Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiabučių renovacija tapo svarbiu procesu, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir gyvenimo kokybę.
Kauno panorama
Istorinis kontekstas
Pagal Kauno bendrojo plano sprendinius teritorija apibūdinama kaip Mišrios Senamiesčio, Naujamiesčio teritorijos.
Joms keliami ypatingi kultūros paveldo apsaugos, viešųjų erdvių bei pastatų architektūrinės kokybės reikalavimai.
Čia vyrauja gyvenamoji, visuomeninė, valdymo, administravimo ir komercinė veikla.
MRU ir kultūros paveldo išsaugojimas
„MRU patikėjimo teise Kaune valdo keletą pastatų kompleksų, kurie yra priskirti kultūros paveldui.
Siekdami juos pritaikyti šiuolaikinėms visuomeninėms reikmėms ir studijų procesui įgyvendiname infrastruktūrinį projektą, kurio pirmas etapas - dalies turimų pastatų pardavimas.
Jo metu gautos lėšos bus naudojamos infrastruktūrai atnaujinti ir gerinti.
Pastato V. Putvinskio g. 70 istorija
Gytis Oržikauskas, paveldosaugininkas ir menotyrininkas, atkreipia dėmesį, kad pastatas V. Putvinskio g. 70, Kaune priklauso į Kultūros vertybių registrą įrašytam pastatų kompleksui.
Tai 1930-1932 m. statytas inžinieriaus, Lietuvos šaulių sąjungos ilgamečio vicepirmininko, Lietuvos ir Kauno valstybinio universiteto dėstytojo, Kauno miesto burmistro Antano Gravrogko namas.
Pastato savininkas buvo kilęs iš senos nuo XII a. minimos grafų ir riterių bei nuo XIII a. žinomų baronų giminės, o jo žmona buvo bajoraitė Stefanija Gruzdytė.
Šeimos veikla atspindėjo tiek pasididžiavimą senojo pasaulio vertybėmis, tiek tarpukario laikotarpio orientaciją į inovacijas - A. Gravrogkas specializavosi metalurgijoje.
„Namo istorija ir architektūra atspindi Kauno tarpukario gyvenimą ir kultūrą keliais aspektais.
Pirmiausia, pirmieji du pastato aukštai, teigiama, buvo sumūryti iš carinių Kauno fortų plytų.
Pats pastato savininkas vykdė namo statybos techninę priežiūrą, o statybos rangovas ir autorius buvo vienas iš reikšmingiausių Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas (1876-1944).
Pastato architektūra iš pradžių susilaukė vyriausiojo statybos inspektoriaus skundo, nes į pastatą atsiremia Maironio g., jis yra labai gerai matomas visos gatvės perspektyvoje, todėl reikalauta itin geros gatvę „uždarančio“ pastato architektūros“, - pasakoja G.
Galiausiai pastatyto namo architektūroje susipynė kelios architektūros srovės - tai modernistinis (art deco) pastatas su istorizmo detalėmis (pvz., baliustrada) ir secesiją primenančiu augaliniu dekoru.
Pasak paveldosaugininko ir menotyrininko, tokia švelniai retrospektyvi, bet kartu ir inovatyvi architektūra 1930-ųjų metų pradžioje buvo būdinga Laikinosios sostinės Naujamiesčio teritorijoje statytiems reprezentatyviems gyvenamiesiems namams ir sudarė atsvarą visiškai moderniai Streamline Moderne stilistikos architektūrai, kurią iliustruoja greta gatvėje stovintys to paties laikotarpio kaimyniniai namai.
Kiekviename iš namo aukštų buvo po butą su laužytos konfigūracijos koridoriais.
1933 m. pastatas buvo dekoruotas bene žymiausio lietuvių skulptoriaus Juozo Zikaro bronziniais bareljefais „Arklių tramdytojas“, „Pjovėjas“ ir „Rinkėja“.
Dėl šių ypatybių pastatas geriausiai iliustruoja tarpukario meninį skonį, intrigas, asmenybių svarbą.
