Rankpinigių Informacija Nekilnojamojo Turto Sandoriuose

Šalys, sukirtusios rankas dėl perkamo ar parduodamo turto, dažnai siekia įforminti, kas jau buvo sutarta ir kokius veiksmus dar turės atlikti ateityje iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Tačiau kokios sutartys sudaromos iki pagrindinės sutarties pasirašymo ir kaip užsitikrinti, kad kita šalis vykdytų savo pažadus ir nepakeistų pagrindinių sąlygų? Tokie susitarimai vadinami įvairiai: preliminarioji sutartis, rezervacijos sutartis, avansinė sutartis, rankpinigių sutartis, ketinimų protokolas ir pan. Svarbu, kad šalys suprastų, kad kiekvienas susitarimas sukelia teisines pasekmes ir nebūtinai tokias, kokių jos tikisi.

Vieni susitarimai įpareigoja šalis veikti, kiti labiau apibendrina derybų eigą, dar kiti gali būti pagrindas pasikeisti susiformavusiems teisiniams santykiams (pvz., nuosavybės perleidimas, netesybos, baudos ir pan.). Apibendrinant galima teigti, kad kiekvienu atveju reikia individualiai vertinti, kuri sutarties forma labiausiai atitinka šalių lūkesčius ir ketinimus, bei ko yra siekiama įforminant ikisutartinius santykius.

Kas yra rankpinigiai?

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.98 str. 1 d. nustato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiai atlieka tris funkcijas - užtikrinimo, mokėjimo ir įrodomąją. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą.

Tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (pavyzdžiui: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai; 2) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir kt.). Vadinasi, pirma, sutartis jau turi egzistuoti, o ne būti sudaryta ateityje (preliminarioji sutartis atkrinta), antra, kadangi preliminarioji sutartis negali būti įgyvendinta natūra, tai rankpinigiai negali užtikrinti ir jos vykdymo.

Pagrindinės rankpinigių funkcijos:

  • Užtikrinimo: užtikrina sutarties įvykdymą.
  • Mokėjimo: įskaitomi į būsimus mokėjimus.
  • Įrodomoji: patvirtina sutarties sudarymą.

Skirtumas tarp avanso ir rankpinigių

Reikšmingas avanso ir rankpinigių atskyrimo klausimas, nes priklausomai nuo to, kokią paskirtį atlieka mokėjimas, kyla ir skirtingos teisinės pasekmės sutarties nutraukimo atveju. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita.

Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma (tuo atveju, kai avansas buvo numatytas preliminariojoje sutartyje), tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį ir tokiu atveju jis turėtų būti grąžintas jį davusiai šaliai.

Šių trijų funkcijų buvimas leidžia atskirti rankpinigius nuo avansinio mokėjimo. Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė.

Preliminarioji sutartis ir avansas

Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 str.). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 str. 1 d.), nes neprieštarauja įstatymams.

Įprastai avansas nurodomas ir preliminariojoje sutartyje. Pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti.

Šalys gali susitarti, kad iš anksto sumokėtas avansas dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų bus negrąžintas jį sumokėjusiam asmeniui, o bus laikomas netesybomis baudos forma, t. y. Prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį gali būti užtikrinta netesybomis. Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, galima susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y.

Sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra laikomos atskiromis sutartimis, kurių kiekviena turi savo specifiškumą, t. y. Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visą, o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas / butas perduotas pirkėjui, ir pan.

Pažymėtina, kad toks reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo (fizinio asmens), siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y.

Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis

Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra esminis žingsnis parduodant ar perkant nekilnojamąjį turtą. Klientams sakoma, kad tai yra svarbiausias viso sandorio taškas, o po jo lieka tik formalumai. Šioje sutartyje fiksuojama susitarimo esmė, o tolimesni procesai - banko veiksmai, paskola, sutarties įforminimas pas notarą - vyksta jau pagal ją. Todėl „ai, dabar palikime, paskui notarinėje įsirašysime“ neveikia - jei kita šalis nebus geranoriška, toliau jau nieko nebeįrašysite. Tad ką svarbu numatyti preliminariojoje sutartyje?

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį. Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti.

Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola.

Pagrindiniai Preliminariosios Sutarties Aspektai

  1. Tikslumas ir Identifikavimas

    Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt. Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.

