Šeima yra seniausia institucija žemėje, atliekanti pagrindinį vaidmenį žmonių visuomenėje. Šeima buvo ir yra valstybės ir valstybingumo pamatas. Mokslininkai, tiriantys šeimos tematiką, pateikia įvairius apibrėžimus, atspindinčius skirtingus požiūrius į šeimos santykių esmę.
Literatūroje šeima apibūdinama įvairiai. Pavyzdžiui, J. Ėėė teigia, kad šeima - tai istorikai konkreti sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visuma, maža socialinė grupė, kurios narius sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis ir dorovinė atsakomybė.
V. Pruskus apibrėžia šeimą kaip giminingumu, santuoka arba įvaikinimu paremtą susivienijimą (socialinę grupę) žmonių, susietą bendra buitimi ir vienodai atsakingą už vaikų auklėjimą. A. Maceina šeimą apibrėžia kaip tautybės ir pusiausvyros visuomenėje plėtojimo pamatą.
Z. Bajorikūnas teigia, kad šeima - pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. K. Mėėėkinis laikosi panašios nuomonės, teigdamas, kad šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis jos kolektyvas.
MOTERŲ PSICHOTERAPEUTĖ: 21a. santykių KLAIDOS, Tobulumo lūkesčiai, Išdavystės, Seksas | TG090
K. Mėėėkinio manymu, tikra šeima yra tokia, kuri gyvenimo pagrindu laiko visai tautai reikšmingas bendražmogiškas vertybes. Nuo šių vertybių priklauso šeimos dorovingumas, dvasinis nusiteikimas, tautinė savimonė ir savijauta. Tėvynė. Tėvai. .Ėėė Tėvynę einama per tėviškę, nes ji stovi viduryje tarp namų ir Tėvynės. Gimtoji kalba. Tai viena iš didžiausių vertybių. Tautos kultūra, tradicijos. Jos yra svarbios nacionalinės vertybės. Tai visa, ką tauta sukūrė fizinio bei protinio darbo ir dvasinio polėkio dėka. Tautinė savimonė. Mylintis tautą žmogus savo likimą visada sieja su jos likimu. Ėėėiams. Ėėėiams tradicijas. Internacionalinis tradicijų dvasia vyravo ir kiekvienoje Lietuvos šeimoje.
Šeima tenkina tam tikrus socialinius poreikius. Remdamiesi šia nuostata, sociologai išskiria šeimos funkcijas. Funkcija - tai vaidmuo, kurį atlieka tas ar kitas socialinės sistemos elementas, jo organizacija, įgyvendinant socialinis grupis interesus. K. Mėėėkinis pateikia tokį šeimos funkcijos apibūdinimą: šeimos funkcijas suprantame kaip sutuoktinių ar kitų jos narių (vaikų, senelių) poreikių tenkinimą ir pareigų viens kitiems (tėvų vaikams, vaikų tėvams ir kt.) atlikimą.
Taip pat šeimos funkcijas apibrėžia Z. Bajorikūnas. Šeima, J. Seksualinio elgesio reguliavimas. Reprodukcija. Saugumas. Kūdikiai ir vaikai yra priklausomi nuo šeimos. Be to, bet kada žmogus gali susirgti, tapti neįgaliu, priklausomu nuo kitų. Socializacija. Socialinė padėtis. Žmonės visuomenėje užima tam tikrą padėtį ir atlieka tam tikrus vaidmenis. Kai kurie iš jų priklauso nuo šeimos, yra įgimti, pvz. J. Ėėėius skiria šias šeimoje tenkinamų poreikių grupes: tėvystės ir motinystės arba giminės tęsimo; emocinio bendravimo, savojo aa saugojimo; seksualinius; bendro ūkio ir buities.
Žmonių giminės tęsimas. Vaikų socializacija ir auklėjimas. Žmogus socialine būtybe pasidaro tik sąveikoje su gamta, aplinka, kitais žmonėmis. Jėėėkinė ekonominė šeimos funkcija. Šeimos rekreacinė funkcija. Ši funkcija suprantama kaip laikas, skirtas šeimos narių poilsiui, fizinėms ir dvasinėms jėgoms, sveikatai atgauti. Bendravimo funkcija. Ėėėiasi informacija, sukuria emocinę aplinką. Bendraujant organizuojamas, reguliuojamas ir kontroliuojamas viss šeimos narių gyvenimas. Seksualinis poreikių tenkinimas.
