Lietuvos politikoje pareikštas nepasitikėjimas ministru - toli gražu ne retas atvejis. Primename visuomenėje daugiausiai atgarsio sukėlusias buvusių ministrų istorijas.
Dalia Grybauskaitė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Ministrų, praradusių postą, istorijos
Bronius Markauskas, 2016-2018 m. žemės ūkio ministras
Postą B. Markauskas nusprendė palikti po to, kai įsisiūbavus skandalui dėl ūkininkavimo ne savo žemėje nepasitikėjimą pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Vis dėlto premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog Vyriausybės nariui keliami didesni reikalavimai nei eiliniam ūkininkui.
ELTA primena, kad anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog B. Markausko šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, kai kurių sklypų šeimininkams nemoka nuomos mokesčio. Paaiškėjo, kad faktiškai B. Markausko motina Sofija Markauskienė apie 5 metus naudojosi sklypais be leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra S. Markauskienei mokėjo Europos Sąjungos išmokas už keturis sklypus, kuriuos ji dirba be nuomos sutarčių.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina išsklaidyti šešėlius, kritusius dėl žemės ūkio ministro B. Markausko ir jo šeimos veiklos. Pasak Prezidentės, esama situacija šešėlį meta ir ant visos Vyriausybės darbo. Tuo tarpu S.
B. Markauskas pripažino, kad į viešumą problemą iškėlęs žemės savininkas nemeluoja, tačiau kalbą nukreipė į tai, kad pasėlius per metus deklaruoja apie 130 tūkst. ūkininkų.
„Galiu garantuoti, kad apie 100 tūkst. jų turi lygiai tokią pat problemą. Galit paklausti Nacionalinės mokėjimo agentūros - mes prieš pusmetį buvome sudarę darbo grupę, bandėme nuspręsti nuo šių metų pradėti iš ūkininkų reikalauti, kad bent 40 proc. dirbamos žemės raštiškomis sutartimis galėtų įrodyti, kad jie dirba. 60 proc. ir liktų galimybė turėti žodinį susitarimą. Kitais metais galbūt iki 60 proc., dar kitais metais - gal iki 80 proc.
Mano kaltė yra tokia... Aš jau išsprendžiau tą kaltę. Bent jau finansinę. Pasitarėme su šeima ir nusprendėme, kad reikės parduoti karves, ir to piliečio sklypo kaina labai išaugs, nes fermos šalia nebus, tai, aš manau, kad taip kompensuota bus“, - pasakojo B. Markauskas.
Dėl neįprastai didelių ministerijos veiklos viešinimui numatytų lėšų ir įkainių ministras sakė, kad nežinia, ar visi numatyti pinigai bus išleisti, - nurodyta tik galima didžiausia suma.
„Mes tiek numatome, nes tiek galime numatyti. Dėl ko tokia didelė suma, lyginant su kitomis ministerijomis? Nes žemės ūkis gauna iš tikrųjų labai didelę paramą iš Europos Sąjungos - kasmet apie milijardą eurų. Žinoma, kad ES nori, kad ta parama būtų viešinama. O iš nacionalinio biudžeto tam bus skirti labai nedideli pinigai, gal tik 5 proc. nuo visos tos sumos. Čia tik kuriamas mitas, kad Markauskas norės visur reklamuotis, bet yra tikrai ne taip“, - kalbėjo ministras.
B. Markauskas teigė tikintis, kad konkursas vykdytas skaidriai ir teisingai. „Per didelis ratas dalyvaujančiųjų, kad kažkas kažką būtų galėjęs nuslėpti“, - sakė ministras.
Eltos paklaustas, kodėl vykdant pirkimus nepaisyta sveiko proto logikos, kad pačiai ES tikriausiai būtų priimtinesnis viešinimas perkant beveik 8 kartus daugiau straipsnių rinkos kaina nei daug mažiau straipsnių maždaug 8 kartus didesne nei rinkos kaina, B. Markauskas sakė, jog džiaugiasi, kad atsirado galimybė žiniasklaidai.
„Nežinau techninių detalių, nes nepasirašinėjau to sprendimo, bet iš tikrųjų džiaugiuosi, kad atsirado galimybė netgi vietinei žiniasklaidai. Tikrai galėtume labai viešinti, nes kai kurios priemonės, matome, kad tikrai stringa“, - kalbėjo ministras.
Bronius Markauskas.
Rimantė Šalaševičiūtė, 2014-2016 m. sveikatos apsaugos ministrė
Trauktis iš pareigų R. Šalaševičiūtė nusprendė po prezidentės D. Grybauskaitės, premjero Algirdo Butkevičiaus bei partijos atstovų raginimų. Nepasitikėjimas ministre buvo išsakytas po to, kai tiesioginiame radijo eteryje ji pareiškė medikams davusį kyšį, ir paaiškėjus, kad moteris buvo apklausta kaip liudytoja Šiaulių ligoninės korupcijos byloje. Tyrimas dėl 100 litų kyšio nebuvo pradėtas.
Birutė Vėsaitė, 2012-2013 m. ūkio ministrė
Viešos kritikos B. Vėsaitė sulaukė po to, kai atleido viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovą Paulių Lukauską ir, pasinaudojusi bendrovės „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu, skrido į verslo forumą Kazachijos sostinėje Astanoje (dabar Nursultanas). Ūkio ministerija ruošė sprendimą dėl tos pačios bendrovės dalyvavimo vienoje laisvųjų ekonomikos zonų sąlygų. Šalies vadovė D. Grybauskaitė ministrę paragino trauktis. Po to, kai B. Vėsaitė atsistatydino, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad moteris nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų.
