Veršiuko ežeras - puiki vieta ramiam poilsiui gamtoje. Aplink ežerą įsikūrusios sodybos siūlo įvairias paslaugas ir pramogas, tinkančias tiek šeimoms, tiek draugų kompanijoms.

Verknės Upė: Kelionė Baidarėmis
Verknės upė išteka iš Dzūkų aukštumos pietrytinės dalies, Galaverknio kaime, 141 m virš jūros lygio. Upės ilgis 77,3 km, o plotis kinta nuo 2 m ties ištakomis iki 30 m ties žiotimis.
Maršrutai Baidarėmis
Verknė nuo Vilkokšnio ežero iki Aukštadvario apie 15 km. Iš jų apie 9 km sudaro plaukimas septyniais ežerais ir ežerėliais. Upė tampa ramesnė. Maršrutas tinka mėgstantiems ramų, lėtą plaukimą, su pasimaudymais ežeruose arba tiesiog kam patinka poilsis gamtoje ar poilsis kaime.
Atkarpa Aukštadvario apylinkėmis nepaprastai vaizdinga. Nuo Aukštadvario HE apie 3 km ruožas miško su vagoje išvirtusiais medžiais, kyšančiais šiekštais, plaukimas pakankamai sudėtingas, ypač sausmečiu, reikalaujantis fizinių jėgų, nes dažnai tenka perkėlinėti baidares per išvartas.
Už Vydžionių upės slėnis tampa dar įdomesnis. Kairiajame krante, netoli upės, per kalveles, vingiuoja vieškelis, prie jo - Popsių kaimas. Jame įplūsta vienas gražiausių Verknės intakų - Vapsa. Dar už 1,5 km į Verknės kilpelės galą įsilieja Lielelė - dešinysis intakas. Lielelė teka per Lieliaus ežerą.
Plaukiant toliau pastebime tiltą, kuris mums pasako, kad atplaukėme į Gripiškių kaimo centrinę dalį. Gripiškės - senas kaimas, kurį garsino didelis vandens malūnas. Malūne, kurį sudarė keli pastatai, buvo net dveji valcai. Iš malūno išgabendavo ne tik miltus. Čia buvo karšiamos vilnos, gaminamas milas. Gripiškiečiai buvo geri sielininkai. Jie iš Gripiškių iki sekančio malūno Grikapėdyje plukdydavo rąstus, kalades, popiermalkes.
Į abi puses nuo tilto bėga plentas. Plentas sujungė dvi gyvenvietes - Lielionis ir Vyšniūnus. Už 3 km. - Vyšniūnų gyvenvietė. Už Gripiškių tilto reikia plaukti atsargiai, nes upėje yra malūno užtvankos liekanų.
Akį vėl labiau traukia pietinis krantas. Jame, tuoj už Kalnų kaimelio, prasideda Kalnų miškas. Miške auga daug didžiulių ąžuolų.
Guostė (ilgis - 14,2 km.) savo kelią pradeda netoli Gedanonių kalno, Veršiuko ežere (38 ha). Ežeras tyvuliuoja 193 m aukštyje, o Verknės altitudė Guostės žiotyse - 77 m. Vadinasi, Guostė nukrenta net 116 m. Guostė, skubindamasi tarpukalvėmis, teka per du didokus ežerus - Gelužio (26 ha) ir Guostaus (74 ha), priartėja prie Stakliškių, aplenkia Stakliškių piliakalnį.
Piliakalnis, respublikinės reikšmės archeologijos paminklas, yra 1,5 km į šiaurryčius nuo miestelio. Už 0,5 km nuo Guostės žiočių - Stakliškių-Butrimonių vieškelio tiltas. Tuoj už Stakliškių tenka įveikti nemažai kliūčių. Plaukimą apsunkina nulinkusios medžių šakos ir dideli medžiai.
Bet, gerai manevruojant baidarėmis trukdančią šaką ar prisispaudžiant prie pat kranto, kur yra „vartai", nereikia net išlipti iš baidarių. Kelti baidarės per lieptus nereikia, nes jie pakankamai aukšti. Nepastebimai nuvingiuojame papieviais 2 km 27-e km. Iriamės tolyn. Kairėje pusėje mus lydi Gojaus miškas (801 ha). Jame žaliuoja ąžuolų galiūnų, yra I tūkstantmečio pilkapiai. Dešinėje stovi Pakrovų kaimo trobos.
