Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius aspektus, susijusius su nekilnojamuoju turtu (NT) Lietuvoje, įskaitant mokesčius, lengvatas, naują infrastruktūros mokestį ir kitus aktualius klausimus.
NT Mokestis ir Lengvatos
NT mokestį gyventojai turi mokėti, kai jų turimo NT bendra mokestinė vertė viršija 150 000 eurų. Į šią vertę įtraukiamas gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių, žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertinimas.
Lengvatos šeimoms su vaikais
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar įvaikių iki 18 metų, arba šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas iki 18 metų arba vyresnis neįgalus vaikas, kuriam nustatytas individualios pagalbos poreikis (pirmo ar antro lygio), nustatoma 200 000 eurų mokestinė riba.
Sutuoktinių bendra turto vertė
Kiekvienas asmuo, turintis NT, gali pasinaudoti neapmokestinama suma - 150 000 arba 200 000 eurų, priklausomai nuo lengvatų. Sutuoktiniams ši suma galioja tokia tvarka:
- Kai turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrai (bendroji jungtinė nuosavybė), jo vertė dalijama per pusę, ir kiekvienam iš jų taikoma atskira neapmokestinama suma. Pavyzdžiui, jei bendra turto vertė yra 300 000 eurų, abu sutuoktiniai naudoja po 150 000 eurų ribą, todėl mokesčio mokėti nereikia.
- Tuo atveju, kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, visa turto vertė priskiriama tam sutuoktiniui, ir jam taikoma tik viena neapmokestinama riba.
NT, už kurį mokesčio mokėti nereikia
Mokestis netaikomas turtui, kuris fizinio asmens naudojamas:
- Socialinei globai ir priežiūrai.
- Pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
- Švietimo darbui.
Savivaldybių nustatomos išimtys
Praktikoje yra atvejų, kai kitokios paskirties (pvz., viešbučių, poilsio) nekilnojamojo turto savininkai atskirų savivaldybių sprendimais yra atleidžiami nuo NT mokesčio mokėjimo. Tai gali būti taikoma tais atvejais, kai gyventojai faktiškai gyvena tokiame NT kaip gyvenamajame būste. Atskiros savivaldybės tokiais atvejais nustato papildomus kriterijus, kuriuos išpildžius galima pretenduoti į NT neapmokestinimą.
Be to, savivaldybių tarybos gali savo biudžeto sąskaita sumažinti arba visiškai atleisti nuo mokesčio fizinius asmenis, turinčius komercinės paskirties NT (pvz., administracinės, prekybos, maitinimo ar sporto paskirties patalpas).
Kai turtu naudojasi juridiniai asmenys
Tais atvejais, kai gyventojai nekilnojamąjį turtą neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduoda naudotis juridiniams asmenims, mokestinę prievolę perima pastarieji. Deklaruoti ir sumokėti NT mokestį už tokį turtą tampa juridinio asmens atsakomybe.
Tad svarbu nepamiršti pasitikrinti, ar jūsų turimas NT atitinka apmokestinamojo turto kriterijus.
NT mokesčio tarifai Vilniuje nuo 2026 m.
Vilniaus m. taryba patvirtino naujus 2026 m. NT mokesčio tarifus, kuriais siekiama sušvelninti išaugusią mokestinę naštą po masinio Registrų centro nekilnojamojo turto verčių pervertinimo:
- 0,5% tarifas (vietoje 0,7%) - viešbučių, viešojo ir asmeninio poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties pastatams bei kultūros ir švietimo poreikiams naudojamiems objektams.
- 0,8% tarifas (vietoje 1%) - administracinėms, prekybos ir visoms kitoms komercinės paskirties patalpoms.
- 1% tarifas bus taikomas turto paskirčiai, kuriai nebus taikomi 0,5 ir 0,8% tarifai (inžinerinės paskirties statiniai ir kt.).
- 5% tarifas (vietoje 3%) - apleistam ir neprižiūrimam turtui.