Dainius Kreivys, 2008-2011 m. ūkio ministras
2011 m. vasarį D. Grybauskaitė pareiškė nepasitikinti į skandalą dėl ES paramos skirstymo patekusiu ūkio ministru, konservatoriumi D. Kreiviu: parama buvo skirta iš dalies jo motinos valdomai įmonei. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nutarus, kad D. Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, ministras 2011 m. kovo viduryje atsistatydino. Premjeras Andrius Kubilius dar bandė jį perkalbėti.
Sigitas Kaktys, 1999 m. valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras
Vyriausybės vardu S. Kaktys pasirašė Investicijų, Akcininkų bei Bendrųjų reikalų ir aiškinimo sutartis su JAV bendrove „Williams International Company“ dėl įmonės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo. Dėl šios sutarties buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje S. Kakčiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimo. Atsistatydinimą paspartino tais pačiais metais kilęs skandalas dėl jo Vilniuje įsigyto sklypo namui statyti aplinkybių.
Algis Žvaliauskas, 1996-1999 m. susisiekimo ministras
Iš susisiekimo ministro pareigų A. Žvaliauskas atsistatydino 1998 m. lapkritį, kai VTEK nusprendė, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Nustatyta, jog ministras neteisėtai pasinaudojo ir leido kitiems pasinaudoti lėktuvu „JetStar“ už valstybės pinigus.
Adolfas Šleževičius, 1993-1996 m. ministras pirmininkas
1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A. Šleževičius iš šio banko atsiėmė terminuotą indėlį. Jį delegavusi partija nusprendė, jog premjeras padarė „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau šis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė. 1996 m. vasarį premjeras atleistas iš pareigų.
Ministrų, išsaugojusių postą, istorijos
Saulius Skvernelis, 2014-2016 m. vidaus reikalų ministras
2015 m. rudenį gausios policijos pajėgos po Vilnių vaikėsi Kalašnikovo automatu ginkluotą bėglį Igorį Molotkovą. D. Grybauskaitė situaciją pavadino apgailėtina, o vidaus reikalų ministrą S. Skvernelį kritikavo dėl netinkamo valstybės vadovų informavimo ir padėties nevaldymo, ne pirmą kartą demonstruojamo žemo politinio lygio. Šis premjerui įteikė prašymą atsistatydinti, bet vėliau, A. Butkevičiaus paragintas, jį atsiėmė ir postą išsaugojo.
Virginija Baltraitienė, 2014-2016 m. žemės ūkio ministrė
Žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės dalyvavimas medžioklėje ir vakarienėje su Latvijos žemės ūkio ministru, Maisto ir veterinarijos tarnybos, bendrovių „Biovela“ ir „Dojus agro“ vadovais prezidentūros buvo pateiktas kaip visos A. Butkevičiaus Vyriausybės neatsparumo korupcijai ir „zadanijų“ tradicijų laikymosi pavyzdys. VTEK padarė išvadą, kad V. Baltraitienė įstatymo nepažeidė, ir ji liko poste.
Juozas Olekas, 2012-2016 m. krašto apsaugos ministras
Socialdemokratų deleguotas ministras J. Olekas buvo raginamas prisiimti politinę atsakomybę dėl ministerijos viešųjų pirkimų vadinamojoje auksinių šaukštų istorijoje. Lauko virtuvės reikmenys, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, buvo įsigyti už aštuonis kartus didesnę nei rinkos kainą. Opozicija ministrui inicijavo interpeliaciją, tačiau postą J. Olekas išsaugojo.
Gediminas Kazlauskas, 2008-2012 m. aplinkos ministras
Kad tik koalicinis susitarimas garantuoja ministro G. Kazlausko postą, 2010 m. pabaigoje pareiškė prezidentūra. D. Grybauskaitė, ministrą kritikavusi už „absoliutų neveiklumą“ atliekų tvarkymo, daugiabučių renovacijos ir teritorijų planavimo srityse, paragino jį atsistatydinti. Tai padaryti G. Kazlauskas atsisakė ir postą išsaugojo, paremtas premjero A. Kubiliaus.
Žilvinas Padaiga, 2004-2006 m. sveikatos apsaugos ministras
Ž. Padaiga buvo vienas iš dviejų A. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės ministrų, kuriam prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nepasitikėjimą. „Kalbėjau su Ministru Pirmininku apie abu dalykus. Premjerui sakiau, jeigu jis pasakys, kad aš turiu problemą, aš pirmą dieną pasitrauksiu“, - sakė ministras.
Paklaustas apie jo šeimos dirbamas be nuomos sutarties žemes, ministras teigė, kad „vidinio išgyvenimo yra daug“.
„Žinokit, tai kapeikos vertas reikalas. Aš tikrai savaitgalį daug bendravau, bandžiau ir su tuo žmogumi susitikti (žemės savininku - ELTA), tikrai bandžiau, ir nepanoro bendrauti, žinokit keista, nes aš tikrai būčiau bandęs paaiškinti, arba gal net atsiprašyti, nors ne visai teisinga.
Pastarosiomis naktimis daug nemiegojau ir galvojau, kad kol ministras esu, pradėsiu rašyti tokį kaip romaną, nes tos istorijos būna tokios keistos“, - žurnalistams kalbėjo ministras.
EP#200 | Teisininkai ir „Linguini“: Ar Aukščiausiasis Teismas perrašys seksualinio smurto įstatymą?
tags: #sklypu #skandalas #markauskas