Alšia - ilgiausias Verknės intakas (ilgis - 38,3 km). Alšia teka per nemažą Alšios ežerą (47 ha), kuris vadinamas ir Pieštuvėnų ežeru. Alšios baseine yra daug senosios praeities gyvenimo paminklų. Noreikiškėse stūkso įdomus piliakalnis, yra trys dėmesio verti akmenys, archeologijos paminklai (vienas vadinamas Raganos pečiumi, kiti du - Laumių akmenimis), senkapis.
Už Alšios žiočių Verknei iki Nemuno lieka 25 km. Upė čia pastebimai vandeningesnė, jos plotis daug kur viršija 10 m. Kliūčių beveik nėra. Krantai vėl įdomesni. Dėl daugybės vingių dar ilgai plaukiame per Pakrovų kaimą. Kaime yra parduotuvė, kurioje galima papildyti maisto atsargas.
Pikelionyse įteka dar vienas dešinysis Verknės intakas - Svėdubė (ilgis - 8,0 km) Už Svėdubės žiočių, kai dar lieka plaukti 20,5 km, Verknė surezga nemažą kilpą, kuri patrigubina vandens kelią šalia Pikelionių kaimo. Prie šios kilpos, kairėje, prasideda Padriežiškių kaimas. Jis su Pikelionimis sujungtas kelio tiltu ir keliais aukštais lieptais.
Netrukus abiejuose upės krantuose rymo Verbyliškių kaimo sodybos. Kaimo pavadinimą galima rasti 1559 m. dokumentuose. Verbyliškėse yra hidrologinis postas, kuriame matuojamas Verknės vandens lygis, srovės greitis, ledo storis.
Verknės 16-ame km, iš kairės įteka paskutinis didesnis intakas - Dindžiakė (ilgis - 9,3 km) Verbyliškėse prasideda Verknės žemupys. 15 km ruože upė daug kur labai srauni. Kurį laiką net nereikia irtis. Tik spėk vairuoti baidarę upės vingiais. Tuoj atsiduriame prie plento Kaunas-Alytus tilto. Dešinėje, už 0,5 km nuo Verknės, minėtas plentas susikerta su Vilniaus automagistrale.
Netoli kryžkelės, iš kurios atsiveria gražus reginys į Verknės slėnį, prie Jiezno ežero (63 ha), stovi Jiezno miestelis. Už gelžbetoninio tilto Verknei iki žiočių lieka 14 km. . Upė įkrenta į dar gilesnį slėnį. Sraunioje upėje yra salelių. Netrukus prasideda ilga rėva.
Į pietus nuo Grikapėdžio kaimo yra nedideli Benikų, Dirvoniškių, Kamiliškių kaimeliai, kurių sodybos, Verknei labai vingiuojant, priartėja prie upės. Grikapėdžio šiaurėje - plentas, vedantis į Prienus. Prie šio plento 2,5 km ir vingiuoja Verknė.
Pagaliau upė labai išplatėja, apjuosia kelias salas. Tai Jundeliškių HE, į kurios tvenkinį įplaukiame plento patilte, patvankos įtaka. Tuoj už Jundeliškių prasideda nepaprastai gražūs ir aukšti Verknės skardžiai. Tų skardžių aukštis kartais siekia net 40 m. Už Jundeliškių prasideda ir ilgi seklumų ruožai.
Nuplaukus 2 km, už didokos kilpos, iš kairės įsruvena maža Narupė, prasigraužus neįtikėtinai gilų slėniuką. Verknės ir Narupės santakoje stovi Babronių piliakalnio dalis (didelę dalį, intako padedama, nuplovė Verknė). Kitoje Narupės žiočių pusėje, nuo aukšto skardžio, atsiveria puikus Verknės slėnio vaizdas. Tolumoje, prie upės alkūnės, matyti dar vienas skardis. Nuo jo atbėga Verknė ir prie piliakalnio pasuka į šalį. Tai viena iš daugelio nuostabių Verknės žemupio panoramų.
Tuoj už Babronių pasitinka akmenimis apsikaišiusi rėva. Likus iki žiočių 4 km - Voseliūnų kaimas. Jo sodybas, stovinčias upės krantuose, jungia du aukšti lieptai.
Dar viena kilpa, dar viena rėva, ir pasiekiame bene gražiausią kaimą paverknių žemupyje. Jis taip ir vadinasi - Paverkniai. Jo sodybos stovi gilaus slėnio lomelėse. Kairiajame Verknės krante - įspūdingas Paverknių piliakalnis, kurio dalį taip pat nuglemžė upė. Seniau piliakalnis buvo dešiniajame krante, bet Verknė pakeitė savo vagą.
