Kai netenkame artimojo, dažniausiai jo turtą perima šeimos nariai. Tačiau ką daryti, jei velionis nepaliko testamento? Kaip paskirstomas turtas ir kas turi teisę į jį pretenduoti? Šiame straipsnyje aptarsime paveldėjimo procesą Lietuvoje, kai nėra testamento, ir išnagrinėsime įvairius su tuo susijusius aspektus.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse.
Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
- Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
„Penktai ar šeštai įpėdinių eilei palikimas retai kada atitenka. Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai“, - reziumuoja I. Jarašiūnaitė.
Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei.
Net jei su kai kuriais giminaičiais nebendraujate arba jų beveik nepažįstate, jūsų mirties atveju jie gali teisėtai paveldėti jūsų turtą - to reikalauja įstatyme nustatyta paveldėjimo eilė.
Kaip teisingai surašyti testamentą ir kada jau laikas ?
Sutuoktinio paveldėjimo teisės
Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Sutuoktinio paveldėjimo teisę atskirai apibrėžia Civilinis kodeksas.
„Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ir antros eilės paveldėtojais - t. y. vaikais ir tėvais bei anūkais. Tačiau sutuoktinio paveldima dalis skiriasi priklausomai nuo kitų paveldinčių giminaičių skaičiaus. Pavyzdžiui, jei mirusysis turėjo du vaikus, jie lygiomis dalimis pasidalina 75 proc. turto, o sutuoktiniui atitenka likę 25 proc. Jei yra daugiau nei du vaikai, jie paveldimą turtą kartu su sutuoktiniu pasidalina lygiomis dalimis. Visas paveldimas turtas sutuoktiniui ar sutuoktinei atitenka tuomet, kai velionis tarp gyvųjų neturi nei vaikų, nei tėvų, nei anūkų arba jei jie visi palikimo atsisako“, - teigia B. Bernatonytė.
Anot „Sorainen“ teisininkės, svarbu tai, kad dažnu atveju, kai nėra sudaryta vedybų sutartis, visas sutuoktinių turtas yra laikomas jungtine jų nuosavybe, išskyrus gautą palikimą, dovanas iš tėvų ir pan. Tai reiškia, kad vienam iš sutuoktinių mirus, pusė jų bendro turto automatiškai yra laikoma našlės arba našlio nuosavybe.
Ir tik likusi pusė pagal įstatymų numatytą pirmenybės tvarką paveldima giminaičių ir taip pat našlio ar našlės. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad, kai palikimą priima, pavyzdžiui, našlė (-ys) ir du vaikai, likęs gyvas sutuoktinis įgis 62,5 proc. turto, t. y. 50 proc. - savo esamą pusę - ir dar paveldėtus 12,5 proc., o kiekvienas iš dviejų vaikų - po 18,75 proc. turto.
„Taigi pusė visų sutuoktinių pinigų banko sąskaitose, pusė nekilnojamojo turto, pusė akcijų ir kito turto dažnu atveju priklauso likusiam gyvam vyrui ar žmonai. Pavyzdžiui, jeigu mirusysis banko sąskaitoje turėjo 10 tūkst. eurų ir butą, jo sutuoktinei automatiškai priklauso 5 tūkst. eurų ir pusė buto. Kiti paveldėtojai pretenduoja tik į likusius 5 tūkst. eurų ir pusę buto, o ne į visą turtą. Vedybų sutarties atveju tas turtas, kuris buvo apibrėžtas kaip asmeniškai priklausantis sutuoktiniui, pagal numatytas pirmenybės eiles paveldimas visas“, - pažymi B. Bernatonytė.
Paveldėjimo terminai
Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis.
„Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai. Be to, praleistą trijų mėnesių terminą galima atnaujinti tik teismo keliu dėl svarbių priežasčių. Tad laiku nepriėmus palikimo, gali tekti bendrauti ne tik su notarais, tačiau ir kreiptis į teismą bei prašyti teisininkų pagalbos“, - akcentuoja L.
