Svarbūs patarimai nuomininkams: ką būtina žinoti prieš pasirašant nuomos sutartį

Keli procentai visų Lietuvos žmonių gyvena nuomotuose butuose: studentai, laikinai į kitą miestą išvykusieji. Nuomos rinka gali pasirodyti paini ir kupina iššūkių. Vienas svarbiausių šio proceso elementų, keliantis daugiausiai klausimų ir nerimo tiek nuomininkams, tiek nuomotojams, yra buto nuomos sutartis ir su ja neatsiejamai susijęs depozitas.

Šiame straipsnyje panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie buto nuomos sutartį su depozitu, kad nuomos procesas būtų sklandus, skaidrus ir saugus.

Nuomos sutartis: kaip išvengti dažnų problemų?

Pasak specialistų, palyginti su būsto pirkimo-pardavimo sutartimi, nuomos atveju toks dokumentas nebūtinai turi būti rašytinės formos.

Pasak advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vyresniosios teisininkės Linos Liogės, palyginti su būsto pirkimo-pardavimo sutartimi, nuomos atveju toks dokumentas nebūtinai turi būti rašytinės formos.

„Preliminari sutartis turi būti būtinai rašytinės formos, kitaip ji tampa negaliojanti. Nuomos sutartis, kuri, pavyzdžiui, sudaroma iki vienerių metų, gali būti ir žodinė. Jei vienerių metų laikotarpis yra viršijimas, tokiu atveju sutartis jau turėtų būti rašytinė“, - dėmesį atkreipė teisininkė.

Svarbiausi nuomos sutarties punktai

• Sutarties šalys: Turi būti tiksliai nurodyti nuomotojo ir nuomininko asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas). Jei butą nuomoja įmonė - jos rekvizitai.
• Nuomos objektas: Detalus buto aprašymas - tikslus adresas, plotas, kambarių skaičius. Būtina kuo detaliau aprašyti buto būklę pasirašant sutartį. Geriausia praktika - sudaryti priėmimo-perdavimo aktą.
• Nuomos terminas: Nurodoma konkreti sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos data. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota.
• Nuomos kaina ir mokėjimo tvarka: Aiški nuomos mokesčio suma, valiuta, mokėjimo data (pvz., iki kiekvieno mėnesio 10 dienos) ir būdas (grynaisiais ar pavedimu). Taip pat svarbu aptarti komunalinių ir kitų mokesčių (interneto, televizijos) mokėjimo tvarką - kas ir kaip už juos moka.
• Depozito dydis ir sąlygos: Tai vienas esminių punktų. Turi būti aiškiai įvardinta depozito suma, jo sumokėjimo faktą patvirtinantis įrašas, ir, svarbiausia, detalios sąlygos, kada depozitas (ar jo dalis) gali būti negrąžinamas. Taip pat privaloma nurodyti terminą, per kurį depozitas turi būti grąžintas nuomininkui pasibaigus sutarčiai (pvz., per 10 darbo dienų).
• Šalių teisės ir pareigos: Kas atsakingas už smulkų remontą (pvz., lemputės pakeitimą), o kas - už stambų (pvz., sugedusios skalbimo mašinos remontą)? Ar nuomininkas gali bute laikyti augintinius? Ar gali subnuomoti būstą?
• Sutarties nutraukimo sąlygos: Aiškiai apibrėžti, kokiomis sąlygomis ir kokiais terminais kiekviena šalis gali nutraukti sutartį anksčiau laiko. Paprastai numatomas įspėjimo terminas, pavyzdžiui, vienas mėnuo.

Nuomos sutarties nutraukimas

Nuomos sutarties nutraukimas gali būti inicijuotas tiek nuomotojo, tiek nuomininko. Nuomininkas turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą buto nuomos sutartį įspėjęs nuomotoją prieš vieną mėnesį. Tokią teisę nuomininkui suteikia LR civilinio kodekso 6.609 straipsnio nuostatos.

LR civilinio kodekso 6.614 straipsnis numato, kad nuomotojas neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali nutraukti įspėjęs nuomininką prieš 6 mėnesius. Tuo tarpu, jeigu nuomos sutartis yra terminuota, nuomotojas ją gali nutraukti tik dėl nuomininko kaltės. Bet tai galėtų būti padaryta tik teismo tvarka, kadangi tiek gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimui, tiek nuomininko iškeldinimui būtinas teismo sprendimas.

Kokiais atvejais nuomotojas gali nutraukti būsto nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės? Pirmiausia tokius atvejus reikia pasitikrinti šalių sudarytoje sutartyje, kurioje įprastai detaliai aptariami šie atvejai. Pagal įstatymą, nuomotojas tokią teisę turėtų, jeigu:

• Nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas;
• Nuomininkas ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį;
• Nuomininkas ar kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Kitaip tariant, nuomotojas turėtų įrodyti, kad nuomininkas iš esmės pažeidė būsto nuomos sutartį.