- 3% tarifas paliekamas patalpoms ir statiniams, naudojamiems ne pagal paskirtį, taip pat tiems, ant kurių įrengiama reklama, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
- 1% didesnis tarifas paliekamas ir patalpoms bei statiniams, neatitinkantiems universalaus dizaino reikalavimų, taip pat patalpoms ir statiniams, kuriuose fiksuojamas nusižengimas dėl gamybinio-komercinio triukšmo.
Nuo mokesčio atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai, kurių patalpose vykdoma ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo ar muziejinė veikla, fiziniai asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties patalpose ir neturintys kito nekilnojamojo turto.
Fizinių asmenų pagrindiniam gyvenamajam būstui, kurio vertė didesnė nei 450 tūkst. eurų, 2026 m.
Naujas Infrastruktūros Mokestis Vilniuje
Nuo kitų metų pradžios Vilniuje įsigaliosiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas leis efektyviau spręsti inžinerinės ir socialinės infrastruktūros trūkumo problemą naujai augančiose miesto teritorijose.
Prioritetinėse teritorijose, kurios turi geriau išvystytą infrastruktūrą, mokestis bus mažesnis (30 Eur / kv. m), periferinėse ir tarp prioritetinių nepatenkančiose zonose, kur jos stoka didesnė, prisidėti NT plėtotojams teks daugiau (50 Eur / kv. m). Konversijų - į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse teritorijose, dirbantys vystytojai už šią miestui naudingą veiklą gaus lengvatinį 18 Eur / kv. m mokestį.
Tarybai pritarus, Vilniuje nuo kitų metų nebelieka modelio, kai NT vystytojai mokėjo nedidelį socialinės infrastruktūros mokestį (4 eurai už kvadratą nuo vystomo nekilnojamojo turto objekto ploto), bet kartu turėdavo prisidėti papildomai - įrenginėdami šaligatvius, sankryžas ir pan.
Pagrindiniai aspektai:
- Mokėti teks priklausomai nuo statomo ploto, o infrastruktūrą, tinkamai suplanavusi ir suprojektavusi, įrengs savivaldybė.
- Vienas svarbiausių tokio modelio pranašumų - taip bus išvengta infrastruktūros „durstymo“, kai kiekvienas vystytojas jam priklausančią 100 ar daugiau metrų šaligatvio, dviračių tako ar gatvės atkarpą įrengia vis skirtinga danga ar to atskirų atkarpų sujungimo tenka laukti nežinia kiek.
Ar šį mokestį reikės mokėti ir individualiems vienbučių namų statytojams?
Taip, bet šiuo metu numatyta, kad šiai statytojų grupei jis bus turėtų būti įvestas vėliau - nuo 2021 m. liepos 1 d., tai yra, nuo tos dienos išduodamiems statybos leidimams. Planuojama, kad mokestis sieks 15 Eur / kv. m, nepriklausomai nuo teritorijos.
Ar mokestį reikės mokėti ir rekonstruojant individualų namą ar daugiabutį?
Rekonstrukcijos ar renovacijos atveju įmoka bus skaičiuojama tik nuo padidėjusio ploto.
Kokią naudą pajus nauji miesto kvartalai, gyventojų bendruomenės?
Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti viešąsias erdves, šaligatvius, parkingą ar net vaikų darželius, bet tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus galiausiai teko vykdyti savivaldybei. Kai kur ta infrastruktūra taip ir vėluoja, savivaldybei vykdant savus įsipareigojimus miestiečiams.
Užsieniečių Teisės Įsigyti NT Lietuvoje
Užsieniečiai, kaip ir LR piliečiai, TURI TEISĘ įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, išskyrus tam tikras išimtis/apribojimus, numatytus LR galiojančiuose teisės aktuose. „Lietuvoje ŽEMĘ, VIDAUS VANDENIS IR MIŠKUS gali įsigyti tie UŽSIENIO SUBJEKTAI (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie ATITINKA Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos KRITERIJUS, t. y. užsienio valstybė, kurios užsienio subjektas pageidauja Lietuvoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus, neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų - Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos - narė”.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 1 d.: „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha” ir pagal įstatymo 3 str. 2 d. „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).
Darbo Kodekso Aspektai
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) reglamentuoja įvairius darbo santykių aspektus, įskaitant poilsio laiką, atostogas ir atlyginimą už viršvalandžius.