Juozo Zikaro bareljefai
Daugiabučių renovacija Kaune
Senos statybos daugiabučių namų atnaujinimas dėl jų techninės būklės yra neišvengiamas.
Didžioji dalis jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusi, dažnai per sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o pasenusi šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus, kaip buvo ir minėtuose M.Romero g.
Visiems renovuotiems daugiabučiams keliamas reikalavimas pasiekti kuo aukštesnę pastato energetinio naudingumo klasę.
Atnaujinti namai dažniausiai pasiekia aukštą energetinio naudingumo B klasę, o tai leidžia sutaupyti bent 40 proc.
Labiausiai pastebimas pokytis - daugiabučio estetinis vaizdas, turintis poveikio ne tik namo, bet ir visiems aplinkiniams gyventojams.
Modernizacija sumažina renovuoto namo poveikį gamtai, pagerina pastato, jo inžinerinių sistemų fizines ir energetines savybes, dėl ko gyventojams, kaip jau minėjome, sumažėja būsto šildymo išlaidos, o temperatūrą galima reguliuoti pagal individualius gyventojų poreikius ir galimybes.
Didžiausią vizualinį pokytį sukelia atnaujinti fasadai, bet namo apšiltinimas ir sistemų renovacija neretai yra kur kas svarbesni kalbant apie gyventojų saugumo ir komforto užtikrinimą.
Svarbiausia - tinkamai pasirengti sklandžiai renovacijos pradžiai.
Itin reikšmingas - kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris rengiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas.
Kalbant apie renovacijos darbų kokybę ir rezultatus verta paminėti, kad renovacijos procesams keliami aukščiausi reikalavimai.
Pastatų modernizacijos privalumai - didžiuliai, tačiau ir darbų kaina nemenka.
Jei butų savininkai nusprendžia modernizuoti seną ar naujai įrengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, valstybė papildomai kompensuoja 10 proc.
Vykdantiems projektams 100 proc. kompensuojamas projekto parengimo, projekto ekspertizės, projekto įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos.
Renovacijos procesas iš viso trunka apie dvejus metus, iki statybos darbų pradžios užtrunkama nuo metų iki pusantrų.
Valstybės parama skatina gyventojus teikti paraiškas, o savivaldybės portaluose galima rasti sėkmės istorijų.
Tačiau renovacijos procesas ne visada vyksta sklandžiai, o vienas iš pavyzdžių - „Būsto valda“ bankrotas, kuris iškėlė nemažai problemų gyventojams.
Daugiabučio renovacijos istorija M. Riomerio gatvėje: iššūkiai ir problemos
Remiantis M. Riomerio gatvėje esančio daugiabučio gyventojo pateiktais dokumentais, renovacija prasidėjo 2015 m. lapkričio 1 d., o užbaigti darbus buvo numatyta 2016 m. liepos 1 d.
Nedidelio, bet „pagyvenusio“ (namas statytas 1964 m.) keturaukščio renovacija galiausiai finišavo dar beveik po pusantrų metų, 2019 m. lapkritį.
Kaunietis turėjo sočiai laiko iki smulkmenų išnarplioti 211 tūkst. eurų kainavusį projektą.
Daugiabutyje gyvenantis vyras teigia, kad renovacija pradėta nesupažindinus su techniniu projektu, kai kurių darbų kainos žmonėms pasirodė neadekvačiai aukštos.
Tarkime, vėdinimo kanalų remontui vietoje 2 tūkst. eurų numatyta skirti 23 tūkst. eurų.
Anot šaltinio, apšiltintas mažesnis rūsio perdangos plotas nei numatyta projekte.
Tam tikri gyventojų atsisakyti darbai nebuvo atlikti, tačiau rangovo įrašyti detaliame kainoraštyje.
„Nuo 2018 m. rugsėjo „Būsto valda“ pradėjo siuntinėti sąskaitas, neva mes turime mokėti palūkanas, nes pagal sutartis jau suėjo terminas jas grąžinti.
Net nekalbėta apie renovacijos užbaigimą - juk tai yra namo administratoriaus pagrindinė pareiga.
