Statybos procesas neretai tampa ne tik techniniu, bet ir žmogišku išbandymu - ypač kai tenka derinti projektą su kaimynais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, statybos darbai yra griežtai reglamentuojami, siekiant užtikrinti ne tik statinių saugumą, bet ir kaimyninių sklypų savininkų interesus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo sklypo ribos statant įvairius statinius, kada reikalingas kaimyno sutikimas ir kokios yra teisinės pasekmės, jei nesilaikoma nustatytų reikalavimų.
Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas
Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypai gali būti padalinami, sujungiami, kitaip keičiamos jų ribos, paskirtis, prijungiami įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, taip pat formuojami nauji sklypai. Tam tikrais atvejais, kai keičiamos tik sklypų ribos, šiais projektais netgi gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai.
Tai šiek tiek paprastesnė procedūra už detalųjį planą, tačiau užtrunkanti ir susidedanti iš keleto etapų. Prieš pradedant rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - projektas), yra būtinas teisinis pagrindas - organizatoriaus sprendimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.
Prašymą pateikti galima dviem būdais - užpildžius tam tikrą prašymo formą ir pateikiant sprendimą priimančiai institucijai arba tiesiai per Žemėtvarkos Planavimo Dokumentų Rengimo Sistemą (ŽPDRIS). Jei dokumentai pateikiami pirmuoju būdu, organizatorius pats per 5 darbo dienas įkelia prašymą ir dokumentus į ŽPDRIS. Prie prašymo būtina pridėti tam tikrus dokumentus - Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės sklypų planus ir pan.
Organizatoriui priėmus sprendimą rengti projektą, jis privalo pateikti projekto rengimo reikalavimus, kuriuose turi būti konkrečiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis teisės aktų normomis ir į ką atsižvelgiant turi būti rengiamas projektas. Sprendimas pradėti Projektą priimamas per 10 darbo dienų ir per 5 darbo dienas apie tai informuojamas iniciatorius. Projekto rengimo reikalavimai turi būti išduodami per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti projektą parengimo. Taigi, teorinis sprendimo ir reikalavimų išdavimo terminas - 20 darbo dienų.
Jei iniciatorių atstovauja kitas asmuo, į ŽPDRIS sistemą turi būti įkeliama įgaliojimo kopija, kuri patvirtinama organizatoriaus. Gavus sprendimą ir projekto rengimo reikalavimus, būtina įkelti sutarties su projekto rengėju kopiją į ŽPDRIS, kurią organizatorius turi patvirtinti.
Projektas susideda iš grafinės ir tekstinės dalies, paprasčiau - brėžinių ir aiškinamojo rašto su pridedamais dokumentais. Projektas turi būti rengiamas elektroniniu būdu ŽPDRIS, tačiau kai kurios savivaldybės reikalauja ir patvirtintos popierinės versijos, nors teisės aktai to nenumato.
Kai gaunamas organizatoriaus derinimas, organizatorius privalo paskelbti informaciją apie parengtą projektą ir galimybes su juo susipažinti ŽPDRIS. Ši informacija turi būti viešinama ne trumpiau nei 10 darbo dienų. Organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos.
Atlikus projekto viešinimo procedūras, organizatorius ŽPDRIS teikia derinti projektą institucijoms, kurios pateikė projekto rengimo reikalavimus, taip pat saugomos teritorijos direkcijai, Kultūros paveldo departamentui, jei projektas rengiamas šių institucijų saugomose teritorijose, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, jei žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ir pan. Jei projektu keičiama žemės sklypo paskirtis, jis visais atvejais turi būti derinamas su Regiono aplinkos apsaugos departamentu.
Projektas gali būti teikiamas tvirtinti tik gavus aukščiau aprašytą tai leidžiančią NŽT išvadą. Projektą tvirtina NŽT teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius, priklausomai nuo to, kuri institucija išdavė sprendimą pradėti rengti projektą.
Patvirtinus projektą, matininkai atlieka pertvarkytų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengia kadastrinių matavimų bylas, kurios pateikiamos tikrinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Gavus teigiamą kadastrinių matavimo bylų patikrinimo aktą, žemės sklypo savininkas teikia prašymą NŽT teritoriniam padaliniui patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis (žemės sklypo suformavimo atveju), pakeisti nustatytų žemės sklypo kadastro duomenis ar pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.
Kaip jau greičiausiai supratote, praktiškai viskas iki pat projekto patvirtinimo vykdoma ŽPDRIS priemonėmis. Nors ši sistema jau veikia be didesnių trūkumų, tačiau ji yra priklausoma nuo organizatoriaus veiksmų.
Pavyzdžiui, neseniai teko susidurti su situacija, kai vieno rajono NŽT teritorinio skyriaus specialistas, atstovaujantis organizatorių, dėl neaiškių priežasčių vilkino projekto derinimą beveik tris mėnesius, kai pagal teisės aktų reikalavimus tai turėjo būti padaryta per 10 darbo dienų.