Poilsio Laikas
DK 122 straipsnyje numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kasmetinės Atostogos
Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Atlyginimas už Viršvalandžius ir Darbą Švenčių Dienomis
DK 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas).
Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Kiti Svarbūs Klausimai
Ar yra reikalingas darbuotojo prašymas priimti jį į darbą, suteikiant kasmetines ar kitų rūšių atostogas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.
Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas. Pažymėtina, jog teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalių susitarimo dėl iš anksto sudaryto kasmetinių atostogų grafiko pagrindu ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.
Ar reikalingas darbuotojo sutikimas tuo atveju, jeigu jis dirba nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu (toliau - nekintantis režimas) ir darbdavys keičia jo darbo laiką?
Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Ar darbdavys privalo mokėti už pirmas 2 darbuotojo nedarbingumo dienas, jeigu taip, tai kiek ir kada turi būti išmokama ši išmoka?
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal...
NT Brokerių Veikla ir Etika
Asociacijos „NT brokerių rūmai“ narių įvairių susirinkimų, susibūrimų ir kitų renginių metu nuolat kyla ir nagrinėjamos temos, susijusios su NT brokerių veikloje dažnai pasitaikančių tarpusavio bendradarbiavimo ir komunikavimo stokos klausimais.
Turbūt kiekvienas kiek ilgiau dirbantis ir vykdantis tokią veiklą NT brokeris yra susidūręs su kolegų ne visiškai „korektiško“ elgesio atvejais. Kaip žinia, yra nusistovėjusi tam tikra tarpusavio bendradarbiavimo praktika, kurią gali aptarinėti, atsižvelgiant į Verslo etikos nuostatas, įvairiai, bet jei tai prasilenkia su pagrindiniais Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, tai Asociacija negali nereaguoti į tokius nustatytus faktus ir teikti savo kompetencijos ribose atsiliepimus į tokių kolegų veiklai keliamus elementarius jų veiklai būdingus reikalavimus.
Turėjome patirties su vieno mūsų Asociacijos narių betarpiškai jo veikloje pasitaikiusiu atveju, kuomet bendradarbiaujant su viena tikrai ne didžiausios ir nežinomiausios, bet daugeliui girdėtos NT brokerių Agentūros joje dirbančiu (ar bendradarbiaujančiu) brokeriu iškilęs būtent su įstatymais „prasilenkęs“ kažkuriuo bendradarbiavimo laikotarpiu nutrūkusio komunikavimo ir atitinkamai iškilusios pastarosios agentūros NT brokerio veiklos atsakomybės klausimas.
Manome, kad tas atvejis dar kartą įrodo individualiai dirbančių NT brokerių būtinybę burtis į tokius susivienijimus, kaip mūsų Asociaciją „NT brokerių rūmai“, Asociacija NT brokeri gretas. Mūsų Asociacijoje dirba jau NT veikloje įgavę nemažai patirties brokeriai, kurie mielai ir atvirai apsikeičia veiklos patirtimi, nuolat diskutuojama tokiais veikloje iškilusiais klausimais ir ieškoma sprendimo būdų padėti mažų mažiausiai kvalifikuotais patarimais, kur derėtų kreiptis tokiais klausimais kolegai, klientui ar kitam suinteresuotam asmeniui.
Pajamų Mokesčio Aspektai
Gyventojas verčiasi individualia veikla (nuoma ar kitokia), tai jam pajamų mokestį išskaičiuoti neprivalo.
Jeigu gyventojas nuomoja turtą juridiniam asmeniui, tai juridinis asmuo privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį. Jeigu gyventojas nuomoja turtą fiziniam asmeniui, tai fizinis asmuo mokesčio neturi.
Kai turtu naudojasi juridiniai asmenys Tais atvejais, kai gyventojai nekilnojamąjį turtą neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduoda naudotis juridiniams asmenims, mokestinę prievolę perima pastarieji. Deklaruoti ir sumokėti NT mokestį už tokį turtą tampa juridinio asmens atsakomybe.
tags: #renovacija #auginant #nepilnameti #vaika