Todėl ir rašėme suinteresuotoms tarnyboms ir vadovams apie jų veiksmus.
Galiausiai, atlikę ekspertizę ir gavę atsakingų darbuotojų patvirtinimą, kad statyba užbaigta, „Būsto valdos“ atstovai nesiteikė laiku pranešti apie atliktą renovaciją gyventojams, informavo tik Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA).
Tiesiogiai susisiekus su „Būsto valdos“ darbuotojais, jie esą atsisakė suteikti bet kokią informaciją apie savo veiklą.
Kaunietis patikino, kad gyventojai nuo mokėjimų neišsisukinėja ir palūkanas dengė, netgi delspinigius, bet tik tuomet, kai gavo darbų ekspertizės aktą.
Vyrą labiausiai papiktino vangus namo gyventojų informavimas apie renovacijos eigą, skaidrumo trūkumas, asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims.
„Būsto valdos“ komentaras ir rangovo bankrotas
„Kas vyksta Kaune“ pateikus užklausą „Civinity“ įmonių grupei ir jai priklausančiai „Būsto valdai“, pastarosios bendrovės klientų aptarnavimo specialistės-administratorės Enrikos Žukauskaitės portalu atsiųstame komentare nurodyta, kad daugiabučio M. Riomerio g. modernizavimas prasidėjo 2015 m., o įprasta viso proceso trukmė yra 2-3 metai.
„Įgyvendinant projektą, susiklostė itin neįprasta situacija - bankrutavo rangovas UAB „ON Baltic“, kuris buvo atlikęs 95 proc. darbų.
Šios paieškos buvo sudėtingos, nes likę darbai buvo smulkūs ir ne itin pelningi, tad rangovai nerodė susidomėjimo.
Pagal gyventojų turimus dokumentus, Šiaulių bankas bendrovei „ON Baltic“ buvo suteikęs beveik 225 tūkst. eurų kreditą, kurio 2019-ųjų pradžioje buvo negrąžinta beveik 203 tūkst. eurų.
Nors statybos tuo metu nebuvo užbaigtos, kauniečiai turėjo atsiskaityti su banku, mat pagal sutartį palūkanas atidėti galima ne daugiau kaip 30 mėnesių.
„Būsto valda“ nurodė, kad šiuo metu daugiabutis yra priduotas statybos inspekcijai, gautas statybos užbaigimo aktas, laukiama valstybės paramos.
Po namo pridavimo bendrovė teigė negavusi iš butų savininkų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.
Pasak administratoriaus, sulaukta kelių atskirų gyventojų pranešimų dėl šildymo ar kitų smulkių defektų.
E. Žukauskaitės pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad M. Riomerio g. daugiabučio renovacija finansuota pagal daugiabučių namų atnaujinimo valstybinę programą.
„Tiekėjai (investicinio, techninio darbo projekto rengėjai, projekto ekspertizės, techninės priežiūros specialistai, rangovai) dalyvauja viešuose konkursuose, kuriuos privalo inicijuoti ir viešai skelbti daugiabučio namo atnaujinimo administratorius.
Šiuo atveju buvo skelbti viešieji konkursai.
Skelbiamuose konkursuose įmonės turi pateikti oficialias pažymas apie savo finansinius įsipareigojimus, teistumus, esamą finansinę padėtį.
Iš pateiktų dokumentų nebuvo galima matyti, kad įmonė gali bankrutuoti.
Visa informacija yra tikrinama BETA, tad sutartis su rangovu pasirašoma tik gavus agentūros raštišką pritarimą.
Kad buvo klastojami dokumentai, tikimybė yra maža, nes rangovas pagal įsipareigojimus atliko didžiąją dalį - 95 proc. darbų.
Tiesa, rekvizitai.lt duomenimis, „ON Baltic“ nuo 2016 m. vasario turėjo daugiau nei 11 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą, kuri iki 2017-ųjų rugpjūčio svyravo tarp 10 tūkst. ir 15 tūkst. eurų.
