Sanitarinio mazgo įrengimas bendrabučio tipo bute: reikalavimai ir galimybės

Daugelis žmonių, gyvenančių bendrabučio tipo butuose, svajoja apie nuosavą sanitarinį mazgą. Tai didelis patogumas, leidžiantis išvengti bendrų patalpų ir užtikrinantis privatumą. Tačiau prieš pradedant įgyvendinti šią idėją, svarbu išsiaiškinti, ar tai įmanoma ir kokie reikalavimai keliami tokiam įrengimui.

Šiame straipsnyje aptarsime, į ką atkreipti dėmesį aiškinantis, ar galima bendrabučio tipo kambaryje įsivesti vandenį ir kanalizaciją, kokie reikalavimai keliami ir kokie galimi sprendimai.

Ar įmanoma įrengti sanitarinį mazgą bendrabučio tipo bute?

Domina galimybė įrengti bendrabučio tipo bute sanitarinį mazgą, t. y. tualetą su dušu. Jei butas bus šalia bendro san. mazgo, tada prasivesti kanalizaciją ir vandentiekį, manau, nebus labai sunku, tačiau vargu, kad pavyks rasti butą besiribojantį su bendru aukšto san. mazgu.

Norėčiau paklausti ar įmanoma prasivesti kanalizaciją ir vandentiekį į bendrabučio tipo butą esantį tarkim už kelių butų nuo bendro san. mazgo?

Gal galite patarti, į ką atkreipti dėmesį aiškinantis, ar galima į perkamą bendrabučio tipo namo kambarį įsivesti vandenį/kanalizaciją.

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant pastato konstrukciją, bendrabučio taisykles ir vietos valdžios reikalavimus.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• Techninės galimybės: Ar įmanoma techniškai prijungti naują sanitarinį mazgą prie esamų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų? Ar yra galimybė pravesti vamzdžius reikiamu nuolydžiu ir atstumu?
• Teisiniai reikalavimai: Ar bendrabučio taisyklės ir vietos valdžios įstatymai leidžia įrengti sanitarinį mazgą bute? Ar reikalingas leidimas tokiam įrengimui?
• Finansinės galimybės: Ar turite pakankamai lėšų įrengimo darbams, įskaitant vamzdžių tiesimą, santechnikos prietaisų pirkimą ir įrengimą?

NTA vadybininkai gali pasakyti, ką tik nori, pačių punktų rūsyje ar pan. pamatyti negali, kaimynų nepažįsta. Į kokius požymius atkreipti dėmesį, ar kokius specialistus pasikviesti? Tarkime, kambario ribų su bendromis patalpomis, kuriose yra vanduo/kanalizacija nėra, jos nėra arti, tačiau aukštas pirmas - galbūt būtų galimybė per rūsį ar kt.

Kokie specialistai gali padėti?

Norint išsiaiškinti visas galimybes ir reikalavimus, rekomenduojama kreiptis į šiuos specialistus:

• Santechnikos specialistas: Įvertins technines galimybes prijungti naują sanitarinį mazgą prie esamų sistemų.
• Architektas arba projektuotojas: Parengs sanitarinio mazgo įrengimo projektą, atitinkantį visus reikalavimus.
• Teisininkas: Patars dėl teisinių reikalavimų ir leidimų gavimo.

Reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui bendrabučio tipo bute

Statybos inspekcija primena, kad buto perplanavimo reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Reglamentas). Reglamente nurodyta, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks šio Reglamento nustatytus minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins izoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos, rašoma pranešime spaudai.

Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.

Jei nėra galimybių įrengti naujai projektuojamų vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų.

Kiti reikalavimai priklauso nuo to, kuriai statybos rūšiai (paprastajam ar kapitaliniam remontui) pagal statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nurodytus požymius priskiriami šiuo atveju atliekami papildomos vonios ir (ar) tualeto įrengimo darbai.

Jeigu perplanuojant butą nepertvarkomos (nekeičiamos, nesilpninamos, nestiprinamos ir pan.) esamos statinio laikančiosios konstrukcijos (pvz., perdangos, laikančiosios sienos), tai statybos darbai priskirtini statinio paprastajam remontui.

Tačiau, jei vonią ir (ar) tualetą prijungiant prie pastato bendrųjų vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų, statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.), laikytina, kad atliekamas statinio kapitalinis remontas.

Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, statybą leidžiantis dokumentas (toliau - SLD) - leidimas atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą būtų privalomas, jeigu perplanuojant butą (įrengiant papildomą vonią ir (ar) tualetą) būtų įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos ar remonto darbais būtų keičiama pastato išorės išvaizda.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus SLD, o daugiabučių namų kapitalinio remonto projektai turi būti parengti visais atvejais.

Taigi, jeigu laikantis Reglamento 263 punkto reikalavimų įrengiant papildomą vonią ir (ar) tualetą pastato viduje būtų atliekami statinio kapitaliniam remontui priskiriami statybos darbai, būtų privaloma parengti statinio kapitalinio remonto projektą ir atlikti šio projekto ekspertizę, nors SLD ir neprivalomas.

Paprastojo remonto atveju nei projektas, nei SLD neprivalomi.

Tačiau SLD būtų privalomas abiem atvejais, jei perplanuojant butą būtų pastato viduje atliekamais statybos darbais būtų pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.

Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad jei dėl įrengimo darbų, reikės pertvarkyti daugiabučio namo bendro naudojimo objektus (bendrąją vandentiekio ar nuotekų inžinerinę sistemą, laikančiąsias konstrukcijas ir pan.), tokiu atveju reikės gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus.

Alternatyvūs sprendimai

Jei įrengti pilną sanitarinį mazgą bute nėra galimybės, galima apsvarstyti alternatyvius sprendimus:

Sausas tualetas:

Tai ekologiškas ir patogus sprendimas, nereikalaujantis prijungimo prie kanalizacijos sistemos.

Būsto baigtumas

Pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje, kurią parengia matininkas. Būtent jis apskaičiuoja, kokio baigtumo būstas yra pastatytas kadastrinių matavimų atlikimo metu. Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą.

Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą.

Norint gauti atitinkamą pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų vadinamojo lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė būsto projekto mastu, t. y. iš esmės, kiek būsto įrengimo elementų trūksta iki visiško projekto išpildymo.

Konstrukcinių elementų, kurie pagal pastato projektą neturi būti įrengiami konkrečiame pastate, įtaka pastato ar jo dalies (buto) baigtumui nevertinama.

Pavyzdžiui, jei pastate nėra vidaus apdailos, pertvarų, dujų ir šie elementai nėra numatyti pastato projekte, šių elementų minėti lyginamieji svoriai skaičiuojant baigtumo procentą neatimami.

Taip pat reiktų žinoti, kad jeigu būste atliksite tokius darbus, kurie nenumatyti projekte, tačiau atliksite mažiau projekte nurodytų darbų, atitinkamai ir būsto baigtumo lygio nustatymui papildomi, projekte nenumatyti, bet faktiškai atlikti darbai nebus vertinami rengiant kadastrinę bylą, kurioje ir nurodomas turto baigtumo lygis.

Ką reiškia 80 proc. baigtumas?

Kalbant apie statybų darbų baigtumo apskaičiavimą, įstatymų nuostatos tiksliai neįvardija, ką galima laikyti 80 proc. turto baigtumu, o nurodyti apskaičiavimo metodai iš esmės vertinami konkrečiu atveju atitinkamos srities profesionalų.

Vis dėlto, pagal įprastą praktiką 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos: šildymas, vandentiekis, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir (ar) dujų tiekimas.

Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurį atvestas vandentiekis, šildymas (išvedžiota šildymo sistema), elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas (juodgrindės).

Likusieji 20 proc.

Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės/vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas), jei tokia projekte yra numatyta, kiti projekte numatyti apdailos (įrengimo) darbai.

Kaip minėta, tikslus turto baigtumo procentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, matininkams atlikus atitinkamus kadastrinius matavimus ir užfiksavus visus reikalingus duomenis.

Vystomo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, daugiabučio namo, 80 proc. baigtumas savaime nenurodo, jog ir konkretaus buto šiame pastate baigtumas yra būtent 80 proc. Pastato baigtumas gali skirtis nuo būsto baigtumo.

Dažnu atveju įsigijus būstą daugiabutyje yra nustatomi pirkėjui griežtesni turto 100 proc. baigtumo įrengimo reikalavimai ir terminai, kurių neatlikus sutrikdoma pastato statybų užbaigimo procedūra, atliekama vystytojo (statytojo).

Pagal teisės aktus pastatytą naują daugiabutį galima naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre.

Jei daugiabučiui nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokiame pastate gyventi draudžiama.

Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima tik vykdyti statybos darbus, o gyventi ar vykdyti kitokią veiklą ‒ ne.

Lankymasis ir nuolatinis gyvenimas nebaigtos statybos būste gali būsto savininkams ir (ar) vystytojams (pardavėjams) sukelti taip pat neigiamų pasekmių: savivaldybių administracijos gali taikyti administracinę atsakomybę už neužbaigtų statyti ir neregistruotų statinių naudojimą.

Be administracinės atsakomybės, taip pat gali iškilti būsto savininkams nepatogumų, norint sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi minėtos sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais gali būti sudaromos tik įvykdžius statinio statybų užbaigimo procedūras.

Turto faktinio baigtumo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neturi įtakos suteikiamo kredito sumos dydžiui.

Lietuvos banko patvirtintuose atsakingo skolinimosi nuostatuose numatyta, kad skolinimas grindžiamas bendros kredito sumos ir įkeičiamo būsto rinkos vertės arba kainos santykiu. Be to, minėti nuostatai numato, kad kredito sumos ir įkeičiamo būsto vertės santykis negali būti didesnis nei 85 proc.

Kitaip tariant, būsto baigtumo procentas nesiejamas su būsto finansavimo procentine suma.

Tačiau įsigyjant nepilno baigtumo būstą ir norint dalį suteikto kredito panaudoti būsto įrengimui (apdailos darbams), bankų finansuojama ir išmokama ne visa apdailos darbų sąmatoje nurodyta kaina, taip pat ne daugiau kaip minėti 85 proc. apdailos darbų bei medžiagų kainos.

Taigi, imant kreditą ir jį naudojant ne tik nebaigtos statybos būsto įsigijimui, bet ir įrengimui, taip pat galioja minėti atsakingo skolinimo nuostatai, kuriais vadovaujantis, asmuo turi turėti bent 15 proc. savo nuosavų lėšų apdailos darbų sumai padengti.

Pasak L.Liogės, kai būsto baigtumas yra mažesnis nei 80 proc. baigtumo, bankai dažnu atveju taiko kitokias skolinimo sąlygas, nei aukščiau aptarta, t.y. laiko, kad finansuoja turto statybą, o ne turto su daline apdaila įsigijimą, todėl atitinkamai ir finansavimo sąlygos būna griežtesnės.

Tačiau kiekvienas atvejis vertintinas individualiai ir būtent pagal konkrečią turto būklę sprendžiama, kokie reikalavimai bus keliami turto įsigijimo ar statybos finansavimui.

Žingsniai norint įregistruoti 100% buto baigtumą:

1. Namo baigtumas: Visų pirmiausia, pats pastatas, kuriame yra butas, turi būti priduotas kaip 100% baigtumo, jei to nėra, buto 100% prisiduoti negalėsite.
2. Kadastro duomenų byla: Asmuo, norintis pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto buto kadastro duomenis (100% baigtumas), Registrų centro teritoriniam padaliniui kartu su prašymu turi pateikti atnaujintą buto kadastro duomenų bylą, parengtą matininkų, kurioje užfiksuotas 100% baigtumas.
3. Nekilnojamojo turto registras: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas baigtas statyti gyvenamasis namas.
4. Prašymo pateikimas: Prašymą pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo gali paduoti pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Prašymą asmuo gali paduoti asmeniškai bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje arba paštu.

Visų pirma - turi būti užbaigtas ir priduotas bei įregistruotas pats namas, o tik tada bus galima įregistruoti baigtą butą. Bute turi būti bent jau kriauklė, palangės (su langais, be abejo) ir grindų danga (laminatas, linoleumas ir pan.), durų gali nebūti.

Dokumentai, reikalingi norint įregistruoti 100% buto baigtumą:

Asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti baigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį, bet kuriame teritoriniame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu turi pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, parengtą matininkų, ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius, statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 28 straipsnyje, priklausomai nuo statinio kategorijos.

• Statybos leidimas
• Statinio projektas (ir techninis, ir darbo projektai)
• Kadastro duomenų bylos
• Požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos
• Statinio geodezinė nuotrauka
• Pastato energinio naudingumo sertifikatas
• Pažyma apie statinio atitiktį projektui
• Pastatų garso klasifikavimo protokolas (privalomas naujai projektuojamiems dvibučiams, daugiabučiams, blokuotiems gyvenamiesiems...

tags: #sanitariniu #mazgu #irengimas #virs #gyvenamuju #patalpu