  2. Notarinės Sutarties Sudarymo Data

    Svarbu užfiksuoti Notarinės sutarties sudarymo datą - per kiek laiko įsipareigojate ją sudaryti? Terminų būna įvairių, tai - susitarimo reikalas, bet numatyti būtina, nes preliminarioji sutartis negali būti pasirašyta be termino kitam žingsniui. Svarbi detalė - kai viena iš šalių jau pasiruošusi, ji privalo inicijuoti sandorį pas notarą. Nes jei nei viena šalis to nepadarys, laikas „ištiksės“ ir sandoris neįvyks dėl nei vienos šalies kaltės.

  3. Kaina, Avansas ir Atsiskaitymo Tvarka

    Kitas privalomas dalykas, kuris turi būti aptartas raštu, - kaina, avansas ir atsiskaitymo tvarka. Dažniausiai praktikoje paliekamas 5-10 proc. avansas, tačiau tai - susitarimo reikalas, o kuo didesnė suma, tuo įprastai procentas mažesnis. Pirkėjams nereikia bijoti palikti didesnio avanso (žinoma, prieš tai įsitikinus, kad NT dokumentai yra tvarkingi). Avansą svarbu pervesti pačiam pardavėjui - „pervesti“ ir „pardavėjui“ yra svarbūs momentai. Nes pagal naują tvarką atsiskaitymo grynais suma yra apribota, o ir bankai nemėgsta grynųjų ir jų vėliau gali nenorėti įskaičiuoti kaip pradinio įnašo. O tiesiai pardavėjui pervesti reikėtų tam, kad kuo mažiau klausimų iš šalies galėtų kilti. Žinoma, būna išimčių, pavyzdžiui, kai NT areštuotas, pervedama į depozitinę sąskaitą, kad pardavėjas nedingtų su visais pinigais.

  4. Jei Galutinis Sandoris Neįvyks

    Dar labai svarbu užfiksuoti, kas laukia, Jei galutinis sandoris visgi neįvyks? Čia galimi trys scenarijai. Pirmiausiai, jei notarinis sandoris neįvyksta dėl pirkėjo kaltės, jis praranda sumokėtą avansą. Antras scenarijus - kai neįvyksta dėl pardavėjo kaltės, ir čia dažnai daroma klaida. Dažniausiai sutartyje įrašoma, kad tada pardavėjas tik grąžina avansą, bet tai yra ne vienodos atsakomybės - pardavėjas niekuo nerizikuoja, lieka su nuliu. Todėl svarbu įrašyti, kad jis papildomai sumoka ir avanso dydžio baudą. Trečias scenarijus, kai sandorius neįvyksta dėl nei vienos šalies kaltės - tuomet avansas atiduodamas pirkėjui ir grįžtama į pradinę situaciją.

  5. Saugikliai

    Sutartyje galima numatyti ir saugiklius. Vėlgi, tai yra šalių susitarimo reikalas ir dažniausiai tai svarbu norint pasirašyti sutartį dar iki galo neišsiaiškinus dėl paskolos. Galima susitarti, kad jei pirkėjas galiausiai negaus banko paskolos - pavyzdžiui, bent trys bankai atsisakys jį kredituoti - ir notarinė sutartis neįvyks, jam bus grąžintas avansas. Kitas galimas saugiklis - ką darysite, jei NT vertė po vertinimo nepasieks jo kainos, tada atitinkamai didės pradinio įnašo banke suma ir pirkėjas jos neturės? Galima numatyti, kad po mažesnio turto įvertinimo pirkėjas pasitraukdamas nepraras avanso.

  6. Notarinės Išlaidos

    Nuspręsti ir užfiksuoti, kas moka notarines išlaidas. Pagal įstatymą tai yra pirkėjo mokestis, bet yra nerašyta taisyklė, kad pasirašant sutartį tarp fizinių asmenų, suma dalinama pusiau. Bet labai svarbu tai aptarti sutartyje - tai nėra „savaime aišku“.

  7. Turto Perdavimas

    Dar svarbu įrašyti, kada bus perduodamas nekilnojamasis turtas - ir čia turiu pažymėti, kad raktų ir nuosavybė perdavimas nėra tas pats, svarbu tai aptarti. Taip pat jei yra bet kokių turto apribojimų (hipoteka, areštas ir pan.), būtina tai numatyti preliminarioje sutartyje.

