miškai (ardant miško paklotę)
Kokių daiktų draudžiama ieškoti?
Svarbi yra ne tik vieta. Bet kur kitur (ne tik kultūros paveldo objekte ar apsaugos zonoje) metalo detektorius ir kitus ieškiklius yra draudžiama naudoti, jei yra ieškomi kultūrinę vertę turintys daiktai.
Draudžiamų ieškoti daiktų sąrašas:
- Archeologiniai radiniai
- Etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai
- Kilnojamieji daiktai, susiję su istoriniais įvykiais
- Šaunamieji ir nešaunamieji ginklai
- Vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai
- Muzikos instrumentai
- Inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai
- Kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai
- Mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai
- Kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma
- Kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu
- Meninių, istorinių ar religinių objektų dalys
- Fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai
- Dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo
- Antikvariniai daiktai - visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.
Ieškoti šių objektų, naudojantis paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai, t. y. archeologai. Paprasti gyventojai tyčia šių daiktų ieškoti negali: „Vienintelis teisėtas būdas su archeologijos mokslu nesusijusiam piliečiui ieškoti kultūros objektų - dalyvauti talkinant oficialiuose archeologiniuose tyrimuose.“
Kaip aptikti metalą || Išsamus pradedančiųjų vadovas || Geriausi patarimai, kaip aptikti metalą || Tapkite PROFESIONALU
Kada daiktą galima pasilikti, o kada gaunamas atlygis?
Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti aukščiau įvardinti daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas, pereina valstybės nuosavybėn. Net privačioje valdoje rasti archeologiniai, istoriniai, kultūriniai radiniai negali būti grąžinami privačiam asmeniui, nes jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Jeigu asmuo atsitiktinai randa ir įtaria, kad daiktas turi tokią vertę, jis per 7 dienas turi pristatyti radinį artimiausiam KPD skyriui. Jeigu nustatoma, kad šie daiktai turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, jiems yra parenkamas muziejus. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius jį radusiam asmeniui gali būti išmokamas piniginis atlygis. Vis tik, jei rastas daiktas tokios vertės neturi, jį radęs asmuo jį gali atsiimti.
Atsakomybė už pažeidimus
Tyčinės kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę. Tokių daiktų paieškos pažeidžiant reikalavimus užtraukia 300-560 eurų baudą asmenims ir 560-1200 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Už radinio pasisavinimą gresia arba viešieji darbai, arba bauda, arba areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų. Pažeidus minėtus reikalavimus gresia ne tik baudos, bet ir nusižengimo padarymo įrankių, priemonių (pvz., metalo detektorių) ir uždraustos veikos rezultatų (radinių) konfiskavimas.
Civilinio kodekso nuostatos ir radinių saugojimas
Be minėtųjų draudimų, radinius ir lobius reglamentuoja ir Civilinis kodeksas. Jei metalo detektoriumi asmuo randa daiktą, kurio savininkas yra žinomas ar numanomas, toks daiktas turi būti grąžintas, kitaip tai bus traktuojama kaip vagystė - grės baudžiamoji atsakomybė. Jei radinio savininkas - nežinomas, apie tai per 7 dienas turi būti pranešta policijai ir rastas daiktas turi būti perduotas pusmetį saugoti arba jai, arba pas radėją. O per tą laiką daiktu yra draudžiama naudotis.
Jei per tą laiką paaiškėja daikto savininkas, jis jam yra grąžinamas, tačiau savininkas daiktą saugojusiems asmenims turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina jį radusio asmens nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Tokiu atveju nuosavybės teisę į surastą daiktą jį radęs asmuo įgyja savaime - nebūtina šio nuosavybės įgijimo fakto kaip nors registruoti, nebent tokią prievolę specifiškai numato įstatymai. O, jei radęs asmuo nesutinka kompensuoti su radiniu susijusių išlaidų, radinys neatlygintinai yra perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui yra atlyginamos su radiniu susijusios išlaidos.
Lobiai: kas tampa savininku?
Kitaip yra tada, kai radinys yra laikomas lobiu: „Tai yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai, vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo.“ Kai asmuo lobį randa jam priklausančiame žemės sklype, tas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe. O lobio ieškoti svetimoje žemėje yra draudžiama - ten rastas lobis atitenka teisėtam to žemės sklypo savininkui. Nebent yra gautas savininko leidimas - tokiu atveju 1/4 lobio atitenka lobį radusiam asmeniui, o 3/4 - žemės sklypo savininkui, nebent jie susitaria kitaip.
Mokesčiai už radinius ir lobius
Tais atvejais, kai rastas vertingas daiktas ar lobis teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažįstamas radusiojo nuosavybe, tai jis, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, yra laikomas gyventojo gauta nauda. Todėl yra apmokestinamas kaip „kitos pajamos“, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taip apmokestinamas ir iš valstybės gautas atlygis už rastą lobį, kai toks atlygis yra išmokamas.
Svarbu: Visada praneškite apie rastus daiktus ir laikykitės įstatymų, kad išvengtumėte baudų ir kitų nemalonumų.