Privataus gyvenamojo namo vėliavos įstatymai Lietuvoje

Šiame straipsnyje pateikiami atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus apie Lietuvos valstybinės vėliavos kėlimo tvarką ir atsakomybę to nepadarius.

Kada privaloma iškelti valstybinę vėliavą?

Gyvenu privačiame name. Kada privalau išsikelti valstybinę vėliavą?

Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis:

• Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
• Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
• Liepos 6-ąją - karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos įstatymas.

Vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą.

Ji gali būti keliama prie pastato (ant stiebo, įrengto priešais pastato fasadą), virš ar ant pastato.

Vėliavomis ant daugiabučių namų turi pasirūpinti namo administratoriai.

Minėtomis dienomis vėliava turi būti keliama ir prie įstaigų, įmonių ar organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma.

Kokius reikalavimus turi atitikti vėliava?

Lietuvos valstybinė vėliava turi atitikti vėliavos etaloninį atvaizdą ir matmenis.

Tai reiškia, kad vėliavos audeklas turi susidaryti iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos.

Vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5.

Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio.

Vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.

Taip pat vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi.

Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje pusėje (žiūrint iš vėliavą stebinčio žmogaus perspektyvos) turi būti geltona juosta, viduryje - žalia, dešinėje - raudona.

Kokios baudos gresia už vėliavos neiškėlimą?

Vėliavos neiškėlimas ar kitoks vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių namų administratoriams arba juridinių įstaigų vadovams užtraukia įspėjimą arba 10-12 eurų baudą.

Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 12-16 eurų baudą.

Kas gali nubausti už tokį pažeidimą?

Surašyti protokolą už vėliavos nekėlimą gali tiek policijos pareigūnai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojai.

Kaip dažnai baudžiama už tokį pažeidimą?

Lietuvos policijos duomenimis, 2017 m. nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 4 d. nustatyta 113 vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimų, 52 iš jų nustatė policija.

„Dažniausi pažeidimai yra vėliavos neiškėlimas, pamiršimas - žmonės arba pamiršta iškelti, arba tuo metu yra išvykę iš namų, arba neturi vėliavos.

Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie nekelia piktybiškai ir sieja tai, pavyzdžiui, su savo politinėmis pažiūromis“, - teigiama Lietuvos policijos 15min atsiųstuose atsakymuose.

Lietuvos policijos teigimu, specialių reidų, kai už tokius pažeidimus būtų baudžiami gyventojai, pareigūnai nerengia, tačiau į gaunamus pranešimus apie tokio pobūdžio pažeidimus reaguoja.

Prieš šventes, kai reikia išsikelti vėliavas, pareigūnai aplanko gyventojus ir primena jiems apie tokią pareigą.


Kas nutiks, jei iškelsiu purviną, netvarkingą ar nublukusią vėliavą? Kas jau laikoma vėliavos niekinimu?

Pasak Lietuvos policijos, vertinant, kas yra nepagarba vėliavai, stengiamasi vadovautis protingumo kriterijumi.

„Kalbant apie vėliavos išniekinimą, būna atvejų, kai žmonės iškelia vėliavą ir vietoj gedulo juostelės, pavyzdžiui, prikabina šiukšlių maišą.

Į išniekinimą pareigūnai stengiasi žiūrėti žmogiškai, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Visų pirma, turi būti pagarba tai vėliavai, ji tikrai turėtų atitikti tuos standartus, kurie yra numatyti.

Bet jeigu yra šiek tiek nešvari, pareigūnai tikrai nereikalaus nusipirkti naujos vėliavos“, - 15min nurodė Lietuvos policija.

Kada vėliavą išsikelti privalo valstybės valdymo institucijos ir įstaigos?

Vėliava visada privalo būti iškelta virš, prie ar ant šių pastatų: Seimo, Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų, Generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Gedimino pilies bokšto, savivaldybių tarybų, pasienio kontrolės punktų.

Prie kitų valstybės valdymo institucijų ir įstaigų vėliava privalo būti iškelta per jau minėtas valstybines šventes, taip pat kitomis svarbiomis dienomis:

• sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną;
• sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną;
• vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną;
• kovo 29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
• gegužės 1-ąją - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
• gegužės 9-ąją - Europos dieną;
• birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
• birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
• liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną;
• rugpjūčio 23-iąją - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;
• rugpjūčio 31-iąją - Laisvės dieną;
• rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
• spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną;
• lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės dieną;
• lapkričio 23-iąją - Lietuvos karių dieną.