Už Paverknių piliakalnio iki upės žiočių lieka 1,5 km. Verknė išplatėja iki 30-40 m ir nurimsta. Paupyje yra dar du kaimeliai: dešinėje - Žideikonys, kairėje - Medeikonys.
Verknė įteka į Nemuną, kai šiam iki žiočių lieka 285 km. Verknės žiotyse, dešinėje pusėje, atsiveria dar vienas skardis su garsiuoju Ožkų pečiumi. Seniau prie Ožkų pečiaus Nemuno sielininkai maudydavo pirmą kartą plaukiančius savo draugus. Šis senas paprotys atsirado todėl, kad Verknės vanduo labai švarus ir sveikas.
Prieš finišą atkarpa Nemunu prieš srovę iki Birštono 4 km. Įplaukus į Nemuną, reikia laikytis kairiojo Nemuno kranto. Upė plati, srovė nestipri, gražūs vaizdai neleis nuobodžiauti, o srovė neleis tinginiauti.

Sodybų Nuoma Prienų Rajone
Prienų rajonas siūlo platų sodybų pasirinkimą. Štai keletas iš jų:
- "Švenčius" - siūlo geriausias kainas prie Veršiuko ežero.
- "Grand Vila" - sodyba šventėms ir poilsiui prie Didžupio upės.
- "Jolantos sodyba" - 40 vietų salė, pirtis, kubilas, kambariai poilsiui su tvenkiniu.
- "Ežeras Tau" - jaukių namelių nuoma Guosto ežero pakrantėje.
- "Paverknio baidarės" - sodyba šventėms, poilsiui, iškyloms baidarėmis.
- "Paverknės sodyba" - įmonėms, giminės susitikimams. Nameliai, baidarių nuoma, pirtis.
Daugiau sodybų rasite čia.
Sodybų palyginimas
| Sodybos pavadinimas | Vieta | Privalumai |
|---|---|---|
| "Švenčius" | Veršiuko ežeras | Geriausios kainos |
| "Grand Vila" | Prienų rajonas | Šventėms ir poilsiui prie Didžupio upės |
| "Jolantos sodyba" | Prienų rajonas | 40 vietų salė, pirtis, kubilas |
| "Ežeras Tau" | Prienų rajonas | Jaukūs nameliai Guosto ežero pakrantėje |
Stovyklavimas Gamtoje: Šašlykai ir Kiti Patiekalai
Vasaros sezoną iškilmingai ir triukšmingai atsidarysime gamtoje. Nenumaldomai artėja iškylų metas su plaukimais upėmis, stovyklavimu palapinėse, ant grotelių čirškiančiais kepsniais ir šaltais alaus bokalais!
Stovyklavimas gamtoje - vienas pigiausių ir didžiausių malonumų.
Šašlykų gaminimas
Trumpoms išvykoms į gamtą labiausiai tiko tradicinis gruziniškas patiekalas - šašlykas. Mėsa su laužo dūmų kvapu, puikiai tinkančiu gamtoje - sotus ir greitai paruošiamas, ilgai negendantis maistas bei puikus užkandis prie alkoholinių gėrimų.
Gruzinai sako, jog geram šašlykui nereikia kitokių prieskonių, svarbu, kad jis būtų kepamas ant sausų vynuogių šakų. Tačiau geras šašlykas tai ne tik gera mėsa ir jos paruošimas, bet ir mokėjimas jį iškepti.
Laužavietės įrengimas
Laužavietė turėtų būti ruošiama atviriausioje stovyklos vietoje, kuo toliau nuo medžių ir išlaikant bent 5 metrų atstumą nuo palapinių ar automobilių. Laužui apkasamas apie 1 metro skersmens ratas, pašalinama žolė, spygliai ir visą kitą, kas gali užsidegti. Laužo perimetrą galima apdėti akmenimis.
Šašlyko kepimui galima paimti ir šašlykines, jos itin patogios kuomet prastas oras ir didelis vėjas.
Malkų paruošimas
Kepimui geriausia naudoti lapuočių medį. Geriausi gamtoje - tai juodalksnis, beržas, ąžuolas, uosis. Malkoms tiks tik sausi medžiai. Sausas medis tai nebūtinai medis be lapų, nudžiūti jis galėjo visai neseniai ir mediena bus šlapia, sunkiai įsideganti ir labiau rūkstanti nei deganti.
