Šiame straipsnyje pasakojama apie sodybą netoli Juragių, aprašoma jos istorija ir ryšys su Lietuvos partizanų veikla.
Sodybos istorijos vingiai
Traukiantis lenkams iš Vilniaus krašto, liepos mėnesį Vilnių užėmė rusai. Vilniaus kraštą pripažino Lietuvai. Įstaigos iš Kauno persikėlė į sostinę Vilnių.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai
Lietuvai pareikalavus, Lenkijos vadovybė pasiūlė derybas. Sutiko ir 1920 metų rugsėjo 29 dieną Suvalkuose prasidėjo šalių derybos. Tačiau... viršininku.
Nepriklausomybės kovos
Sutelktos Lydos ruože, puolė lietuvių pozicijas. Užgrobė Vilnių. Po atkaklių kautynių lenkai pagaliau buvo atremti. Dieną prie Širvintų lietuviai sudavė „paliakams“ triuškinantį smūgį. Patrankos, devyni minosvaidžiai ir 20 kulkosvaidžių. Padrikai traukėsi.
Sodybos gyventojai
Kelių metų gimė duktė Onutė. Aukštesniojoje technikos mokykloje. Pasitraukusiam sūnui Antanui. Sodyboje.
Partizanų veikla
Slapyvardžiu pradėjo kruviną partizano kelią Aro būryje, Pakuonio krašte. Daukšiagirės, Alšininkų ir Margininkų apylinkėse. Sunkiai sužeistas.
Apdovanojimai ir pagyrimai
1947 metų vasario 8 dienos Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. Paruošė Marijampolės bolševikams įspūdingą Užgavėnių „blynų balių“. Pasų skyriaus viršininkas ltn. Ona Karvelytė. Vadas Žvejys įsakymu Nr. Analogiškas padėkas ir pagyrimus, remiantis rinktinės vado raportais Nr. Nr. Kovo 29 dienos įsakymu Nr. Tauro apygardos štabą. Balandžio 10 dienos apygardos vado įsakymu Nr. Buvo paskirtas 24 Maironio kuopos vadu, betarpiškai pavaldžiu Žvejui.
Kelionė į Kauną
Partizaninis karas 1944 – 1953
Vilkaviškio geležinkelio stotį, kur buvome sutarę susitikti. Atbildėjo Karaliaučius-Maskva traukinys. Vilkinčius vaikinus, niekas nekreipė dėmesio. Tris červoncus, „poniškai“ atvažiavome į Kauną. Gatvę. Atėjo į Senamiestį. Pro Katedrą atėjo į Rotušės aikštę. Čekistų „uodegos“, Vytas prasmuko pro Rotušės aikštės 9-ojo namo duris. Bruzdesys. Kelias civiliais drabužiais vilkinčias žmogystas. Trauktis nebuvo kur. Aukšto kito išėjimo žemyn nebuvo. Bakelyje. „Netrukus į butą triukšmingai suvirto keli civiliai ir du MGB leitenantai. - Podnimaisia, bandit! Odevaisia bystreje! (Kelkis, bandite! Į svetainę ir pasodino kampe ant kėdės, pastatytos atlošu į kambario pusę. Karininkai,“ - pasakojo Vytautas. Nuotraukoje: Vytautas Paulauskas ir Vytautas Juodsnukis.
Pasala Rotušės aikštėje
Atsargiai, kaip buvo įpratęs, Mažytis atėjo prie Rotušės aikštės 9-ojo namo. Arti nieko įtartino nepastebėjęs, laiptais pakilo į antrą aukštą. Sutriko... Į laiptinę, užtrenkė duris ir keliais šuoliais išbėgo laukan. Vadas Vincas Šapoka-Valteris. Buzą-Vytautą, partizanai pasuko Kalniečių gatve. Staigmena - prie Kalniečių gatvės namo Nr. Rusišką laikraštį skaitė įtartinas tipas. Sulankstė laikraštį ir pakilo nuo suoliuko. Ir pasiūlė jiems užeiti į namo vidų. Taikliu pistoleto šūviu. Palikę nukautą čekistą kapitoną.
