Keliaujant po Rūdninkų girią susidaro įspūdis, kad patenki į užburtą teritoriją, iš kurios jau nebeišeisi. Apsidairai - aplink giria, pakeli galvą - pro medžių viršūnes įžiūri tik dangaus lopinėlį, įsiklausai - tolumoje klykauja paukščiai, šlama medžių lapai, nuo vėjo lenkiasi pušys, atrodo, kad prie tavęs artinasi lokys... Girioje išgyveni ir kitų dar nepatirtų jausmų.
Aptariama teritorija tėra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26 000 ha, - dalis. Rūdninkų girios biotopų kompleksas yra viena vertingiausių rajono teritorijų. Daugiau kaip 10 000 ha ploto teritorija užima centrinę Rūdninkų miško dalį ir plyti tarp Merkio, Šalčios ir Visinčios upių.
Šalčininkų rajono žemėlapis
Gamtos ypatumai
Nors dauguma brandžių pušynų buvo iškirsti dar tarybiniais metais ir užsodinti jaunomis pušaitėmis, teritorija vis dar yra brandaus miško. Buvusioje karinėje teritorijoje rasta dešimt į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Sausuose, jaunuose ir vidutinio amžiaus pušynuose žinduolių fauna nėra turtinga, tačiau sutinkama briedžių, stirnų, šernų ir lapių.
Viena iš unikaliausių girios vietų - kontinentinių kopų darinys. Ties Žygmantiškėmis iki 30 m. aukščio iškyla kontinentinės kopos. Šių „kopų“ vidury miško atsiradimo istorija gana liūdna - atvira smėlyno plynė susiformavo dėl pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų, nes sovietmečiu šioje vietose buvo karo lakūnų pratybų poligonas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išminuotojai daugiau negu dešimt metų dirbo šiame poligone, kol neutralizavo numestas, tačiau nesprogusias bombas.
Rūdninkų girioje yra keli ežerai. Kernavo ežerą (81 ha) iš visų pusių supa pelkės, apaugusios daugiausia juodalksniais, arba žemapelkės, apaugusios žemaūgėmis pušelėmis. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkyno. Kernavas - ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 13 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, 6 km į pietus nuo Rūdninkų. Telkšo Rūdninkų girioje, Kernavės aukštapelkėje. Ežeras ovalios formos: ilgis 1,1 km, plotis iki 0,95 km. Krantai žemi, pelkėti. Šulnys - ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 11 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, Rūdninkų girioje, Kernavo pelkės vakarinėje dalyje, Kernavo telmologiniame draustinyje. Ežero ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus - 0,2 km, plotis - iki 0,16 km. Krantai žemi, pelkėti.
| Ežero pavadinimas | Plotas (ha) | Ypatybės |
|---|---|---|
| Kernavas | 81 | Supamas pelkių, apaugusių juodalksniais |
| Šulnys | 1.5 | Apsuptas pelkyno |
Istoriniai įvykiai ir paminklai
Rūdninkų giria tapo įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. Rūdninkai, Sendkuv, Žygmantiškės, Maceliai - tai gyvenvietės, susijusios su kovomis už laisvę Lietuvoje 1863 metų sukilimo metu. Per 1831 ir 1863 m. sukilimus Rūdninkų girioje veikė stiprūs sukilėlių būriai. Ypač dideliu kovingumu pasižymėjo L. Narbuto, Visloucho, Lubičo vadovaujami būriai. Ties Rūdninkų giria įvyko keletas susirėmimų su caro kariuomene. Sukilėlių rinktinę sudarė 600 šaulių, 50 raitelių ir dalgininkų būrys.
1863 m. gegužės 19 d. Spalio 19 d. girioje rusai apsupo silpnėjusį G. Čechavičiaus 40 vyrų būrį. Sukilėliai labai narsiai gynėsi ir prasimušė pro juos apsupusio priešo grandines. Mūšiuose dalyvavo ir Vilniaus universiteto studentų dalinys. Sukilėliams malšinti rusų vyriausybė buvo atsiuntusi daug kariuomenės, kuri apsistojo prie Senųjų Macelių kaimo.
2008 m. birželio 6 d. 1863 m. sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje žuvo Rusijos imperijos leibgvardijos leitenantas Vsevolod Arbuzov. Istoriko Stanislovo Buchaveckio teigimu, jis palaidotas Rasų kapinėse. Girioje, ant kalvos, mūšio vietoje, kur žuvo V. Arbuzov, caro valdžia pastatė paminklą su stačiatikių kryžiumi. Ant paminklo iškaltas užrašas rusų kalba: „Narsiems Pavlovo pulko 3 būrio kariams. 9. III. 1863“ (vertimas). Kairėje paminklo pusėje užrašyta, kad leitenantas Arbuzov žuvo teisingoje kovoje už carą ir Tėvynę, dešinėje - iškalti paskutiniai jo žodžiai „Palikite mane, mūsiškių mažai.
1863 m. sukilimo įvykiui atminti girioje pastatyti keli paminklai. Vienas jų pastatytas 1975 m. Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas caro kariuomenės poručikui Vsevolodui Arbuzovui, o netoli jo medinė skulptūra sukilėliams.
Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos skyriai. Žuvusiems kariams pastatytas kryžius, kurio užrašas mena, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6 d. nelygioje kovoje su NKVD daliniais. Kariams vadovavo leitenantas Česlav Stankevič (slap. „Komar“). Žuvusiems girioje Armijos Krajovos kariams įrengtas monumentas, kurio užrašas skelbia, kad šioje vietovėje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6-7 d.
Prie kaimo yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapai. Antrojo pasaulinio karo metu 1943 m. prie Senųjų Macelių aukštumoje tarp pelkių dislokavosi didžiausia Rūdninkų girioje sovietų partizanų bazė.
Girininkijos istorija ir dabartis
Pačios Rūdninkų vietovės, kaip ir girios vardas kilęs nuo apylinkėje randamos rūdos, esančios pelkėtose vietose bei žemesnėse girios dalyse. XV a. antroje pusėje Rūdninkuose buvo pastatyta balų geležies rūdos lydymo krosnis ir kalvė, kuriose iš vietinės geležies rūdos buvo kalami žemės ūkio įrankiai.
1636 m. valdovo Vladislavo IV įsaku buvo pradėtas didžiulis Lietuvos miškų pertvarkymas, vadinamoji girių ordinacija. Rūdninkų giria buvo suskirstyta į girininkijas, rajonus, barus. Rūdninkų girioje galima išvysti ir senos girininkijos liekanas.
Rūdninkai ̶ gyvenvietė įsikūręs Rūdninkų girios srityje 3 kilometrus į rytus nuo Baltosios Vokės, dešiniajame Merkio krante. Į Vilnių nuo Rūdninkų - 28 km, į Trakus - 24 km. Pietuose plyti Rūdninkų giria, pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Kaimas padalintas į dvi seniūnaitijas.
Iki 2017 m. Rūdninkų kaimas buvo Jašiūnų seniūnijos sudėtyje. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Dabartiniu metu Rūdninkuose yra Švč. Trejybės bažnyčia, pramogų salė, kaimo bendruomenės centras, 2 parduotuvės. Netoli kaimo dislokuotas II kariuomenės pulko mokymo centras.
Rūdninkuose veikia Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rūdninkų kaimo padalinys, kuris buvo įsteigtas 1975 metais. Bibliotekos fonde yra daugiau kaip 6 tūkst. fiz.
Žymūs žmonės ir vietos
Pranciškus Dalevskis (1825 - 1904), rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis, gimė Rūdninkuose.
Vietovę ypač buvo pamėgęs Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Jis ten dažnai medžiodavęs ir net medžioklės sodybą buvo įkūręs. 1511 m. Žygimantas Senasis pastatė parapijos bažnyčią, o kuklios medžioklinės sodybos vietoje įsteigė tris ištaigingus rūmus. Vienuose jų buvo laikomi Barboros Radvilaitės, karaliaus Žygimanto Augusto žmonos, palaikai, 1551 m. pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, kol Vilniaus katedroje buvo įrengta palaikams vieta. Kitame dvare ilgesnį laiką gyveno garsioji karalienė Bona Sforza.
Tarpukario laikotarpiu netoli Senųjų Macelių girioje buvo įrengta tuometinių aukštų valstybės pareigūnų reprezentacinių medžioklių sodyba - Sendkovas. Į Sendkovą taip pat atvykdavo 1926-1939 m. Čia lankėsi Lenkijos Respublikos Prezidentas Ingacy Moscicki. 4,7 km nuo starto pradžios, einant miško keliu, galime išvysti paslaptingus griuvėsius. Čia įrengtas paminklas ir informacinė lenta. Tai medžioklės namų „Sędków“ liekanos. Pastatai statyti tarpukariu gamtininko Vlodimežo Korsako, dirbusio valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju, pastangomis.
Lenkijos Respublikos Prezidentas Ingacy Moscicki
Praėjus aštuoniasdešimčiai metų po išvykimo iš Vilniaus,Włodzimierz Korsak grįžta į vietą, kuri jam buvo artima, į mylimą Rudninkų girią. Sugrįžta jo meniniai darbai - literatūra, piešiniai, fotografijos ir suvenyrai, susiję su regionu. Jo meninė veikla buvo susijusi su Vilniumi ir Vilniaus kraštu. Būdamas valstybinių miškų urėdijos medžiotoju, Korsakas atrado retas augalų ir gyvūnų rūšis, taip pat rūpinosi gamtos apsauga. Jis tyrinėjo ir atrado beržo keružio ir paprastosios tekšės augimo terpę, taip pat tyrinėjo briedžio populiacijos atstatymo galimybę ir lūšių reintrodukciją Rudninkų girioje. W. Korsak buvo ne tik girininkas, bet ir gamtos mylėtojas, gamtos reiškinius aprašęs kitiems prieinamu būdu. Jo aistra fotografijai, piešimui ir literatūrai leido dokumentuoti laukinės gamtos gyvenimą. Būdamas medžiotojas, jis organizavo reprezentacines medžiokles svarbiems svečiams, o aistrą medžioti derino su fotografija. Jo fotografijų dėka galime sužinoti apie medžioklės istoriją ir tradicijas Kresų regione.
tags: #rudnickiai #majoro #sodyba