Laužo kūrimas
Jei jūs esate miške, kuriame yra eglių ar kitokių sakingų spygliuočiu, geriausia panaudoti jų apatines šakeles. Net ir lyjant stipriam lietui, eglių apačioje surasite sausų, išdžiūvusių šakelių.
Į pirmąjį ryšulėlį spaudžiamos apie 1- 2 milimetrų skersmens šakelės. Storesnės apie 0,5 - 2 cm ruošiamos į antrąjį, didesnį pundelį, jos duos ugniai jėgos. Vertą paskaldyti pušines trinkeles tam, kad paruoštumėte plonų malkelių.
Maisto gaminimo įranga
Jei didelis vėjas, mėsą geriausia kepti uždaroje kepykloje. Tam galima išdėstyti eilę plokštesnių akmenų arba plytų. Visgi dažniausiai patogiau naudoti strypelius. Jie gali būti tiek iš anksto paruošti, tiek galima pasiruošti gamtoje.
Laužui baigiant degti, į jo kraštus įbedami strypeliai su išsišakojimu viršuje, ant jų dedami skersiniai, ant kurių vėliau bus dedami iešmai su mėsa.
Mėsos kepimas
Kad iškepta mėsa būtų sultinga, minkšta - teks daug praktikuotis. Jei mėsa supjaustyta smulkiais gabaliukais, veriant ant iešmo ar dedant ant grotelių, ją reikia glausti gabaliukas šalia gabaliuko, didesnius mėsos gabalus geriau sudėlioti didėlesniu atstumu.
Mėsą iš pat pradžių vertą palaikyti didesniame karštyje, apversti tik tada, kai susidarys plutelė. Taip iš mėsos išbėgs mažiau skysčio, ji bus sultingesnė ir minkštesnė. Vėliau mėsa dažnai vartoma, kartas nuo karto palaistant skysčiu su prieskoniais.
Atminkite, kad tarp žarijų ir kepamos mėsos turi būti ne didesnis nei 10 cm atstumas. Tokiu pačiu atstumu nuo žarijų ištieskite delną, jei išlaikote 4-5 sekundes - vadinasi kaitra yra tinkama.
Gruziniški šašlykai
Gruziniški šašlykai (1):
- 600 g jautienos nugarinės
- 2 svogūnai
- 200 g ankštinių pipirų
- 200 g rūkytos šoninės
- šaukštas prieskonių (kepamai mėsai)
- druska, pipirai
Marinatui: 2 š. acto, 4 š. aliejaus, 3 skiltelės česnako. Kepimui: 3 š. aliejaus, 0,5 stiklinės degtinės.
Gruziniški šašlykai (2):
- 560 g avienos
- 50 g svogūnų galvučių
- 10 g miltų
- 100 g taukų
- 3 česnako skiltelių
- 150 g svogūnų laiškų
- 100 g pomidorų
- 1/2 arbatinio šaukštelio raudonųjų maltų pipirų
- 2 arbatiniai šaukšteliai trintų petražolių
- druskos, juodųjų ir kvapiųjų pipirų, balto vyno pagal skonį
Žuvis ant laužo
Prieš kepimą ant žarijų, patartina naudoti kuo mažiaus druskos, mat ši sugeria vandenį, todėl kepsnys gražiai neapskrunda. Prieskoniai - kuo neaštresni. Patariama kepti žuvį folijoje tam, kad ši nesubyrėtų. Į foliją suvyniota žuvis pabarstoma druska, šalia galima pridėti krapų, svogūnų laiškų, salierų lapelių ir pan. Žuvį prieš kepant galima kiek pamarinuoti, ją apšlakstant citrinos sultimis.
Grilyje kepta lašiša su pistacijų-baziliko sviestu:
- 1 puodelis šviežių baziliko lapų
- 0,3 puodelio keptų pistacijų
- 1 šaukštas šviežių citrinų sulčių
- 2 skiltelės česnako (susmulkinti)
- 6 šaukštai sviesto
- druskos, pipirų
- 6 gabaliukai lašišos filė (2,5 cm storio)
- 1 šaukštas aliejaus kepimui
Daržovės ant laužo
Ant grotelių dėti tinka beveik visos jums žinomos daržovės. Jas supjaustykite, patepkite kokiu grilio padažu, apibarstykite prieskoniais. Kepdami apverskite tik vieną kartą. Iškeptas daržoves dar galima suverti ant medinio iešmuko.
