Šlapaberžės ir Kėdainių krašto dvarai: istorija, gaisras ir ateities perspektyvos

Aukštaitija nuo senų senovės buvo vienas iš didžiausių ir svarbių Lietuvos regionų. Čia vyko aktyvus ir įvairus gyvenimas, tad nieko stebėtino, kad regione savo valdas norėjo turėti šalies turtingieji. Aukštaitijos žemėse jie statėsi didesnius ar mažesnius dvarus, gyveno, prekiavo, ūkininkavo.

Šiandien kviečiame pažinti Dotnuvos dvarą, kuris yra vienas iš daugelio Aukštaitijos dvarų, turinčių turtingą istoriją ir savitą architektūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Dotnuvos dvaro istoriją, dabartinę būklę ir galimybes įsigyti butą buvusio dvaro teritorijoje. Taip pat aptarsime Šlapaberžės dvaro situaciją po gaisro ir kitus Kėdainių rajono dvarus.

Šlapaberžės dvaras 2015 m. Nuotraukos autorius Vilensija - Own work, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=41496598

Dotnuvos dvaras

Dotnuvos Dvaro Istorija

Tvenkinių ir seno parko apsuptas Dotnuvos dvaras rymo Akademijos miestelyje. Sakoma, kad senais laikais čia buvusioje prabangioje rezidencijoje lankėsi caras Aleksandras I su žmona. Dotnuvos dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo 16 a.

Visgi rūmai, kuriuos pamatysite atvykę, pastatyti 19 a. antroje pusėje. Trijų aukštų stačiakampio formos eklektinis pastatas iš parko pusės turi nediduką priebutį vedantį prie šalia esančio tvenkinio. Įdomu tai, kad 1863 m. dvaras iš savininkų buvo konfiskuotas caro valdžios, vėliau parduotas varžytinėse ir nuo tų laikų nebepriklausė lietuviškų giminių atstovams.

1911 m. Rusijos valdžia čia įkūrė Žemės ūkio mokyklą, vėliau dvare buvo akademija ir institutas.

Dabartis: Daugiabutis Buvusiame Dvare

Šiuo metu buvę dvaro rūmai tarnauja kaip daugiabutis. Labai gražiai atrodo nufotografuotas nuo priešingo tvenkinio kranto.

Šlapaberžės dvaro tragedija: gaisras ir jo pasekmės

Deja, ne visiems dvarams pasiseka išsaugoti savo pirminį grožį ir paskirtį.

Šlapaberžės dvaras Kėdainių rajone. Išliko XIX a. pradžioje statyto Gintautų-Dziaveltovskių dvaro rūmų fragmentai ir parkas. Rūmų būta dviejų aukštų su trijų aukštų rizalitu. Aišku, kad Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Šlapaberžės dvaro sodybos rūmuose gaisrą neseniai buvo sukėlęs neatsargiai su ugnimi besielgęs gyventojas.

Sunkiai vaikštantis vyriškis užsikūrė krosnį, nuo kurios ir užsidegė vidinė dvaro rūmų siena. Aprūkusį ir suodiną vyrą išgelbėjo kaimynai - jie jį išvedė iš uždūminto pastato dar iki ugniagesių gelbėtojų atvykimo. Atvykę medikai šį vyrą skubiai išvežė į ligoninę. Ten buvo nustatyta, kad gaisro metu jis apsinuodijo dūmais.

Dvaro rūmai buvo paversti daugiabučiu gyvenamuoju namu, jį administravo bendrovė „Kėdainių butai“. Dvare buvo įrengti keli privatūs butai. Juose gyveno žmonės. Dabar jau aišku, kad jie į savo privačius butus sugrįžti nebegalės.

„Du gyventojai į nakvynės namus išvežti. Kiti glaudžiasi pas gimines. Visi Šlapaberžės dvaro gyventojai gali kreiptis bendrąja tvarka dėl paramos nukentėjus nuo gaisro. Jei neturi kur gyventi, turi kreiptis su prašymu gauti socialinį būstą“, - paaiškino laikinasis Dotnuvos seniūnas Ernestas Barčas.

Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, gaisro metu sudegė apie 80 procentų dvaro stogo ir palėpės, apie 40 procentų antrojo aukšto, sukrito antro ir trečio aukštų medinės perdangos, sunaikinti mediniai vidaus laiptai.

1863 m. sukilimo metu rusų armija sugriovė kairį rūmų sparną, o už dalivavimą sukilime dvaras buvo nusavintas. Apie 1870 m. dvarą nusipirko Vladislovas Kvinta, o jį valdė jo vyresnysis sūnus Mykolas.

Sieks išsaugoti likučius

„Nors kompaktiškas dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme - mena 1863 metų sukilimą, - sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

- Todėl artimiausiu metu, net ir nepasibaigus tyrimui, kartu su Kėdainių meru, savivaldos ir paveldo specialistais aptarsime galimas priemones dvaro rūmų likučiams išsaugoti, o paveldo bei priešgaisrinės apsaugos specialistai turės rimtų kalbų su gyventojais.“

Paveldosaugininkai su Kėdainių savivaldybės specialistais tarsis dėl tolimesnių veiksmų, bus parengtas avarinės grėsmės šalinimo projektas, paskaičiuota kultūros paveldo objektui padaryta žala.

Kiti Kėdainių rajono dvarai

Kėdainių rajonas garsėja ne tik Šlapaberžės ir Dotnuvos dvarais. Šiame krašte galima rasti ir daugiau įdomių dvarų, turinčių savitą istoriją ir architektūrą:

