Šeimos turtas ir nepilnamečių vaikų teisės: svarbūs aspektai ir pokyčiai

Nekilnojamojo turto pardavimas, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, gali atrodyti sudėtingas procesas. Tačiau svarbu žinoti, kokie įstatymai ir procedūros reglamentuoja šią sritį. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas teismo leidimas, kokie dokumentai reikalingi ir kokie pokyčiai įvyko nuo 2023 metų.

Teismo leidimas ir notaro sutikimas: kas pasikeitė nuo 2023 metų?

Iki 2023 m. sausio 1 d. teismo leidimas buvo būtinas parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais. Tačiau nuo 2023 m. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės.

Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai.

Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Teismai šio pakeitimo siekė daugiau nei dešimt metų.

Kontrolė parduodant turtą, kuris yra vienintelis šeimos su nepilnamečiais vaikais, išlieka. Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.

Nuo šiol leidimus parduoti turtą išduos notarai. Teismai šią paslaugą teikdavo nemokamai, o pas notarus ji bus mokama. Buto pardavimas papildomai Jums gali pabrangti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo Jūsų būsto vertės. Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.

„Tai nėra visai nauja funkcija, tačiau atsiranda papildomai atsakomybė notarui. Jis turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams. <…> Valstybė nustato tokį įkainį, kokį notaras gali imti už bet kokį notarinį veiksmą“, - komentuoja Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Per metus teismai išduodavo 15 - 16 tūkst. leidimų parduoti būstą, turint nepilnamečių vaikų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.

Svarbu atsiminti, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Kitaip tariant, jis negali likti gatvėje - jis privalo kažkur gyventi iš karto, o ne po mėnesio ar dviejų.

Teismo Leidimo Gavimo Tvarka (Iki 2023 M.)

Nors teismo leidimas dabar nebūtinas, verta žinoti, kaip ši procedūra atrodė anksčiau:

• Vaiko registracija: Pirmiausia, reikėjo priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute.
• Pažyma iš savivaldybės: Paimti pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.
• Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis: Sudaryti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su būsimaisiais savo būsto pirkėjais.
• Dokumentų pateikimas teismui: Pristatyti visus dokumentus su prašymu į apylinkės teismą.

Jei tuo pačiu metu ketinote patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti.

Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas.

Kai gaudavote teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkydavote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.

Šeimos Turto Sąvoka

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras aiškina, kad šeimos turto sąvoka gana siaurai apibrėžta Civiliniame kodekse. Anot V. Mizaro, ji ypatingą vaidmenį atlieka tuomet, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų.

„Taip numatyta nepilnamečių vaikų apsauga tam, kad vaikams būtų kiek įmanoma labiau užtikrinta teisė į būstą, į gyvenamąją patalpą, kad vaikai nebūtų išmesti į gatvę, jei būtų išieškojimai dėl skolinių įpareigojimų į tą gyvenamąją patalpą.

Nors Civiliniame kodekse šeimos turtas pripažįstamas tik tuo atveju, kai tėvai susituokę, V. Mizaras tvirtina, kad nesklandumų nebūna - problema atsiranda Nekilnojamo turto registrą tvarkančios institucijos veikloje.

Situacija kiek kitokia, kai vaikų tėvai nesusituokę. Tokiu atveju tėvas arba motina neturi galimybės nekilnojamojo turto objektui įregistruoti šeimos turto režimo, aiškina V. Mizaras.

„Tai jau yra didelė problema. Mano manymu, tai tikrai bloga situacija, aš traktuočiau, kad taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas prieš įstatymą. Bent jau konstitucine teisine prasme visos šeimos turi apsaugą pagal Konstituciją, visos šeimos yra saugomos, turi būti paisoma visų šeimų lygiateisiškumo principo, nepriklausomai nuo turimo statuso“, - LRT.lt komentuoja V. Mizaras.

Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė apibūdina situaciją, kad neieškome būdų, kaip pašalinti tokias kliūtis.

„Mes turėtume kalbėti apie tokius struktūrinės diskriminacijos atvejus, kai įstatymas, iš pažiūros neva sudarantis lygias galimybes visiems, iš tikrųjų jų neužtikrina. Ši situacija yra akivaizdus to pavyzdys - žmogus kreipiasi ir jam reikalinga Registrų centro išduodama pažyma, kad turtas yra šeimos turtas, bet žmogus to negali padaryti, nes augina vaikus vienas“, - LRT.lt tvirtina B. Sabatauskaitė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad valstybės įmonės, šiuo atveju - Registrų centras, vadovaujasi Civilinio kodekso straipsniu pažodžiui, visiškai ignoruodamas susiklosčiusią teisinę praktiką.