Kova su MVD šutve
Pažįstamą vairuotoją. Vidun. Kambaryje buvo pilna MVD šutvės. Aišku - patekau į pasalą... Sėdėjo prie ginklais apkrauto stalo, kiti trys stovėjo netoli jų . Ir drąsiai žengiau porą žingsnių priekin. Žinojau, kuo visa tai baigsis... Pradėti, nes kitos išeities nebuvo. Kad kritišku momentu nereikia nusiminti. Kišenėje... Staiga pasikėlė nususęs emvedistas ir prisiartinęs ėmė mane krėsti. Šovinių... Mane krėtusįjį... Taip „apdalijau“ visus ir moviau durų link. Iššoko dar vienas. Nedelsdamas paleidau šūvį į jį. Rankomis griebė man už kojos. Apkabino ir kąsdamas norėjo mane parversti. Paleidau dar vieną šūvį... To jam užteko. Žemyn. Žaliakalnio „Brazilką.
Aukštų vyrų medžioklė
Apie įvykį... Reikėjo eiti pro vartelius. Skaitė laikraštį. Užmetėme akį - rusiškas. Nėjome. Žvilgterėjome per langą - pilna žmonių ir emvedistų su automatais. Priešpriešais ir rusiškai kreipėsi: „Zaidiom v komnatu (Užeikime į kambarį)“. Matėme, kad jo ranka leidžiasi į kišenę. Kiekviena sekundė brangi... Pasprukome... Pasižvalgyti. Ir prigarmėję galybė emvedistų. „Atėjo partizanas ir visus iššaudė. Tik aš vienas išlikau... Aš - tūpt! Jis man pykšt, aš - kebėkšt!.. Istorija tuo nesibaigė. Dievulis apdovanojo mane aukštu ūgiu. Būdavau greitai pastebimas. Na, ir prasidėjo mieste aukštų vyrų medžioklė. Okupacijos dienų. „Nenugalimosios rinktinių kadrų“...
Žūtis Juodojoje jūroje
Tuomet 1947 metų rugsėjo 23 dieną Mažytis Kaune, Rotušės aikštės name Nr. (dabar Rotušės aikštės Nr. MGB būstinę. Raudonuose karstuose suguldytų nukautų čekistų laidotuvių kortežas. Nukautųjų ordinus ir medalius... Maršus... „Smotrite, bl...di, što vy nadielali! Lageriuose. 1956 metais paleistas į laisvę grįžo į Kauną. Vaikystėje augęs Klaipėdoje, Baltijos pajūryje, Vytautas buvo geras plaukikas. Vytautas nuvyko į Odesą. Virš vandens iškilusią salą pasikaitinti prieš saulutę... Nuplaukę į salą pajuto artėjančios audros požymius ir pavėlavo grįžti į krantą. Įšokę į grėsmingai aukštėjančias jūros bangas, vyrai sunkiai tolo nuo salos. Sąmonės ir pradėjo skęsti... Juodosios jūros gelmėse. Lietuvos Laisvės kovotojai.
Kelionė į Vakarus
Savais keliais. Lauke dribo šlapias sniegas. Sintautų-Karaliaučiaus link. Ūkininką pavalgyti. Kuro-Jaunučio keturių vyrų grupė. Link. Laukti. Atsargas, ruošėsi tolimesnei kelionei. Srities sienos. Šešupę. Nualintais Rytprūsių laukais. Varpučio gijomis. Vieno medžio. Mat sustingsi in ragą“... Vandenį iki pat pažastų įkrito L. Vizgirda-Keleivis. Drabužius. Nuotraukoje: Lietuvos partizanų įgaliotiniai tęsia žygį į Vakarus. Įveikę dar du kilometrus, partizanai rado sugriautą sodybą. Lauželį. Išsivirė arbatos. Buteliuką ir bryzą lašinių. - geriausiu vaistu nuo peršalimo - partizanai pažvalėjo. Užmetęs ant kartelės virš laužo džiovino viršutinius drabužius. Garavo. Dešinę. Griuvėsius, išstypusį, dar nenuvirtusį kaminą. Partizanai rado dar ne visai sugriuvusio gyvenamojo namo belangį kambarį. Čia stovyklavusių pafrontės dalinio kareivių sumeistrautą „buržuiką“ - krosnelę. Aplink užkurtą, jau įšilusią krosnelę partizanai pasiklojo lentų