Teisę nutraukti būsto nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės nuomotojas turi tiek terminuotos, tiek neterminuotos nuomos sutarties atveju. Tačiau Nuomotojas privalo laikytis nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Tokią teisę nuomotojas turi tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie sutarties pažeidimus, o nuomininkas per protingą terminą šių pažeidimų nepašalino.

Depozitas: kas tai ir kodėl jis toks svarbus?

Jau įprasta, kad būsto savininkai apsidraudžia gavę užstatą ar depozitą. Vis tik daug teisių turi ir nuomininkai. Pavyzdžiui, pasibaigus sutarties terminui nuomotojas negali sutarties sudaryti su nauju nuomininku, nebent senajam išmokės kompensaciją. Neturi teisės savavališkai nutraukti sutarties Bendrovės „Saugi nuoma“ komandos vadovė Evelina nurodė, kad vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuomotojai gali tuo atveju, kai nuomininkas yra nemokus ar daro žalą būstui. Kitu atveju nuomotojas neturi teisės savavališkai, kada panorėjęs nutraukinėti sutarties.

Depozitas, dažnai dar vadinamas užstatu, yra pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui prieš įsikeldamas į nuomojamą būstą. Tai yra savotiškas finansinis garantas nuomotojui, kad nuomininkas laikysis sutarties sąlygų. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip papildoma finansinė našta nuomininkui, iš tiesų depozitas atlieka keletą labai svarbių funkcijų ir, tinkamai sutvarkius dokumentus, yra naudingas abiem šalims.

Pagrindinė depozito paskirtis - padengti galimus nuomininko įsiskolinimus ar turtui padarytą žalą. Įsivaizduokite situaciją: nuomininkas išsikrausto palikdamas nesumokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas arba apgadinęs baldus ar buitinę techniką. Tokiu atveju nuomotojas turi teisę panaudoti depozito lėšas šiems nuostoliams padengti. Be depozito, išieškoti šias sumas galėtų būti sudėtinga ir brangu, neretai prireiktų ir teisinių procesų.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad depozitas yra užtikrinimo priemonė. Dažniausiai rinkoje nusistovėjusi praktika - imti dviejų mėnesių nuomos dydžio depozitą. Tačiau tai nėra griežta taisyklė - suma gali būti ir mažesnė, ir didesnė, priklausomai nuo abiejų šalių susitarimo. Pavyzdžiui, jei butas yra naujai įrengtas, su brangiais baldais ir technika, nuomotojas gali prašyti ir trijų mėnesių dydžio užstato. Svarbiausia, kad depozito dydis, jo mokėjimo ir grąžinimo tvarka būtų aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti nuomos sutartyje.

Depozito grąžinimas: kada ir kaip?

Nuomos sutarčiai pasibaigus ir nuomininkui išsikrausčius, ateina laikas depozito grąžinimo klausimui. Jei nuomininkas tvarkingai mokėjo visus mokesčius ir nepadarė butui žalos, viršijančios normalų nusidėvėjimą, nuomotojas privalo grąžinti visą depozito sumą per sutartyje numatytą terminą.

Kas yra normalus nusidėvėjimas?

Tai - vienas subtiliausių klausimų. Normalus nusidėvėjimas yra natūralus turto būklės pablogėjimas dėl įprasto ir teisingo jo naudojimo per tam tikrą laiką. Pavyzdžiai:

• Šiek tiek patrinta grindų danga dažniausiai vaikštomose vietose.
• Nežymiai išblukę tapetai ar dažai dėl saulės poveikio.
• Atsiradę smulkūs, beveik nepastebimi įbrėžimai ant baldų paviršių.

Kas nėra normalus nusidėvėjimas (ir už ką gali būti išskaičiuota iš depozito)?

• Sulužę baldai.
• Didelės, neišvalomos dėmės ant kilimų, sofų ar sienų.
• Skylės sienose (pvz., nuo netinkamai kabintų paveikslų).
• Stipriai subraižytas parketas.
• Paliktos skolos už komunalines paslaugas.
• Palikta netvarka ir šiukšlės, reikalaujančios papildomų valymo išlaidų.

Jei nuomotojas nusprendžia išskaičiuoti tam tikrą sumą iš depozito, jis privalo tai pagrįsti. Geriausia praktika - pateikti nuomininkui sąmatas arba kvitus už atliktus remonto darbus ar pirkinius (pvz., sąskaitą už naują sudaužytą veidrodį ar valymo paslaugas). Vienašališkai, be jokių įrodymų, nuspręsti pasilikti visą depozitą yra neteisėta.

Ką daryti, jei kyla ginčas?