Anot M. Samkaus, Registrų centras savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir neturi teisės jų interpretuoti ar aiškinti plečiamai.

Vis dėlto, sako M. Samkus, Registrų centras siūlys inicijuoti Nekilnojamojo turto registro nuostatų pakeitimą, siekiant numatyti, kad žyma apie nekilnojamojo turto priskyrimą būtų daroma turtui, priklausančiam ne tik sutuoktiniams, bet ir nesusituokusiems asmenims, auginantiems nepilnamečių vaikų.

Teisingumo ministerijos vertinimu, šioje situacijoje pirmiausia keltinas klausimas, ar kiekvienu atveju pasirenkamos tikrai tinkamos ir proporcingos nepilnamečių vaikų apsaugos priemonės.

„Tokio leidimo neturėtų būti reikalaujama tais atvejais, kai šeima jau turi vieną gyvenamąją patalpą ir siekia parduoti ar įkeisti kitą.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad problema turi būti sprendžiama teikiant prioritetą nepilnamečių vaikų interesams.

„Ir teisės doktrinoje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nekilnojamasis daiktas gali būti šeimos turtu ir tais atvejais, kai jis priklauso asmeniui, kurio santuoka pasibaigusi, arba nesusituokusiam asmeniui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai.

Kai bus aiški Registrų centro pozicija dėl šeimos turto statuso registravimo, kai dėl to kreipiasi nesusituokę ar išsituokę asmenys, auginantys nepilnamečių vaikų, Lietuvos notarų rūmai apibendrins notarų praktiką šiuo klausimu“, - komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.

Nebereikia teismo leidimo norint parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris yra šeimos turtas, o šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Ar tai neprieštarauja šeimos ir nepilnamečių interesams, spręs notarai, tačiau už jų paslaugas reikės mokėti.

Nekilnojamojo turto brokerė sako, kad beveik visais atvejais, jei būstą parduoda jauna šeima su vaikais, reikėdavo kreiptis leidimo į teismą. Yra pasitaikę, kai namą susiruošusi parduoti ir įsigyti sklypą šeima teismo leidimo prašė 4 kartus. Kartą prašymas atmestas dėl gramatinių klaidų, po to, kad nepateikti duomenys dėl kito namo statybos.

„Šeima turėjo gauti leidimą iš savo tėvų, kad jie galėtų gyventi pas juos, kol statėsi namą. Mes raštišką sutikimą iš tėvų gavome, tačiau teismui prireikė papildomai panaudos sutarties to buto, kuriame apsigyventų šeima“, - pasakojanekilnojamojo turto brokerė Agnė Bliūdžė.

Pasak brokerės, tai stabdė ir namo pardavimą, sklypo pirkimą. „Didžiausią stresą patyrė klientai, kurie pardavinėjo namą, nes preliminarios sutarties data jau ėjo į pabaigą“, - mini A. Bliūdžė.

Nuo šių metų tokių ir panašių istorijų turėtų nebelikti. Teismai leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą šeimoms su nepilnamečiais vaikais nebeišduos. Pasak teisėjos, to jie siekė daugiau nei dešimtmetį.

„Apylinkių teismuose teisėjams darbo sumažėja. Sąlyginai sumažėja, nes lieka mums daugiau negu 100 tūkst. civilinių bylų per metus. Jos gerokai sudėtingesnės negu teismo leidimų išdavimas“, - teigia Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Tačiau kontrolė parduodant turtą lieka. Leidimus parduoti turtą dabar išduos notarai. Teismas tai darydavo nemokamai, o paslauga pas notarus bus mokama.

„Tai nėra visai nauja funkcija, tačiau atsiranda papildomai atsakomybė notarui. Jis turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams. <...> Valstybė nustato tokį įkainį, kokį notaras gali imti už bet kokį notarinį veiksmą“, - komentuoja Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Advokatas Karolis Rugys abejoja, ar leidimų išdavimo tvarka apskritai reikalinga. Pasak jo, neaišku, ar naštą perkėlus notarams kas nors pasikeis.

Jo teigimu, kai prarandamas būstas, jokių leidimų bankams, antstoliams nereikia gauti.

