Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio turto remonto darbų apskaitą, remiantis konkrečiu įmonės pavyzdžiu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartus (VAS) bei Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas. Įmonės veikla - mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis. Įmonė 2007 m. įsigijo pastatą - sandėlį, kurio įsigijimo savikaina 160 tūkst. EUR.
Žemės plotą 1,03 ha, esantį prie sandėlio, įmonė nuomoja iš savivaldybės. Kadangi privažiavimo kelias prie sandėlio per visą laikotarpį pasidarė labai blogas, įmonė 2015 m. sausio mėn. atliko šio kelio remonto darbus, kurių vertė apie 19 tūkst. EUR. Kaip įmonei apskaityti šias išlaidas, ar galima jas dėti į einamųjų metų statybos darbų išlaidas, mažinančias įmonės pelną, ar turėtumėte apskaityti šio remonto išlaidas ilgalaikio turto sąskaitoje, jei jinai apskaitą daro pagal VAS?
Kelio remonto sąnaudų apskaita
Įmonė taiko 500 EUR minimalią materialaus ilgalaikio turto vertę. Todėl 2015 m. kelio remonto sąnaudos turės būti apskaitomos ilgalaikiame turte. VAS nepateikia tiesioginių atsakymų apie svetimo turto remonto sąnaudų apskaitą. Pagal pateiktą klausimą yra aišku, kad kelio remontas pagerino kelio naudojimo sąvybes ir prailgino jo naudojimo laikotarpį.
Taip pat yra aišku, kad remontuotas kelias tarnaus ir teiks ekonominę naudą įmonei daugiau nei vienerius metus. Reikia patikrinti, ar galima taikyti šio ilgalaikio turto apskaitai 12 VAS. Įdėmiau peržvelgus 12 VAS nuostatas, matome, kad kelio remonto darbai negali būti laikomi ilgalaikiu materialiu turtu, nes neatitinka 12 VAS 7 p. Šis 7-as punktas sako, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka 5-is požymius.
Vienas iš nustatymo ar turtas priskiriamas materialiam turtui yra „įmonei yra perduota visa su materialiuoju turtu susijusi rizika“. Pagal 12 VAS 8 p. „Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti“. Šiuo atveju įmonė negali parduoti, įkeisti kelio remonto, imti mokestį už naudojimąsi keliu, todėl kelio remontas negali būti laikomas materialiu turtu. Taigi 2015 m. ir 2015 finansinių metų daliai tenkanti remonto sąnaudų dalis (pvz. Pagal VAS nuo 2016 m.
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos nebegrupuojamos į ilgalaikes ir trumpalaikes, todėl 2016 m. sausio 1 d. Pelno mokesčio požiūriu, kelio remonto darbų sąnaudų pripažinimas leidžiamais atskaitymais yra išsamiai aprašytas pelno mokesčio įstatymo 20 str. Pagal pelno mokesčio įstatymą tik tuo atveju, kai atlikti remonto darbai neprailgina ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiko arba nepagerina jo naudingųjų savybių, jie priskiriami prie leidžiamų atskaitymų tą mokestinį laikotarpį, kurį remonto darbai buvo užbaigti.
Pelno mokesčio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 20 str. 3 d. Dėl laikinųjų skirtumų tarp Pelno mokesčio įstatymo ir VAS, įmonė turės skaičiuoti atidėtą pelno mokestį ir todėl 2015 m. Taigi 2015 m. ir 2015 m. registruojama remonto sąnaudų dalis tenkanti 11-ai mėnesių (pvz. Kai yra skirtumai tarp VAS ir PM, 2016 m.
Apibendrinant, įmonė turėtų įvertinti, ar kelio remonto darbai pagerino kelio būklę ir prailgino jo naudojimo laikotarpį. Jei taip, remonto sąnaudos turėtų būti pripažintos kaip ilgalaikio turto vertės padidėjimas. Priešingu atveju, sąnaudos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį remonto darbai buvo užbaigti.
Remonto darbų apskaitos principai
Apskaitos praktikoje, remontas gali būti skirstomas į einamąjį ir kapitalinį. Einamasis remontas skirtas atkurti turto pradinę būklę, o kapitalinis remontas - esminiam turto atnaujinimui ar pagerinimui.
Remonto išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo darbų rezultato. Jei vieneto nuosavo ilgalaikio materialiojo turto remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes arba turtas rekonstruojamas, tai šio remonto arba rekonstravimo verte didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina.
Tuo atveju, kai atlikti remonto darbai nepailgina ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiko arba nepagerina jo naudingųjų savybių, tai remonto sąnaudos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tą mokestinį laikotarpį, kurį remonto darbai buvo užbaigti (t.y. taikomos PMĮ 20 str.).
| Kriterijus | Registravimas apskaitoje |
|---|---|
| Remontas neprailgina naudingo tarnavimo laiko ir nepagerina savybių | Sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams |
| Remontas pailgina naudingo tarnavimo laiko arba pagerina savybes | Didinama ilgalaikio turto įsigijimo kaina |
Sprendimą dėl atlikto remonto įforminimo priima pati įmonė. Mokesčių teisės aktai nurodo vienintelį kriterijų - turto būklę po remonto, t. y. ar darbų vertei neviršijant 50 proc.
Pavyzdžiui, UAB X 2003 m. gruodžio mėnesį įsigijo gamybos įrengimus ir pradėjo juos naudoti įmonės veikloje. 2004 m. spalio mėnesį įmonė atliko įrengimų remontą. Įmonė remontą atliko ne tik siekdama atkurti normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytas gamybos įrengimų savybes, pablogėjusias dėl to turto naudojimo, bet ir norėdama tas įrengimų savybes pagerinti, remonto metu įdiegė gamybos proceso valdymo programą. Šiuo atveju, baigusi rekonstravimo darbus, įmonė rekonstravimo darbų verte turi padidinti pastato įsigijimo kainą.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad pastatas ir jo remontas visuomet dėvisi kartu. Apskaitos tikslais rekonstruojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nėra stabdomas.
tags: #remonto #darbai #ilgalaikis #turtas