gultus. Kamino pasistatę kieme rastas metalines kopėčias įsirengė sargybos postą. Kas valandą keistis, vienas iš grupės narių stojo sargybon. Visą dieną vyrai ilsėjosi. Liekanų paženklinti laukai. Keliu važiuojančią „tėvyninę“ sovietų „polutorką“ su trimis keleiviais. Signalų siųsti kovos draugams neteko. „Pavakare sukilom. Nuovargio jau nejautėm. Antrosios nakties žygį. Pirkelių. Įžengė į pelkėtą, plačiais grioviais išraižytą vietovę. Įlūžus ledui, šį kartą išsimaudė Šturmas. Ir nuo drėgmės užšalusius ginklus. Rūsį, partizanai pasirinko sausų lentgalių ir užsikūrė laužą. Pradžiovinę Šturmo drabužius, partizanai tęsė žygį. Kilometrus, vyrai atėjo prie plento. Miestelio namų žiburius. Pamatę apgriuvusių pastatų liekanas stabtelėjo pailsėti. Patikimesnės vietos dienos poilsiui. Trobelės partizanams kėlė rūpestį. Sugrėbto šieno kupetas, vyrai nusprendė, jog geresnių nakvynei „palocių“ neras. Nors ir trumpą žiemos dieną tuose urvuose partizanai labai sušalo. Temti nuo šalčio kalendami dantimis išlindome iš savo urvų. Užtaisyti skyles,“ - rašė Juozas Lukša. Už poros kilometrų išėję į plentą, vyrai rizikavo žygiuoti keliu. Lenkijos sienos apie 20 kilometrų partizanai tikėjosi įveikti iki vidurnakčio. Šviesą. Užsuko į vidų. Nuo trobelės plentu pasuko vos tolumoje įžiūrimos miško juostos link. Poilsio. Prisilaužę sausų šakų susikūrė laužą ir šildėsi sugrubusias rankas. Kilometrus. Partizanai jau paryčiais atėjo į numatytą poilsio vietą. Gruodžio 21 dienos rytas. Partizanai susikūrė laužą ir vieno budinčiojo saugomi sumigo. Vidurdienio. Patiekalas... Arbatai pagerinti įlašinome anyžių lašų... 361 puslapyje rašė Juozas Lukša. Link. Pėdsako... Būtų eita tik vieno žmogaus. Išdraikytų šakų sąvartynus labai išvargino vyrus. Ir pasukę į šalį partizanai išėjo į plentą. Pasienio kariuomenės patrulių - slidininkų sniege paliktos provėžos. Ramintos gyvenvietė ir per upelį - tiltas. Krūmais netrukus nusileido į kalnelių apsuptą daubą. Vyrams kelią pastojo spygliuotos vielos užtvaros ir apkasai. Ir prosovietinės Lenkijos siena. „Staigiais šuoliais peršokome per apkasus. (...) Nukirpę vielų užtvaras atsidūrėme prie balos. Atsargiai žengdami krūmais, partizanai priartėjo prie keliuko. Prasiveržimo kautynės buvo sunkios. Laimingai, net nesužeisti prasiveržė į Lenkijos pusę. Plento. Užtvara. Pro jų apačią. Sutemus sustojo atgauti kvapą... Klijavosi prie kūno. Tartum senovės riterių šarvai, varžė partizanų judesius. Keliems pavieniams šūviams, partizanai skubėjo žengti tolyn. Trobeles... Trobą. Netikėtai troboje viešėjęs šeimininkų svečias prašneko lietuviškai. Ir paruošti užkąsti. Pakinkė porą arklių. „Tautiečio paslaugomis naudojomės apie 15 kilometrų. Atleidę, traukėme pėsčiomis Pšeroslio link,“ - rašė Juozas Lukša. Aprašytas kiek idealizuotai. „Čia buvo prasilenkta su tiesa. Autorius Juozas Lukša, - V. Nuėję apie puskilometrį, vyrai užsuko pas kitą ūkininką - kaimo „šaltyšių“. Milicijos būstinės langus nuvežė žygūnus dar 15 kilometrų. Grįžti namo, partizanai užsuko į trečią lenkų sodybą. Partizanus dar 10 kilometrų Fomenkos