Tai liečia ne tik organizatoriaus derinimo stadiją, bet ir bet kurią kitą ŽPDRIS operaciją - sistema laukia, kol specialistas paspaus mygtuką. Nors sistema ir veikia palyginus neblogai, tačiau kaip ir TPDRIS atveju, viską gadina ne visada savo darbą operatyviai atliekantys specialistai.
Šiuo atveju kalti ir realiai sunkiai įgyvendinami teisės aktų reikalavimai - pavyzdžiui, patvirtinti projektą per 5 darbo dienas. Žinant kad ir Vilniaus miesto savivaldybės darbo specifiką, tai yra sunkiai įmanoma vien atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas įsakymas turi būti kruopščiai parengtas ir priklausomai nuo projekto, gali būti pakankamai didelės apimties.
Pagrindiniai atstumų reikalavimai
Pagal Lietuvos įstatymus, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Tačiau yra ir išimčių, bei papildomų sąlygų:
- Bendrasis atvejis: Mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos.
- Aukštesni pastatai: Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui.
- Inžineriniai statiniai: Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Svarbu paminėti, kad visais atvejais statiniai turi būti statomi taip, kad nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Be to, turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m.
Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ aiškiai nurodo, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinės atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.
| Atstumas | Ugniaatsparumo laipsnis |
|---|---|
| 15m | Abu pastatai yra III ugniaatsparumo laipsnio |
| 10m | Vienas yra II, o kitas III laipsnio |
| 8m | Abu yra II laipsnio |
| 6m | Abu yra I laipsnio |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas.
Pvz.: jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas.
O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu. Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.
Kada reikalingas kaimyno sutikimas?
Lietuvos teisės aktai numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis savo sklypu, tačiau tuo pačiu neturi pažeisti kitų asmenų teisių - ypač artimiausių kaimynų. Kaimyno sutikimas tokiu atveju tampa garantija, kad statytojas įvertino poveikį aplinkai ir sąmoningai derina veiksmus su šalia esančio sklypo savininku.
Dažniausios situacijos, kai sutikimas privalomas:
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m.
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą ant sklypo ribos arba prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos). Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.
- Statant atraminę sienutę ant sklypo ribos arba savo sklype, jei atraminės sienutės aukštis viršija horizontalų atstumą iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
- Sodinant ir formuojant krūmus, gyvatvores ar medžius arčiau nustatytų atstumų iki sklypo ribos.
Jei kaimyno sklypas priklauso keliems savininkams, sutikimą turi duoti kiekvienas.
Kad sutikimas būtų galiojantis, jis turi būti pateiktas rašytine forma. Daugeliu atvejų užtenka rašytinio paprasto sutikimo. Tačiau, norint sumažinti riziką ateityje, rekomenduojama, kad sutikimas būtų patvirtintas notariškai. Teisiškai galioja tik rašytinis sutikimas, geriausia su aiškiai apibrėžtu tekstu, objekto adresu, parašais, data.
Karjeros planavimo žingsniai 1/4
Ką daryti, jei kaimynas nesutinka?
Kartais, net ir pateikus aiškų projektą bei paaiškinus situaciją, kaimynas tiesiog atsisako duoti sutikimą. Jeigu kaimyno atsisakymas yra nepagrįstas, o statybos atitinka visus kitus teisės aktus - galite pateikti ieškinį dėl sutikimo pakeitimo teismo sprendimu.
Ką galima daryti tokioje situacijoje:
- Pabandykite susitarti dar kartą. Kartais kaimynui tiesiog trūksta informacijos ar jis bijo neaiškumo.
- Kreipkitės į savivaldybę.
- Pakeiskite projektą.
- Kreipkitės į teismą.
- Pasitelkite mediatorių.
Klaidų, renkantis sklypą, sąrašas - ilgas
Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą. Tačiau pirmiausia, norint patarti, reikia žinoti, kur žmonės dažniausiai klysta.
„Capital Architects“ architektė-projektų vadovė Ieva Pavilonė sako, kad dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas.
„Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą“, - akcentuoja architektė.
Ji paaiškina, kad apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.
„Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio. Taip pat pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Labai svarbu tai žinoti, nes, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus”, - akcentuoja ekspertė.
I. Pavilonė tęsia, kad pirkėjai dažnai nežino ir kito reikalavimo, susijusio su gaisro gesinimu. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys. Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą.
Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. I. Pavilonė primena pakrančių apsaugos zonų reikalavimą. „Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą“, - pataria architektė.
Taip pat, pašnekovės teigimu, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes.
„Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą. Įsivaizduokime, kad turime sklypą, kuris, atrodo, kad galėtų turėti įvažiavimą iš dviejų pusių. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, t... prisitaiko prie jų poreikių ir norų.