Priverstinė Hipoteka: Išieškojimas Teismo Tvarka Lietuvoje

Rinkos ekonomikos sąlygomis sutartinė atsakomybė ir tikslus pareigų vykdymas yra būtina sąlyga verslo vystymui. Tačiau pasitaiko atvejų, kai skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų. Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, Lietuvos teisės sistema numato įvairius būdus, užtikrinančius, kad skolininkas įvykdys savo prievolę. Vienas iš tokių būdų, skirtas apsaugoti kreditoriaus interesus, yra hipoteka.

Hipotekos sistema nuo savo veiklos pradžios buvo nuolat peržiūrima ir tobulinama. Tačiau visuomeniniai santykiai, kuriems reguliuoti buvo kuriamos teisės normos, liko ne iki galo reglamentuoti ir aiškūs. Todėl iki šiol hipotekos įregistravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procese pasitaiko akivaizdžių klaidų ir netikslumų. Įstatymo nuostatų pakeitimai ir papildymai, daromi siekiant patobulinti galiojantį hipotekos registro modelį, neretai sąlygoja praktines teisės normų taikymo problemas.

Šiame straipsnyje aptariami priverstinės hipotekos klausimai, išieškojimas ir kitų kreditorių teisės Lietuvoje, remiantis įstatymų nuostatomis ir teismų praktika.

Civiliniame kodekse, įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d., įtvirtintos dvi hipotekos rūšys: sutartinė ir priverstinė. Sutartinė hipoteka kildinama iš kreditoriaus ir skolininko rašytinio susitarimo, vadinamo hipotekos lakštu, tuo tarpu priverstinė hipoteka atsiranda tik teismo sprendimu ar įstatyme numatytais atvejais. Jos įregistravimui pakanka vienašalio kreditoriaus prašymo, kai tuo tarpu sutartinės hipotekos lakštas pasirašomas tiek kreditoriaus, tiek skolininko bei patvirtinamas notaro.

Priverstinė hipoteka, tai kreditoriaus vienašalis prašymas hipotekos teisėjui įkeisti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą. Įstatyme numatomos sąlygos, kurioms esant įmanoma įregistruoti priverstinę hipoteką.

Pagrindinis priverstinės hipotekos skirtumas nuo sutartinės hipotekos tas, kad priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir tik paties įstatymo numatytais atvejais. Šie atvejai įvardijami Civiliniame kodekse. Priverstinės hipotekos atsiradimo procese skolininkas nedalyvauja, dažniausiai apie tai jis sužino tik gavęs pranešimą iš hipotekos skyriaus, kuriame buvo įregistruota priverstinė hipoteka jo turtui.

Nors priverstinės hipotekos institutas Lietuvos civilinėje teisėje įteisintas palyginti neseniai, jo tinkamas įgyvendinimas galėtų garantuoti kreditoriaus teisių apsaugą bei greitą ir efektyvų skolininko įsipareigojimų vykdymą.

Tačiau ar šie tikslai buvo įgyvendinti, ar užsibrėžti siekiai ir norai atliko paskirtas funkcijas? Pagal centrinės hipotekos registro veiklos ataskaitas, priverstinė hipoteka yra labai retai naudojama kaip įsipareigojimų vykdymą užtikrinanti priemonė.

Įsipareigojimų Vykdymas ir Hipoteka

Pagal Civilinio kodekso 746 straipsnį, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams.

Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį.

Įkeisto Turto Trūkumas ar Atsisakymas

Jeigu įkeisto turto vertė mažesnė negu įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų suma, įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto.

Jeigu įkeisto turto nėra (jis sunaikintas, prarastas ar sužalotas) arba įkeitimo kreditorius atsisako priimti įkeistą turtą, jis turi teisę įkeitimu užtikrintą pagrindinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį išieškoti iš skolininko kito turto.

Įmonės Hipoteka ir Turto Administratorius

Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi.

Vykdymo Procesas

Vykdymo procesas prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju. Tačiau pagal įstatymuose numatytas išimtis toks raginimas nesiunčiamas teismo įsakymų vykdymo bylose, bylose kurių įvykdymo terminas yra nustatytas jau vykdomajame dokumente, skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išmokėjimo, vykdant preliminarius teismo sprendimus, vykdant hipotekos nutartis dėl skolininko turto realizavimo.

Skolininkui gavus bet kokio pobūdžio dokumentus iš antstolių kontoros, patartina kuo skubiau susisiekti su antstoliu ir suderinti sprendimo įvykdymo galimybes, tokiu būdu būtų greičiau įvykdyta vykdomoji byla, o skolininkas patirtų mažiausiai neigiamų pasekmių.