  8. Daiktai, Paliekami Būste

    Na, ir paskutinis, dėl kurio kyla daugiausiai ginčų - aiškiai aprašyti, su kokiais daiktais bus perduodamas turtas. Kad ir užuolaidos, šviestuvai - būna, pirkėjui yra savaime aišku, kad jie lieka bute, o pardavėjui savaime aišku, kad jis juos išsiveža. Tad „savaime aišku“ gali skirtis. Turėjau atvejį, kai pardavėja po buto pardavimo norėjo išsivežti... vonios gyvatuką. Žinoma, kiekvienos rozetės sutartyje neaprašysi, tad galima pridėti nuotraukas ir nurodyti, kad NT bus perduotas su visais jose matomais daiktais. Tik tada įsitikinkite, kad nuotraukoje netyčia neužfiksuotas jūsų kompiuteris.

  9. Baldai ir Daiktai

    Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai. Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį.

  10. Patalpų Fotofiksacijos

    Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas. Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus.

  11. Terminai

    Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar Šalims arba Šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus (banko leidimas parduoti turtą, kadastrinių matavimų atnaujinimas ir įregistravimas Registrų centre, santuokinio sutikimas parduoti turtą, teismo leidimas parduoti turtą ir kt.). Kiekviena iš prieš tai nurodytų aplinkybių turi skirtingus įgyvendinimo terminus, todėl sudarant sutartį kiekvieną jų būtina gerai įvertinti.

  12. Pirmasis Mokėjimas arba Avansas

    Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30% ar netgi daugiau perkamo turto kainos.

  13. Notarinės Išlaidos

    Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.

  14. Preliminariosios Sutarties Pakeitimai

    Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el. paštu ar sms žinutėmis, šiuo atveju svarbu, kad abi šalys aiškiai patvirtintų sutinkanti su pakeitimais.

  15. Sutarties Galiojimas

    Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.

  16. Turto Perdavimas

    Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis. Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius.

Avanso dydis ir galimos rizikos

Avanso dydis paprastai nėra didelis, jis turėtų būti apie 2-8 procentus nuo perkamo nekilnojamojo turto vertės. Tačiau prieš sudarydamas preliminariąją sutartį ir perduodamas avansą pardavėjui pirkėjas vis tik turėtų įvertinti ir galimą praktinę riziką susijusią su avanso dydžiu.

Pavyzdžiui, jeigu turto pardavėjas pardavęs turtą išsikelia į kitą miestą, slapstosi, iššvaisto pinigus arba išvyksta gyventi į užsienį, pinigų susigrąžinimas gali labai užsitęsti. Taigi, prieš suskubdamas mokėti avansą nekilnojamojo turto sandoriuose pirkėjas turėtų apdairiai įvertinti viskas galimas rizikas, o jeigu nėra dėl jų tikras - pasitarti su kvalifikuotais specialistais, kurie padėtų jam parengti jo interesus atitinkančius dokumentus.

Kada Pirkėjas Gali Prarasti Jau Sumokėtus Rankpinigius?

  • Pirkėjas sumokėtus rankpinigių gali neatgauti, jei nevykdo su pardavėju pasirašytos sutarties sąlygų.
  • Vienas iš atvejų, kai pirkėjas gali prarasti sumokėtus rankpinigius, - jei bankas nesuteikia reikalingo dydžio paskolos būstui pirkti.
  • Kitas atvejis, kai pirkėjai gali prarasti rankpinigius - jei nesilaiko sutartyje nurodytų terminų.
  • Trečias būdas prarasti rankpinigius - paprasčiausiai persigalvoti ir tiesiog atsisakyti pirkti objektą.

Kaip Apsaugoti Sumokėtą Avansą?

  • Visada sudarykite rašytinę sutartį dėl perkamo daikto.
  • Įtvirtinkite sutartyje punktą, numatantį, kad sutarties pažeidimo atveju avansas lieka pardavėjui kaip bauda (netesybos), arba avansas grąžinamas pirkėjui bei sumokama avanso dydžio bauda (netesybos), priklausomai nuo to, kuri iš šalių (pardavėjas ar pirkėjas) pažeidė sutartį.
  • Aiškiai įtvirtinti, kokiais atvejais sutartis būtų laikoma pažeista iš pardavėjo pusės, o kokiais atvejais iš pirkėjo pusės.
  • Jeigu tik leidžia galimybės, geriau pinigus perduoti ne grynaisiais, bet pervedant per banką.

Apdairus požiūris į preliminariosios sutarties sudarymą ir tinkamas avanso dydžio nustatymas gali padėti išvengti daugelio nesklandumų ir apsaugoti jūsų finansinius interesus parduodant ar perkant nekilnojamąjį turtą.