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Paveldėjimo mokesčiai
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Ką daryti, jei palikimą priimti atsisako visi įpėdiniai?
Atvejai, kai palikimas atitenka valstybei, nėra dažni, tačiau nėra ir itin reti, sako „Soranien“ partnerė advokatė Jurgita Karvelė.
„Pirma, valstybė, priešingai nei kiti įpėdiniai, nori ar nenori palikimą priimti privalo. Tuo siekiama užtikrinti, kad neliktų bešeimininkio turto, kuriuo niekas nesirūpina, kad toks turtas nekeltų pavojaus kitiems asmenims, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai.
Antra, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, nebent sudaro paveldimo turto apyrašą“, - komentuoja J.
„Niekam nepriėmus palikimo, šis atitenka valstybei, tačiau šis procesas užtunka, dėl ko gali nukentėti palikėjo kreditoriai.
Testamento svarba
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.
Turto paveldėjimas galimas dviem būdais: pagal testamentą arba įstatymą, primena, teisininkė Iveta Jarašiūnaitė. Pagal testamentą paveldi tie asmenys, kurie jame nurodyti, o pagal įstatymą paveldi įpėdiniai, kurių eilės nurodytos Civiliniame kodekse. Nepaisant to, dažnai kyla neaiškumų, ypač jeigu įpėdinių yra daug arba du žmonės nebuvo sudarę santuokos.
Pozityvia gaida galime paminėti, kad vis daugiau praktikoje susiduriame su asmenimis, planuojančiais palikimo procesą. Nors dažniau kreipiasi asmenys, kurie siekia planuoti verslo perdavimą savo vaikams, taip pat praktikoje turime pavyzdžių, kai sutuoktiniai, neturintys vaikų, anūkų, turto nepalieka likimo valiai - rūpinasi, kad šis atitektų norimoms labdaros ar paramoms organizacijoms, jais besirūpinantiems asmenims“, - pastebi J.
Tiesa, teisininkas R. Šileris atkreipia dėmesį, kad turtą galima palikti bet kam, tiek fiziniam, tiek bet kuriam ir juridiniam asmeniui (įmonei, nevyriausybinei organizacijai, paramos fondui ir t. „Tuo atveju, jeigu norima turtą palikti nukrypstant nuo įstatyme įtvirtintos eilės ir palikti turtą savo nuožiūra pasirinktam asmeniui, turėtų būti sudaromas testamentas“, - komentuoja R.
„Manau, kad šioje vietoje negalima rekomenduoti elgtis vienaip ar kitaip, kiekvienas asmuo turi pats nuspręsti, kam ir kokia tvarka nori palikti turtą“, - sako R.
Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija. Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ - tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų. Pirmai kartai versle viskas būna gana paprasta, savininkas - tėvas ar motina - yra lyderis, kuris viską kontroliuoja.
Įpėdinystės planas turi būti dinamiškas. Konsultacinė kompanija „Deloitte“ 2019-ųjų pradžioje apklausė 791 šeimos kompanijos atstovus, iš kurių 37 proc. atstovavo šeimos antrai kartai, 23 proc. pirmai, 25 proc. trečiai ir 15 proc. buvo ketvirtos bei tolimesnių kartų atstovai. 44 proc. „Deloitte“ respondentų nurodė turintys šeimos konstituciją. Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais.
Turto perleidimo ateities kartoms struktūroje paprastai žiūrima plačiau negu tik paveldėjimas, tai pereina į pilną turto valdymą, kad viskas būtų optimizuota. Žinoma, yra daug kelių ir kiekvienam žmogui jis tikrai bus individualus.
Testamento formos
Yra kelios testamento formos:
- Oficialusis testamentas: CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
- Asmeninis testamentas: CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti. Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Kaip priimti palikimą ir sutvarkyti paveldėjimo dokumentus
Tam, kad būtų priimtas palikimas, reikia atlikti tokius žingsnius:
- Įpėdinis, pradedantis tvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius (Civilinio kodekso 5.50 str.), nesvarbu ar palikimas būtų priimamas pagal įstatymą, ar testamentą.