K. Mėėėkinis aptaria šeimos funkcijas, išskirdamas analogiškas šeimos funkcijų grupes. Šiuo jis pabrėžia, kad bendriausia šeimos funkcija yra laimės siekimas. Daug dėmesio šeimos funkcijų analizei skiria Z. Bajorikūnas. Vaikų gimdymas. Susijęs su noru pratęsti save vaikuose. Vaikų auginimas. Šeima - tobuliausias vaikų auginimo institutas. Tai viena svarbiausių šeimos dvasinio gyvenimo funkcijų. Tautos etoso tęstinumo funkcija. Jėėėkinė bei ekonominė funkcija. Ši funkcija glaudžiai susijusi su Lietuvos žmonių pragyvenimo lygiu. Rekreacinė funkcija. Komunikacinė funkcija. Emocinė funkcija. Sąlygos mylėti ir būti mylimam sudarymas yra svarbiausias šiuolaikinės šeimos uždavinys. Šioji funkcija. Šeima atlieka jos naris emocijų ir elgesio kontrolės funkciją. Seksualinis sutuoktinių gyvenimas. Reprodukcija nėra vienintelis ir svarbiausias seksualinis kontaktų motyvas.
G. Navaitis atkreipia dėmesį į tai, jog dalis funkcijų yra būdingos šeimai kaip specifinei žmonių bendrumo formai, o kai kurias kitas šeima vykdo tik tam tikrame istoriniame šeimos institucijos raidos etape. Ėėėis žmonių asmeniniais ryšiais, o atliekant kitas funkcijas šeimos naris asmenybės ne tiek svarbios, todėl juos gali pakeisti kiti žmonės. Ėėėis žmonių sąveika. Šiuo atskirti šeimą nuo kitų panašių socialinių grupių. G. Nagrinėdami šeimos sampratą, susiduriame su šeimos kaip institucijos daugialypiškumu.
L. Rūūūpienė pastebi, kad mus supa įvairios šeimos: su vaikais ir be vaikų, su vyresnės kartos atstovais ir be jų, teisiškai įregistruotos ir neteisintos ir t.t. L. Ėėėias vaikų poras ir tokias sąjungas, kai drauge gyvena nevedę broliai arba netekėjusios seserys. Jeigu taip, tai kokiai šeims formai jas priskirti? Autorės nuomone, šis klausimas lieka pakankamai atviras. V. Didelės, išplėstinės šeimos, sudarytos iš trijų ir daugiau kartų narių, yra vertinamos, nes užtikrina savo nariams stabilumą ir paramą. Stiprūs išplėstinės šeimos ryšiai yra įprasti Rytų visuomenėse. Šiuo Vakaruose tai nėra paplitusi šeimos forma.
Ėėėiai, branduolinė šeima, sudaryta iš tėvų ir nuo jų priklausoms vaikų, buvo ir yra dominuojantis namų ūkio tipas. Pastaruoju metu vis labiau įprastos tampa kitokios šeimos: tai šeima su vienu iš tėvų ir šeima, kurios sutuoktiniai dėl kokios nors priežasties negyvena kartu. Tokio tipo šeimas detaliau nagrinėja K. Mėėėkinis. Jos skiriasi tarpusavyje ekonominiu, socialiniu, pedagoginiu ir psichologiniu požiūriu. Pirmieji trys tips šeimos yra įprastos, tradicinės, o ketvirtojo tipo - netradicinės. Pastarosios pažeidžia nusistovėjusią šeimos tradiciją, dorovę ir yra smerkiamos tam tikrs visuomenės sluoksnis.