Už Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų iškėlimą ir naudojimą valstybės ir savivaldybių institucijose yra atsakingi šių institucijų veiklą užtikrinančių įstaigų vadovai - Seimo kancleris, Vyriausybės kancleris ir t. t.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia 10-16 eurų baudą.

Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 16-30 eurų baudą.

Seimo svarstymai dėl vėliavos kėlimo

Seimas svarstys siūlymą švenčių dienomis leisti gyventojams nekelti valstybės vėliavos prie namų, kuriuose nuolat negyvenama.

Parlamentarai praėjusią savaitę pritarė po pateikimo tai numatančioms Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisoms, kurias inicijavo parlamentaras Algimantas Dumbrava.

Projektą svarstys Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių bei Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tai.

Į plenarinių posėdžių salę ši iniciatyva sugrįš pavasario sesijoje.

Anot parlamentaro A. Dumbravos, projekto rengimą paskatino žmonių nusiskundimai dėl administracinių baudų, kurias jie gauna už tai, kad prie gyvenamojo namo, dažniausiai tai būna tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos, neiškėlė Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis.

Pasak A. Dumbravos, pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką šven­čių die­no­mis gy­ven­to­jai prie namų tu­ri iš­kel­ti vė­lia­vas, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jie ten yra de­kla­ra­vę gy­ve­na­mą­ją vie­tą, ar ten kas nors gy­ve­na, ar na­mai stovi tuš­ti.

„Tik­rai gy­ven­to­jams tai su­ke­lia tam tik­rų ne­pa­to­gu­mų, jei­gu jie gy­ve­na sa­vo de­kla­ruo­ja­mo­je gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je, bet kaž­kur kai­muo­se yra ga­vę pa­li­ki­mą.

Jiems yra sun­ku at­va­žiuo­ti, kai­my­nų gal­būt ar­ti nė­ra, to­dėl gyventojai kar­tais gau­na ad­mi­nist­ra­ci­nes nuo­bau­das.

Ma­nau, kad tai nė­ra la­bai ge­rai, to­dėl ma­no siū­ly­mas ir yra, kad jei­gu ten žmo­nės ne­gy­ve­na ar nė­ra de­kla­ra­vę gy­ve­na­mo­sios vie­tos, kad jie ne­bū­tų už tai bau­džia­mi“,- kreipdamasis į kolegas iš Seimo tribūnos sakė A. Dumbrava.

Anot projekto autoriaus, daugumoje Europos Sąjungos valstybių pareiga kelti valstybės švenčių progomis valstybės vėliavą taikoma tik oficialioms institucijoms, t. y. toks reguliavimas nėra taikomas fiziniams asmenims, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kipre, Kroatijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

„Fiziniams asmenims keliant vėliavą taikomi tik bendrieji pagarbos vėliavai kaip valstybės simboliui reikalavimai.

Kadangi daugumoje valstybių pareiga iškelti valstybės vėliavą privatiems asmenims nėra įtvirtinta, tad nėra nustatyta ir atsakomybė už vėliavos neiškėlimą.

Atsakomybė taikoma už netinkamos vėliavos ar netinkamą iškėlimą arba už demonstruojamą nepagarbą valstybės vėliavai ir pan.

Mano žiniomis, iš 19-os ES valstybių pareiga fiziniams asmenims nustatytomis valstybės švenčių dienomis iškelti vėliavą ant gyvenamųjų namų yra įtvirtinta tik Estijoje ir Latvijoje.

Be to, vienintelėje Estijoje fiziniams asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė už vėliavos neiškėlimą“, - sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Dumbrava.

Jo duomenimis, Latvijoje pareiga yra įtvirtinta, tačiau atsakomybė už pažeidimą nenumatyta - atsakomybė po Konstitucinio Teismo sprendimo nuo 2015 m. liepos mėnesio nebetaikoma.

„Ir nors šiose dviejose valstybėse yra įtvirtinta pareiga iškelti valstybės vėliavą ant gyvenamųjų namų, tačiau nuostatų, kaip asmuo privalo elgtis, jei jis nuosavybės teise valdo kelis gyvenamuosius namus, nėra“, - sako A. Dumbrava.

Jis atkreipia dėmesį į vėliavos kėlimo praktiką Suomijoje: jei privatus asmuo nuosavybės teise turi kelis gyvenamuosius namus, iškelti valstybės vėliavą gali tik ten, kur jis tuo metu yra, t. y.

tags: #privatus #gyvenamasis #namas #veliava