- Palikimo atsiradimo vietos notaras, kuris nustatomas pagal paskutinę palikėjo (mirusio asmens) gyvenamąją vietą, patvirtina palikimo priėmimo faktą. Pirmieji veiksmai, t.y. kreipimasis į notaro biurą ir palikimo priėmimo įforminimas, turi būti atlikti per pirmuosius tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Nespėjus to atlikti per tris mėnesius, įpėdiniui tektų kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo ar juridinio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.
- Notaras užvedęs paveldėjimo bylą, įvertina visus dokumentus bei įpėdinių ratą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y. nuo palikėjo mirties).
- Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ar testamentą, paveldėtojas tampa teisėtu mirusio asmens turto savininku ir valdytoju.
Paveldėjimas su skolomis
Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui.
Nereikėtų manyti, kad žmogui mirus žemėje lieka tik jo turtai, o skolos iškeliauja į dangų... Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo.
Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą.
Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas.
Turto apyrašas
Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (iki 2011 m. spalio 1 dienos reikėjo kreiptis į palikimo vietos apylinkės teismą). Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.
Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.
Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą. Apie tai privalu pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą.
Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu.
Valstybės paveldėjimas
Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei.
Pasak advokatės Jurgitos Karvelės, valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką daryti, jei praleidau terminą palikimui priimti? Pagal įstatymą, palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jei terminas praleistas, galima kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, įrodžius svarbias priežastis (pvz., liga, nežinojimas, neįgalumas, kiti objektyvūs trukdžiai).
Kaip įrodyti, kad priėmiau palikimą faktiškai, bet nesikreipiau pas notarą? Galima kreiptis į teismą dėl palikimo fakto nustatymo, jei realiai pradėjote valdyti palikimą - mokėjote mokesčius, prižiūrėjote turtą, naudojotės juo ir kt. Svarbu surinkti įrodymus (sąskaitos, liudytojai, nuotraukos ir pan.).
Ką daryti, jei testamentas atrodo netikras ar neaiškus? Testamentas gali būti ginčijamas teisme, jei yra pagrindo manyti, kad jis buvo sudarytas nesant aiškios valios, dėl psichinės sveikatos sutrikimų, apgaulės, spaudimo ar nesilaikant formos reikalavimų. Rekomenduojama pirmiausia pasitarti su advokatu.
Ar galima paveldėti tik dalį turto, atsisakant likusios dalies? Ne - pagal Lietuvos teisę palikimas priimamas tik visas, su visomis teisėmis ir pareigomis (taip pat ir skolomis). Nėra galimybės pasirinktinai paveldėti tik dalį turto.
Kas pirmiausia paveldi, jei nėra testamento? Jeigu nėra testamento, paveldima pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jei jų nėra - tėvai, broliai, seserys, seneliai ir pan. Eiliškumas nustatytas Civiliniame kodekse.
Ar galiu paveldėti skolų? Taip, paveldėtojas perima ir palikėjo skolas - už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus atvejus, jeigu palikimas priimtas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldėtojas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Ar reikia visada kreiptis į notarą? Taip - paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik notaras. Kreiptis reikia pagal palikėjo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.
Ar galima testamentą sudaryti paprasta rašytine forma? Taip, tačiau tokį testamentą būtina surašyti ranka, nurodyti vardą, pavardę, kuo tiksliau aprašyti paliekamą turtą bei jo dalis, nurodyti kam paliekamas, pasirašyti, nurodyti datą ir vietą. Tokie testamentai dažniau ginčijami, todėl rekomenduojama testamentą tvirtinti pas notarą.
Kaip sužinoti, ar buvau įtrauktas į testamentą? Apie notariškai tvirtintą testamentą galite sužinoti klausdami notaro po palikėjo mirties - jei buvo sudarytas, jis įtrauktas į Notarų informacinę sistemą.
Akcentuosiu dar kartą - turto paveldėtojai turi būti labiau rūpestingi ir savo laiku susitvarkyti visas turto paveldėjimo procedūras.