„Dažniausiai turtą parduoda žmogus, kai perka geresnį. Pavyzdžiui, turi 2 kambarių būstą - pirks 3 kambarių arba turi 3 kambarių ir pirks namą ar panašiai. Jis gerina savo sąlygas, tai kam mes jį apkrauname? <...> Jei turi 4 kambarių būstą ir gal persikraustys į 1 kambario, tai irgi gerai daro. Nelaukia, kol antstoliai išvaržys jo turtą, kol prisikaups palūkanų, skolų“, - teigia advokatas Karolis Rugys.

Per metus teismai išduodavo 15-16 tūkst.

Turto padalijimas skyrybų metu

Santuokos nutraukimo bylose dalijant sutuoktinių turtą vadovaujamasi lygių dalių principu, kuris reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra 50:50. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir kitais atvejais.

Verta atkreipti dėmesį, kad skyrybų metu dalijamas tik tas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Sutuoktiniai kartais klysta manydami, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos ar iš šių pajamų įgytas turtas, kai tuo metu kitas sutuoktinis nedirbo ir augino vaikus, yra asmeninė tas pajamas uždirbusio sutuoktinio nuosavybė.

Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba po santuokos nutraukimo priteisiama vienam iš sutuoktinių, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu.

Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas.

Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.

Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.

Apie tai kaip dalijamas turtas skyrybų metu kalbamės su skyrybų advokatu dr.

Patarimai Sudėtingose Situacijose

Jei susiduriate su sudėtinga situacija, pavyzdžiui, skyrybomis ar finansiniais sunkumais, svarbu žinoti, kad yra pagalbos galimybių:

• Kreipkitės į vaiko teisių apsaugos skyrių: Šis skyrius turėtų pasirūpinti, kad jei šeima bus iškeldinta iš vienintelės gyvenamosios vietos, nepilnamečiai vaikai neliktų be pastogės, inicijuoti reikalingos pagalbos teikimą.
• Gaukite nemokamą teisinę pagalbą: Gyventojai, dėl turtinės padėties negalintys tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą.
• Kreipkitės dėl paramos būstui: Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas reglamentuoja paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai akcentuoja, kad nesutarimai šeimoje ir juo labiau skyrybos neigiamai atsiliepia vaikams, todėl labai svarbu, kad abu tėvai spręsdami tarpusavio ginčus imtųsi visų įmanomų priemonių apsaugoti nepilnametį nuo neigiamų pasekmių jo vystymuisi bei neįtrauktų vaiko į tarpusavio konfliktus.

„Pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt skyrelyje „Skyrybos“ galima rasti naudingos informacijos, tokios kaip tėvų skyrybų pasekmės vaikui, patarimai, pagalba“, - teigė ministerijos atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.

Civilinis kodeksas taip pat numato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą vaikui proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvui, gyvenančiam atskirai nuo vaiko, išlieka pareiga jį prižiūrėti, rūpintis, išlaikyti. Todėl jei vaikų tėvas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, vaikų mama turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

SADM priminė, kad pradėtos teikti ES lėšomis finansuojamos kompleksinės paslaugos šeimai, kuriomis siekiama padėti šeimoms, jas stiprinti, įveikti iškilusius sunkumus ir krizes.

Praktiniai Pavyzdžiai Ir Patarimai

Dažnai pasitaikanti situacija: šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti faktiškai negyvena.

Prašymas teismui pateikiamas kai su potencialiu pirkėju esate pasirašę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir turite visus dokumentus, kurių pateikimo reikalauja teismas.

Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el. Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teismas atsakymą turi pateikti per 5 darbo dienas.

Kaip Vyksta Varžytynės?

Trylika žurnalo „Ivestuok“ akcentuojamų momentų:

• Šiuo metu varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu.
• Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą.
• Galima registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.
• Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
• Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 tūkst. litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 tūkst. litų.
• Skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją; jei į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios sumokama reikiama pinigų suma, varžytynės atšaukiamos.
• Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 % rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 % rinkos kainos.
• Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 % pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.
• Varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvauja bent vienas pirkėjas.
• Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.
• Varžytynės trunka ne trumpiau kaip 7 paras.
• Atsižvelgiant į parduodamo turto vertę, pirmasis kainos padidinimas varžytynėse turi sudaryti ne mažiau kaip 5 %, 4 % arba 3 % pradinės pardavimo kainos. Paskui kiekvienas varžytynių dalyvis gali didinti kainą neribotą skaičių kartų.
• Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Per 3 darbo dienas sumokėjus visą turto kainą antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą. Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.

tags: #seimos #turtas #nepilnameciai #vaikai