Sociologai atkreipia dėmesį į tai, kad šeima nėra statiašas darinys. Priešingai, jai būdinga nuolatinė santykių kaita: vienokie jie, kai šeima susikuria, kitokie - kai gimsta vaikai, o kai tėvai lieka vieni - vėl kinta jos bruožai ir funkcijos. Kai kurie mokslininkai, aprašydami šeimos dinamiką, linkę labiau detalizuoti šeimos gyvenimo stadijas. G. Navaitis pateikia šeimos dinamikos modelį, paremtą šeimos ir asmenybės raidos sąsajomis. Ėėėis veiksnis, ne tik jį veikia, bet ir pati kinta drauge su jos naris asmenybine raida.
G. Ikivedybinis bendravimas. Sutuoktinis šeiminis ir socialinis vaidmens priėmimas. Poros ryšiai viešai įtraukiami į jau palaikoms tarpasmeninis santykių kontekstą. Jaunos šeimos etapas. Brandi šeima. Vyksta naujs tarpasmeninis santykių sistemos, kurioje dalyvauja vaikai, kūrimas. Ėėėiasi tėvs vaidmuo: jie turi gebėti ne tik tenkinti vaiko globos, saugumo, aprūpinimo poreikius, bet ir ugdyti vaiką, plėtoti jo ryšius su socialine aplinka. Vyresnio amžiaus žmonių šeima. Pradžia. Ankstyvas vaikų auginimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų auginimas. Mokyklinio amžiaus vaikų auginimas. Paaugliai vaikai. Vaikų atsiskyrimas. Viduriniai metai. Pensinis amžius. Senatvė. Ėėėiai. Ėėėiasi santykiai tarp šeimos naris. Atsiranda poreikis adaptuotis prie pasikeitusių aplinkybių ir santykių. Tikroji šeima yra tuomet, kai vyras ir moteris įregistruoja sntuoką. Pastaroji yra šeimos kūrimo pagrindas ir jos pirminis požymis. Pirmiausia turėtų būti nustatyta tvarka įregistruojama santuoka, vėliau gimdomi vakai. Ėėėiusioms Vakars šalims. Ėėėius, mažėja gimstamumas.
Kinta moters požiūris į santuoką: vis daugiau moters siekia išsilavinimo, karjeros ir neskuba tekėti ir gimdyti vaikus. Dėl neužtikrintos ateities, socialinis garantijs stokos jaunos šeimos vengia reglamentuots vedybinis ryšiais. Ėėėis nepilnose šeimose. Ėėėius. Šis šeims vaikai dažnai netenka tėvs globos, tampa smurto aukomis-. Todėl savo rūpestį pirmiausia turėtume nukreipti į tokias šeimas. Visuotinai priimta nuomonė, kad šeima yra pagrindinė ir svarbiausia visuomenės ląstelė, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija gina šeimą kaip žmogaus prigimties instituciją, kuri turi savo gyvenimą ir tvarkosi pagal savo vidinius principus. Valstybė, įvertindama šeimos svarbą, prisiima įsipareigojimus. Šeimos stiprinimas, šeimos santykių kūrimas meilės ir pagarbos vienas kitam, viss šeimos naris tarpusavio pagalbos, atsakomybės priea šeimą pagrindu - štai pagrindiniai šeimos santykių teisinio reguliavimo tikslai.
Ėėėis. Šiandien joje įtvirtintos svarbiausios šiuolaikinės normos. Ėėėia savo kodeksą. Daugelyje pasaulio valstybių ji priskiriama prie civilinės teisės. Priėmus naują Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, šeiminis santykių reglamentavimas taip pat priskiriamas prie civilinės teisės norms reglamentuojams santykių. LR CK 1.1 straipsnis skelbia: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmens turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Taigi, šeimos teisė, kaip ir d...
Šeimos Funkcijos
Šeima atlieka daugybę funkcijų, kurios užtikrina visuomenės stabilumą ir narių gerovę. Pagrindinės šeimos funkcijos:
- Reprodukcija: Naujos kartos gimdymas ir auginimas.
- Socializacija: Vaikų mokymas socialinių normų ir vertybių.
- Ekonominė: Materialinių poreikių tenkinimas.
- Emocinė: Paramos ir saugumo suteikimas.
- Rekreacinė: Poilsio ir laisvalaikio organizavimas.
tags: #posantuokines #gyvenamosios #vietos #tipai