Priverstinio Vykdymo Priemonės

Priverstinio vykdymo priemonių sąrašas yra pateiktas LR CPK 624 str. 2 d.:

  • Išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (taip pat esančių pas kitus asmenis);
  • Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
  • Tam tikru teismo sprendimu nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
  • Skolininko turto administravimas;
  • Skolininko įpareigojimas atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų;
  • Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir kt.

Antstolis turi teisę imtis visų teisėtų priemonių siekdamas efektyviai apginti išieškotojo teisėtus interesus.

Kreditorių Reikalavimų Tenkinimo Eilė

Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

  1. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
  2. Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
  3. Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.

Skolos Išieškojimo Išlaidos

Skolos išieškojimo vykdomojoje byloje išlaidas sudaro būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos ir antstolio atlyginimas vykdomojoje byloje.

Būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos susijusios su vykdomosios bylos administravimu ir turi būti apmokėtos pateikiant vykdomąjį dokumentą išieškojimui. Būtinųjų vykdymo išlaidų suma priklauso nuo išieškojimui teikiamo reikalavimo dydžio.

Būsto nuosavybės vagystės pradžiamokslis (ką reikia žinoti)

Teismų Praktika

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-790-585/2020 nagrinėjo klausimą dėl priverstinių įkeitimų panaikinimo bankroto byloje. Byloje buvo sprendžiama dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) sprendimų, kuriais nustatyti priverstiniai įkeitimai bankrutuojančios įmonės turtui, teisėtumo.

Ginčo Esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „DTE & Co“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius pateikė prašymą panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl priverstinių įkeitimų ir patvirtinti VSDFV kreditorinį reikalavimą.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutartis

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymo dalį dėl VSDFV priverstinio įkeitimo panaikinimo ir įtraukė VSDFV į kreditorių sąrašą su 39 900,47 Eur finansiniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad priverstinis įkeitimas, nustatytas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento, nepagrįstai suteikia prioritetą į finansinio reikalavimo patenkinimą, pažeidžiant pirmosios eilės kreditorių interesus.

Apeliacinio Skundo Argumentai

VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo nutarties dalį, kuria panaikinti priverstiniai įkeitimai, ir patvirtinti VSDFV reikalavimą kaip užtikrintą įkeitimu. Apeliantas teigė, kad priverstinis įkeitimas nustatomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą - mokesčių sumokėjimą, ir jo taikymas nėra susijęs su priverstiniu turto disponavimo uždraudimu ar apribojimu. Taip pat, VSDFV sprendimai priimti iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nepažeidžia Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ).

Teisėjų Kolegijos Išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą taikytinos ĮBĮ nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.175 straipsnio 4 dalį VSDFV administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Priverstinės hipotekos taikymas turi būti pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į skolininko ir kitų kreditorių interesus.

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad įmonė turi 85 pirmosios eilės kreditorius, konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus taikytas priverstinis įkeitimas nepagrįstai suteikia prioritetą į finansinio reikalavimo patenkinimą, pažeidžiant pirmosios eilės kreditorių, ieškovės darbuotojų interesus, todėl teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, jog nustatytas priverstinis įkeitimas yra neproporcingas, neteisingas kitų įmonės kreditorių atžvilgių ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą.

Svarbiausi Aspektai

  • Antstolis privalo informuoti skolininką ir kitus kreditorius apie pradedamą išieškojimo procesą.
  • Įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš kito skolininko turto, jei įkeisto turto vertės nepakanka.
  • Bankroto atveju, priverstinės hipotekos nustatymas gali būti ribojamas, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą.

Apibendrinant galima teigti, kad priverstinė hipoteka yra svarbi priemonė kreditorių interesams apsaugoti, tačiau jos taikymas turi būti proporcingas ir pagrįstas, atsižvelgiant į skolininko ir kitų kreditorių teises. Teismų praktika rodo, kad priverstinių įkeitimų nustatymas bankroto bylose gali būti ribojamas, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą.

Priverstinės Hipotekos Esminiai Aspektai
Aspektas Aprašymas
Teisinis pagrindas LR Civilinis kodeksas, kiti įstatymai
Atsiradimo būdas Teismo sprendimu arba įstatymo numatytais atvejais
Dalyvavimas Skolininkas nedalyvauja, dažnai informuojamas tik po įregistravimo
Tikslas Kreditoriaus teisių apsauga, skolos išieškojimas
Apribojimai Proporcingumas, atsižvelgimas į kreditorių lygiateisiškumą (ypač bankroto atveju)

tags: #priverstine #hipoteka #kiti #kreditoriai #isieskoti #teismas