miestelio link. Pastotę, partizanai pasuko krūmais apžėlusio neplataus upelio šlaitu. Sodyboje pragydęs gaidys tartum kvietė vyrus užeiti. Ankstyvus svečius sutiko gana palankiai. Šeimininkė seklyčioje paklojo guolius. Sumigo. Dvyliktą valandą Skrajūną pakeitė Audronis. Kiemo trobon įbėgusi šeimininkė. Rogėse įmestą gerą glėbį šieno ir pasuko Smolnikų gyvenvietės link. Lėtai, kad sulauktų vakaro sutemų. Pavakare Smolnikų kaime pastotę atleido. Numatytą Slobotkos kaimą. Artėjančias kelias dvikinkes roges. Pirmose rogėse ginkluotų vyrų siluetai. Pasigirdo komanda „stoi“ (stok) ir užtaisomų ginklų garsas. Išvirtę partizanai atsakė automatų ugnimi. Lenkui pavyko pabėgti. Išsuko iš kelio ir sulindo į pakelės sodybą. Pirmose rogėse važiavusių draugų pergale, artėjo prie partizanų pozicijų. Sušukau: „Ruki v verch !“ - rašė Juozas Lukša. Šūktelėjo: „Idz do djabla, panie poručnik! Prie labai nustebusių savo pavaldinių... Lenkų sovietinių PPŠ automatų ugnis trenkė į partizanus. Nuslopino. „Smolnikuose kovėmės penkiese. Pasitikrino kautynių metu patirtus nuostolius. Pasirodė, jie buvo gana nežymūs. Šalikelės griovį, pasinešė į sniegu padengtus laukus. Netekę rogių ir žemėlapio, Audronio ir Skrajūno grupė žengė pėsčiomis. Kooperatyvą kalėdinių prekių ir maisto produktų krovinį. Partizanai dalį būtiniausių prekių „rekvizavo“. Artėjant gruodžio 22-osios vakarui, vyrai tolumoje pamatė vienišą trobelę. Tvarkingos pirkelės. Suėję vidun rastais malkų likučiais užsikūrė krosnelę. Nakties žygį. Pareikalavo gaspadorių kinkyti į roges arklį. Apsivilko „burką“ ir išėjo į kiemą. Sukorė gal aštuonetą kilometrų, kol gerokai pavargę išėjo į plentą. Cypliškių-Seinų plentas. Žengdami plentu partizanai sustabdė sutiktą pastotę. Sušokę į roges paprašė žmogų pavėžyti... Lenkišką šneką neblogai „kertantis“ Audronis draugiškai užkalbino vežiką. Kareivius. Kalbus žmogus be ginčų nuvežė partizanus į Slobodkos kaimą. Išvydo gana draugišką vežiko ir Liutinsko pasisveikinimą... Liutinskų šeima ruošėsi šv. Kalėdoms. Partizanų nuovargį pasiūlė nuošaliame kambaryje pailsėti. Prašvito gruodžio 24-osios - Kūčių rytas. Grupės krėtė sodybas, ieškojo Lietuvos partizanų. Įsuko rogės su kareivių grupe. Nepastebėjo... Partizanus... Kaimo išvažiavo. Apie ką tik įvykusį „stebuklą“... Pamiršę Kūčių stalą ir šventišką nuotaiką, partizanai nuėjo nakvoti į tvartą. Pirmos šv. Ir Kazimieras Pyplys-Mažytis su palydovais pakilo paskutiniam nakties žygiui. „Kitą naktį pasiekėme mūsų sąjūdžio rėmėjus. Grauželių kaime gyvenusį rėmėją Jurkūną. Geležinkelio stotį. „Stotyje grūdosi keliasdešimt žmonių. Artėjo traukinys... Sujudo minia, (...) įsispraudėm ir mudu.
Emigracija į Švediją
Savaites. Skrajūnas ir Audronis pateko į švedų garlaivį, plaukusį. Į Švediją. Stovyklą. Kovo viduryje išleisti laisvėn, atvyko į Stokholmą. Pavadinimo Juozas Lukša neįvardijo, - V. Vadovybės. Apygardos vado Žvejo 1947 metų spalio 10 dienos įsakymu Nr. Viršininkas kapitonas Jonas Aleščikas-Rymantas. Sodyboje. Būstine. Buvo lengva užmaskuoti be pašalinių pagalbos - tereikėjo nuversti malkų rietuvę.