Skirtingos pirkimo sutarčių rūšys priklausomai nuo mokėjimo būdo

  • Depozito sutartis: tai sutartis, kuri turi būti sudaryta, kai pristatymas atliekamas kaip rezervacija. Pardavėjas ir pirkėjas pasirašo išankstinę sutartį, kurioje susitaria dėl sumos, už kurią įsigalioja rezervacija, ir dėl to, kaip toliau vyks pirkimo ir pardavimo procesas.
  • Pirkimas ir pardavimas išsimokėtinai: pagal šį būdą pardavėjas pradeda turto perdavimą pirkėjui, kuris privalo visiškai arba iš dalies atidėti mokėjimus dalimis.
  • Pirkimas ir pardavimas su atidėta kaina, mokant grynaisiais pinigais: šiuo atveju visa kaina sumokama viena įmoka.
  • Pirkimas ir pardavimas ne pagal planą: tai sutarties rūšis, kurią reikia pasirašyti, kai pardavėjas yra nekilnojamojo turto, kuris dar statomas arba netrukus bus statomas, vystytojas.
  • Pirkimas ir pardavimas su nuosavybės teisės išlyga: kad nuosavybės teisė į turtą būtų perduota naujajam savininkui, turi būti įvykdyta tam tikra sąlyga, kurią gali sudaryti sutartos kainos sumokėjimas arba sutikimas su bet kuria kita sąlyga pagal įstatymą.
  • Pirkimas ir pardavimas su hipotekos garantija: kai pirkėjas neturi pakankamai pinigų turtui įsigyti, jis kreipiasi į banką dėl hipotekos paskolos.

Galimi rezervavimo variantai:

  • Užstatas arba pradinis įnašas: dėl būsimo pardavimo ir pirkimo susitariama pristatant pinigų sumą, kuri veiks kaip užstatas.
  • Arras: tai įsipareigojimas pirkti ir parduoti, kuris turi būti įvykdytas per nustatytą laikotarpį. Sandoris sudaromas sumokėjus avansą, kuris bus išskaičiuotas iš galutinės operacijos sumos. Jei pirkėjas nusprendžia nepirkti, sumokėta suma prarandama. Jei sandorį nuspręs nutraukti pirkėjas, jis turės grąžinti pirkėjui dvigubą avansu sumokėtą sumą.
  • Pirkimo galimybė: tai sutarties r... Ir pardavėjas, ir pirkėjas nori būti tikri, kad per laikotarpį, kol bus tvarkomi reikalingi sutarčiai sudaryti dokumentai kita šalis nepersigalvotų ir taip nebūtų patirta nuostolių.

Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notaro Julija Kiršienė sako, kad neatsitiktinai kliento pageidavime sudaryti sutartį žodis „rankpinigių“ yra kabutėse - rankpinigių sutartis sudaryta būti negali. Ji vadinama preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi.

„Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą rankpinigių sutartis negali būti sudaroma. Ji gali būti vadinama preliminariąja sutartimi. Joje pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti, kad ateityje abi šalys sudarys kitą, pagrindinę sutartį, bei joje numatys esmines būsimos pagrindinės sutarties sąlygas: objektą, kainą, atsiskaitymo sąlygas ir kita“, - įsitikinusi notarė Julija Kiršienė. Preliminariojoje sutartyje šalys taip pat turėtų numatyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti.

„Šalys gali susitarti ir dėl avanso, jei tai yra būtina, pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui bei prievolės sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinimui, o taip pat susitarti dėl netesybų, jei viena iš šalių nepagrįstai atsisakytų ar vengtų sudaryti pagrindinę sutartį“, - pataria notarė.

Taip pat reikia žinoti, kad tokiai preliminariajai sutarčiai įstatymas nenumato privalomos notarinės formos, ji gali būti sudaroma ir paprasta rašytine forma, kitaip tariant, pardavėjai ir pirkėjai ją gali pasirašyti ir patys.

„Tačiau šalys turėtų pamąstyti, ar turi pakankamai žinių įvertinti: ar ketinamo parduoti objekto dokumentai yra tinkami ir pakankami, ar asmuo, prisistatantis pardavėju, yra to turto savininkas, ar turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar, pvz., bendraturčiai, buvę sutuoktiniai negali turėti jokių pretenzijų į tą turtą ir pan. Juk būtent notaras, tvirtindamas preliminariąją sutartį, įvertina visas šias aplinkybes, konsultuoja klientus dėl būsimos pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties bei padeda išvengti daugelio nemalonių staigmenų“, - aiškina Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notaro Julija Kiršienė.

Notaro sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis teisingumo ministro įsakymu kainuoja nuo 80 iki 300 litų.

tags: #rankpinigiu #iforminimas #del #nekilnojamojo #turto