Deja, kartais ginčų išvengti nepavyksta. Dažniausiai jie kyla būtent dėl depozito grąžinimo. Ką daryti, jei nuomotojas nepagrįstai atsisako grąžinti užstatą?

• Bandykite susitarti taikiai. Pirmas žingsnis visada turėtų būti ramus ir argumentuotas pokalbis. Dar kartą peržiūrėkite nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą. Pateikite savo argumentus raštu, nurodydami konkrečius sutarties punktus.
• Oficiali pretenzija. Jei pokalbis nepadeda, parengkite oficialią rašytinę pretenziją nuomotojui. Išdėstykite situaciją, savo reikalavimą grąžinti depozitą ir nustatykite terminą, per kurį laukiate atsakymo. Pretenziją siųskite registruotu paštu su įteikimo pranešimu - tai bus įrodymas, kad bandėte spręsti ginčą.
• Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei nuomos sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (nuomininko) ir juridinio asmens (nuomotojo), galite kreiptis pagalbos į VVTAT.
• Teismas. Kraštutinė, bet kartais neišvengiama priemonė.

Papildomi mokesčiai: ar visada privalote sumokėti?

Bendrovės „Home Deals“ vienas iš įkūrėjų Laurynas Boguševičius antrino, kad nuomininkams privalu atlikti namų darbus iš anksto. Viena tokių užduočių - pasidomėti nuomotojų reputacija.

Jo vertinimu, pasitaiko situacijų, kai brokeriai paprašo ir nuomininko susimokėti papildomą mokestį už sutarties paruošimą, registravimą.

„Aš sakyčiau, kad tai nėra garbinga, sąžininga, nes brokeris už tos sutarties paruošimą gauna pinigus iš nuomotojo“, - mano L. Boguševičius.

Advokatė savo ruožu taip pat įvertino tokią galimą situaciją. Pasak L. Liogės, nuomininkams susimokėti tokio mokesčio, jei to reikalauja brokeris, nebūtina, jei taip nebuvo susitarta iš anksto.

„Nuomininko nesieja jokie santykiai su brokeriu ir nuomotoju. Tai yra susitarimo reikalas. Žinoma, kad niekas neprivers sumokėti. Nes iš tiesų - nuomininkas atėjo išsinuomoti butą, bet ne atlyginimą sumokėti brokeriui už dviejų kitų asmenų susitarimą tarpusavyje“, - dėmesį atkreipė ji.

Nuomos kainos Jonavoje ir Kaune: palyginimas

Jonavoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, butų nuoma yra aktuali tema. Ypač paklausūs yra ekonominės klasės būstai, kurių nuomos kaina neviršija 150 eurų per mėnesį.

Šiame straipsnyje apžvelgsime esamą situaciją Jonavos butų nuomos rinkoje, aptarsime nuomotojų keliamus reikalavimus ir nuomininkų patirtis.

Pavyzdžiai butų nuomos kainų Jonavoje:

• Panerių g.: Išnuomojamas 1 kambario butas. 30 m², centrinis šildymas, 9/9 aukštas. Kaina - 300 €/mėn.
• Chemikų g.: Išnuomojamas 2 kambarių butas. 52 m², centrinis šildymas, 5/5 aukštas. Kaina - 400 €/mėn.
• 2 kambarių butas: 51 m², centrinis šildymas, 2/4 aukštas. Kaina - 30 €/mėn.
• 1 kambario butas: 35 m², centrinis šildymas, 3/5 aukštas. Kaina - 280 €/mėn.
• 1 kambario butas: 37 m², centrinis kolektorinis šildymas, 1/5 aukštas. Kaina - 350 €/mėn.

Pavyzdžiai butų nuomos kainų Kaune:

• Dainava, V. Krėvės pr.: 3 kambarių butas. 66 m², centrinis šildymas, 12/12 aukštas. Kaina - 850 €/mėn.
• Centras, Karaliaus Mindaugo pr.: 2 kambarių butas. 48.96 m², centrinis šildymas, 1/5 aukštas. Kaina - 790 €/mėn.
• Dainava, Pramonės pr.: 2 kambarių butas. 50 m², centrinis šildymas, 2/5 aukštas. Kaina - 350 €/mėn.
• Vilijampolė, M. Mažvydo g.: 1 kambario butas geroje vietoje. 38 m², centrinis, dujinis, kietu kuru šildymas, 1/1 aukštas. Kaina - 350 €/mėn.
• Eiguliai, Ukmergės g.: 2 kambarių butas. 50 m², centrinis šildymas, 2/5 aukštas. Kaina - 340 €/mėn.

Butų nuomos kainų palyginimas Jonavoje ir Kaune

Kaune kainos ir pasirinkimas yra didesni, tačiau tai priklauso nuo jūsų poreikių ir finansinių galimybių.

tags: #rimti #nuomininkai #gali #ir #paskambinti