Nuosavybės teisės neliečiamumas yra vienas iš pagrindinių principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse. Tačiau, kaip ir kiekvienas principas, šis principas nėra absoliutus.
Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip Lietuvos Respublikoje nuosavybės teisės ribojamos baudžiamajame procese, analizuojami šių ribojimų taikymo tikslai, pagrindai bei kitos aplinkybės, taip pat siekiama atsakyti į klausimus ar šie ribojimai yra reglamentuoti tinkamai, ar jais bus pasiekti deklaruojami tikslai.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, susijusi su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.
Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala dėl tiriamos nusikalstamos veikos galimai buvo padaryta, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.). Nusikalstamos veikos padarymo įrankis - tai daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką.
Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo priemonė - tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Įstatymas imperatyviai numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.
Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, be kita ko, tokias, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, iš kurios jis turėjo turtinės naudos, taikant tokią teisinio poveikio priemonę, kuria valstybės nuosavybėn paimamas kitas nusikalstamu būdu, bet ne iš tos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, įgytas turtas, nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos jis tą turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią nusikalstamą veiką paskyrimo klausimas.
Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.
Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, o nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus BPK 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ir tiriant, nagrinėjant tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda ir t. t.
Šiuo atveju išryškėja šios procesinės prievartos priemonės trūkumas, kadangi laikinos nuosavybės teisės apribojimo taikymas gali tęstis ilgą laiką bei gali būti nepagrįstai ribojama savininko teisė.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą galima taikyti ne tik įtariamiesiems (kaltinamiesiems), bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams ar kitam juridiniam asmeniui (pvz., galimo kaltininko darbdaviui), kurie materialiai atsakingi už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus, bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi BK 72 ir 72-3 straipsniuose nurodytą konfiskuotiną turtą.
Atsižvelgiant į tai, praktikoje atsiranda daug problemų sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo sąžiningų asmenų, nesusijusių nusikalstama veika, atžvilgiu. Kaip pavyzdys pateikiama situacija, kai vogtas automobilis parduodamas trečiajam asmeniui, kuris neturi nieko bendra su padaryta nusikalstama veika.
Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės įgijimo teisėtumo klausimą gali išnagrinėti tik teismas, prokuroras ikiteisminio tyrimo stadijoje konkrečiu atveju individualiai gali nuspręsti skirti ar neskirti laikiną nuosavybės apribojimą.
Asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribota, turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teisinėje praktikoje pažymima, kad ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. šią procesinę prievartos priemonę skiriantis (taikantis) įgaliotas subjektas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, teisėtumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.
Visgi pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai skubotai taiko šią procesinę prievartos priemonę iki galo neišnagrinėję visų aplinkybių. Dažnu atveju nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas automatiškai ir tik paskyrus asmeniui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toliau yra aiškinamasi tokio turto įgijimo, valdymo, naudojimo teisėtumas. Taip pat ikiteisminio tyrimo stadijoje nuosavybės teisės ribojimas dažnu atveju taikomas remiantis pirmine prielaida, jog šis turtas gali būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nevertinant kitų objektyvių duomenų.
Nuosavybės Teisės Apribojimo Aspektai
- Civilinis ieškinys: Užtikrinamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo gali paslėpti turtą.
- Turto konfiskavimas: Taikomas, kai turtas yra nusikalstamos veikos įrankis ar rezultatas.
- Išplėstinis turto konfiskavimas: Paėmimas turto, neproporcingo teisėtoms pajamoms.
Asmeniui, kuris įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, gali būti taikomi apribojimai, susiję su teise naudotis turimu turtu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas reiškiamiems reikalavimams.
Ši prievartos priemonė gali būti taikoma, jei byloje yra pareikštas civilinis ieškinys ir būtina užtikrinti, kad įtariamasis, kaltinamasis ar kitas materialiai atsakingas asmuo (pvz. Šiuo atveju asmens turto apribojimas gali apimti tokius draudimus kaip: draudimą parduoti, įkeisti, nuomoti, sudaryti kitus sandorius susijusius su turtu, ar net naudotis turtu.
Nutarime, kuriuo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turi būti nurodoma ar turtas perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui, ar šio turto savininkui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui, pinigams, vertybiniams popieriams, tačiau visais atvejais turi būti užtikrinamas proporcingumas t. y., negalima apriboti asmens nuosavybės teisės į didesnę turto dalį, nei tai yra būtina.
Praktikoje pasitaiko atvejų kuomet laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas visam asmens turimam turtui, nepaisant to, kad turto vertė yra didesnė, nei pareikštas piniginis reikalavimas. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad asmuo gali skųsti procesinį sprendimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, bei teikti įrodymus apie tikrąją turto vertę.
Pastebėtina, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma ne visada. Atvejai, kuomet ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma, yra abstraktūs, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra problematiškas. Dažniausiai skiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą tiesiog nurodoma, kad ši priemonė reikalinga pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, net neanalizuojant asmens turtinės padėties, turto vertės ir ar asmuo, kuriam siekiama taikyti procesinę prievartos priemonę, galėtų atlikti sąmoningus veiksmus, turimam turtui sumažinti.
Jei ši priemonė taikoma civiliniam ieškiniui užtikrinti, o įtarimai pareikšti keliems asmenims, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas ne visų įtariamųjų ar kaltinamųjų atžvilgiu, o pavyzdžiui, tik vieno iš jų atžvilgiu. Galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Konfiskuoti galima ne tik įtariamojo turtą, bet ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį turtą, jeigu:
- jiems buvo žinoma, kad perleidžiamas turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti;
- turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
- turtas perleistas kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
- turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
- įgydamas šį turtą, juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
Ši procesinė prievartos priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikaltimą, tačiau praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant kardomąją priemonę asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, nes tikslas yra ne nubausti asmenį, o greitai, nešališkai ir netrukdomai ištirti nusikaltimo aplinkybes ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams daryti.
Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.
Ši prievartos priemonė gali būti pradėta taikyti nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Jei dėl laikino nuosavybės teisės taikymo sprendžiama ikiteisminio tyrimo metu, tai tokiu atveju prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Vis tik šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau negu šešiems mėnesiams.
Teisminiam procesui trunkant ilgą laiką, teismui tenka pareiga vis dažniau vertinti taikytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumą. Pastebėtina, kad praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas iki tol kol, byloje bus priimtas nuosprendis.
Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas ganėtinai ilgą laikotarpį, tikslu užtikrinti pareikšto civilinio ieškinio atlyginimą arba turto konfiskavimą.
Skiriant procesinę prievartos priemonę, turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp padaryto nusikaltimo, visuomenės intereso ir asmens nuosavybės teisės apsaugos, nes šios procesinės prievartos priemonės taikymas yra neatsiejamas nuo asmens nuosavybės teisės ribojimo.
BPK 151 straipsnis.
Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole ar atskirai surašomame šio protokolo priede - turto apyraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai.
Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas.
Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo skundo gavimo dienos.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Nutartis, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Konsultacija vadovėlių autoriams ir leidėjams apie skaitmeninį vadovėlį ir ISBN svarbą leidyboje
tags: #prasymas #del #nuosavybes #teisiu #apribojimo