„Būsto valdos“ vertinimu, susiklosčiusi situacija yra „nedėkingai ir itin reta“.
Visgi, net tokiais atvejais namo administratorius neturi galimybės keisti finansavimo sąlygų, kurios yra vienodos visiems.
Įmonė pripažino gyventojus patyrus papildomas išlaidas už atliktų darbų ekspertizę, mokamas didesnes palūkanas nuo stambesnės pinigų sumos, nes parama dar negauta.
„UAB „Sergel“ yra įmonė, kuri teikia skolų išieškojimo paslaugas.
Gyventojai moka už namo modernizavimą pasibaigus paskolos ir palūkanų atidėjimo terminui.
Gyventojai ne kartą buvo informuoti apie šiuos privalomus mokėjimus.
„Būsto valda“ namo gyventojams neskaičiuoja paskolos administravimo mokesčio, kol nėra gauta parama, ir šias išlaidas prisiima į savo kaštus.
Gyventojų kova su „Būsto valda“ ir „Sergel“
„Kas vyksta Kaune“ pernai lapkritį jau rašė apie namo administratoriaus paslaugomis nepatenkintų gyventojų kovą su „Būsto valda“ ir „Sergel“.
Dėl šitokio išieškojimo būdo žmonių turima skola pabrango 80 eurų - toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant padengti.
„Būsto valdos“ darbuotoja paštu galiausiai atsiuntė visas sąskaitas, bet kategoriškai atmetė klientų siūlymą nedelsiant susimokėti skolą su sąlyga, kad bus nutraukta skolos išieškojimo sutartis su „Sergel“ ir anuliuotas 80 eurų išieškojimo mokestis.
Renovacijos mastas Kaune ir Lietuvoje
Viešais BETA duomenimis, Kaune pagal valstybinę programą jau renovuoti 239 daugiabučiai arba 5,4 proc. visų atnaujintinų namų, šiuo metu renovuojami 109.
Intensyviausiai darbai vykdyti 2016 m. (63 atnaujinti daugiabučiai) ir 2017 m. (55), 2019 m. Visoje Lietuvoje modernizuoti 3158 daugiabučiai (8,8 proc.), šiuo metu renovuojama 1521.
Renovuotas daugiabutis Lietuvoje
Teisminiai procesai, susiję su „Būsto valda“
Su „Būsto valda“ veikla susiję įvairūs teisminiai procesai, įskaitant bankroto bylas ir ginčus dėl mokesčių.
Štai keletas pavyzdžių:
- Civilinė byla Nr. eB2-1367-259/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo R. Č. firmai „Rava“.
- Procesas Nr. 2013 m., kuriame VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras ir UAB „Būsto valda“ prašo iškelti bankroto bylą UAB “Regplasta”.
- Vilniaus apygardos teismo byla dėl A. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys - UAB „Būsto valda“ ir kitos įmonės.
Savivaldybės įmonių bankrotas ir privatizavimas
Savivaldybės įmonei "Namų priežiūra" bankrotas paskelbtas dar 2004 m., tačiau iki šiol jo procedūros nebaigtos, o kas mėnesį už bankroto administravimą iš savivaldybės biudžeto atskaičiuojama beveik 12 tūkst. eurų.
Prieš kelerius metus likviduotas "Santakos butų ūkis", o prieš pusantrų metų į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti "Panemunės butų ūkis" ir "Būsto valda".
Įmonės veikė pelningai.
Kauno mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas teigė, kad buvo ieškoma būdų, kaip iš privatizuojamų objektų sąrašų išlupti abi savivaldybės bendroves, tačiau pavyko tik vieną.
Statistika apie renovaciją Kaune ir Lietuvoje
Apibendrinant renovacijos situaciją Kaune ir Lietuvoje, pateikiama ši statistika:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Renovuotų daugiabučių Kaune | 239 (5,4% visų atnaujintinų) |
| Renovuotų daugiabučių Lietuvoje | 3158 (8,8%) |
| "Namų priežiūros" bankroto administravimo išlaidos per mėnesį | ~12 tūkst. eurų |