• Apytalaukio dvaras. Dvaras Kėdainių rajone, Apytalaukio kaime. XVII a. pradžioje P. Šiukšta pastatė pirmuosius mūrinius rūmus. Rūmai Zabielų iniciatyva 1850 m. ir 1880 m. perstatyti, 1880 m. turbūt pagal lenkų architekto kalba Kozlovskio projektą. Priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų - tvenkiniai. 1819 m. įkurtas ir XIX a. viduryje išplėstas 10,8 ha ploto parkas, turintis angliškojo parko bruožų. Dalį išlikusių dvaro baldų saugo Kėdainių muziejus. 1976 m. juose įsikūrė psichoneurologinis internatas. Apytalaukio dvaro rūmuose buvo įsikūręs Kėdainių pensionatas.
• Aristavos dvaras. Dvaras buvo Aristavoje. Pirmą kartą Aristavos dvaras minimas Vartbergės kronikoje 1371 m. kaip bajoro Algimanto (Algemino) dvaras, kurį užpuolė kryžiuočiai. Sovietmečiu dvaras perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejų, tačiau neparuoštas ekspozicijai. Dvaro rūmai buvo mediniai, vieno aukšto. Beveik visi kambariai (salonai, svečių kambariai, miegamieji, biblioteka) atrodė gana kukliai.
• Bartkūniškio dvaras. Yra Bartkūniškio kaime, Kėdainių rajone. Išlikę gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, vandens malūnas (ant Šušvės kranto). Pirmasis paminėtas dvaro savininkas - Sodoras. Vėliau dvaras atiteko jo žentui Jacunskui (1881-1931). Vėliau dvaras atiteko Zulonui (1931-1951).
• Kalnaberžės dvaras. Dvaro pastatų kompleksas (dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys) Kėdainių rajone, Kalnaberžėje, 12 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių. Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 metais H.Vartbergės Livonijos kronikoje. Kalnaberžės dvarą XVII-XVIII a. valdė Radvilos, XIX a. jis atiteko Čapskiams, įvedusiems sunkią baudžiavą ir garsėjusiems žiaurumu. Dvaras yra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Turto banko 2022 m. organizuotame aukcione, dvaro kompleksas buvo parduotas už 20 tūkst. eurų didesnę nei pradinė kainą - 73 tūkst.
• Kėdainių dvaras. Dvaras buvo Kėdainiuose. Spėjama, kad pirmasis Kėdainių savininkas Radvila Astikaitis apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo Nevėžio kranto pastatė dvarą. Tarpukariu rūmuose veikė mokytojų seminarija, melioratorių mokykla.
• Labūnavos dvaras. Dvaras buvo Labūnavoje. Žinomas nuo XVI amžiaus. Nuo seniausių laikų Labūnavos dvaro teritorijoje buvo išlikę bokštai su storomis 1 m storio ir 6 m aukščio mūro sienomis. Jų viduje buvo trijų aukštų patalpos. Labūnavos dvaro bokšte po karo gyveno dvi šeimos pas kurias 1946 m. gruodžio 24 d. iš miško švęsti Kūčių ir Šv. Kalėdų grįžo Lietuvos laisvės gynėjai. Bokštą apsupus rusų kareiviams dvi dienas vyko susišaudymas. Rusai negalėdami partizanų paimti į nelaisvę gyvų, bokštą antrąja Kalėdų dieną padegė. Bokštui liepsnojant, viduje tarp aukštų buvusios grindys įgriuvo, visi viduje buvę žmonės sudegė. Bokštas restauruotas.
• Lančiūnavos dvaras. Dvaras yra Lančiūnavoje. Dvaras minimas nuo XVI a. pabaigos. Centrinę dalį akcentuoja įgilintas portikas su dviem kolonomis. Dvarą supa geometrinio tipo parkas, liepų alėja veda į buv. dvaro palivarką. Kurį laiką veikė dvaro mokykla. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, rūmuose įsteigta dvimetė žemės ūkio mokykla. 1958 m. ši mokykla pertvarkyta į technikumą, o 1990 m. - vėl į žemės ūkio mokyklą.
• Paberžės dvaras (arba Šilingo dvaras). Dvaras Paberžėje, dabartiniame Kėdainių rajone. Dar vadinamas Šilingo vardu, nes jį 1793 m. pastatė baronas Šilingas. Dabar Paberžės dvaro sodyboje - vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejų supa gražus parkas, kuriame stūkso tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medžio skulptūros, skirtos žuvusiems sukilėliams iš Paberžės apylinkių.
• Pavermenio dvaras. Dvaras yra buvęs Pavermenyje. Rašytiniuose šaltiniuose Pavermenio dvaras minimas nuo 1585 m. Rūmai klasicistinio stiliaus. Išlikę dvaro rūmai, klėtis, ledainė, sena liepų alėja, parkas. Pokario metais buvusio dvaro rūmuose įkurta mokykla, kuri veikė iki 1983 metų.
• Pašušvio dvaras. Dvaras buvo Pašušvyje, netoli Šušvės upės. Nuo XVI a. minimas dvaras ilgą laiką priklausė Pilsudskiams. Dvare gyveno maršalo J. Pilsudskio senelė Teodora Butlerytė-Pilsudskienė (1811-1886), palaidota Pajieslio bažnyčios kapinėse (fundavo Pajieslio bažnyčią). Išlikęs parkas, apgriuvę neogotikiniai dvaro vartai.
• Sirutiškio dvaras. Dvaras buvo Sirutiškyje. Sirutiškio dvaras iki XVIII a. vadintas Panevėžiu. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės atsargos karininkas Simonas Sirutis, kuris praminė dvarą Sirutiškiu. Rūmai gerokai nukentėjo nuo istorijos audrų, tačiau išliko šiam stiliui būdingas kreivų linijų ritmas, gausi ornamentika. Dabar parkas yra tvarkomas, tačiau rūmai avarinės būklės.

Paberžės dvaras. Nuotraukos autorius Vilensija - Own work, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=42068907

Butų Kainos ir Pasiūla Kėdainių rajone

Nors konkrečios Dotnuvos dvaro butų kainos nepateikiamos, galima orientuotis į panašaus tipo butų kainas Kėdainių rajone ir kituose Lietuvos miestuose.

Žemiau pateikiama lentelė su pavyzdiniais butų kainų pasiūlymais Šiauliuose:

Taip pat, Kėdainių rajone galima rasti įvairių butų pasiūlymų šiose gatvėse:

• P. Lukšio g.
• J. Basanavičiaus g.
• Dotnuvos g.
• Sodų g.
• Smilgos g.
• Chemikų g.
• Šėtos g.
• S. Jaugelio Telegos g.
• Gegučių g.

tags: #slapaberzeje #parduodami #medinei #namai