Lakštingalos žūtis
Skaudi nelaimė. Pečiulaičio-Lakštingalos teigimu, vietinio niekšelio Pažėros išduotas, per šv. Valsčiuje, Marijampolės apskrityje, vidutinio ūkininko šeimoje. Pradžios mokyklos keturis skyrius, mokėsi ir baigė Veiverių progimnaziją. Kuopą. Persikėlė į Sūduvos lygumas. Vitu tėviškės kluone įsirengė slėptuvę. Mišką. Partizanų būrį. 1945 metų vasario 26 dieną. Dariaus ir Girėno kuopos skyriui. Jurgis Račyla paskirtas Dariaus ir Girėno kuopos 61 būrio vadu. Kūčių naktį išėjęs iš štabo būstinės, Jurgis skubėjo aplankyti savo žmoną. Pasitiko Veiverių emgebistų pasalos šūviai. Tačiau buvo priverstas trauktis į laukus. Pakelėje rymančios liepos Jurgį Račylą-Šarvą nužudė priešo kulkosvaidžio serija. „Buvo šviesi mėnesiena.
Įsakymas Nr.
§ 1. Nelygios kovos metus. Tvirtą žingsnį kovos priekyje ir kiekvieną kartą artėjame prie pergalės. Lemiama valanda negali būti toli. Abejonių. Duotai priesaikai, (...) ir garbingai kovai. Mus įpareigoja šią laisvę išpirkti krauju ir gyvybe. Tik žiaurioje ir nelygioje kovoje. Į kovą, į pergalę, į tikrą pergalę! § 2. Ėmėsi jam pavesto darbo. Darbo vaisiai buvo matomi diena po dienos. Bet... Dar kartą... Ir paguldė jo darbus ant šaltų Kybartų miesto akmenų. Šlovė jaunam tautos didvyriui!. Jau daugiau Jo neliestų kruvina budelio ranka. Mumyse visuomet išliks Tavo atminimai. Paaukojai jauną gyvenimą. Šlovė Tavo adjutantui ir kitiems kartu su juo žuvusiems kovos draugams. Savo prakaitu aplaistėte. § 3. § 4. Nuo 1947 metų vasario 8 dienos įsakymo Nr. § 5. (Pastaba: Įsakymų rašybos stilius netaisytas, - V. (LYA, f. K-l, ap. 3. b. 218, 1. 84-85. Nuorašas. Tauro apygardos vadui Žvejui pagrįstai nerimą kėlė šv. Bei kitų prityrusių partizanų netektis. Pulkininkas Žvejys išreiškė įsakymu Lietuvos Laisvės kovotojams. Įsakymas Nr. § 1. § 2. Perėmus rinktinę, raportu apie tai pranešti man. § 3. Nuostolių: netekome daug ir labai brangių asmenų. Rasime savyje. Tą įsakymą pilnai suprato, nenorėjo suprasti ir jį tinkamai vykdyti. Didelio pasitikėjimo savo narsumu ir turimu ginklu. Su daugiamilijonine jėga, kuri nesiskaito su priemonėmis (...). Laimėjimui. Kovos laiko. Įrengimas. Visi paisė ir dėl to turėjome nemažų aukų. Tik civiliai asmenys, bet ir kovotojai ir vadai. Didelis pasitikėjimas visais davė daug skaudžių nuostolių. Patyrimo. Prisitaikyti. Tad dar kartą raginu (...) saugokime savo slėptuves nuo visų. Nerodykite savo slėptuvių ir man, kaip nerodau aš savo jums. To iš šalies. § 4. Gedulo laikotarpį nuo šių metų vasario iki kovo 28 dienos. Linksmintis. Sutrumpintas rinkinys, - V. Pūgos vertė partizanus glaustis patikimų rėmėjų namuose įrengtose slėptuvėse. Keltis pas kitus rėmėjus. Atsargos. Veikė mažomis, tik po kelis kovotojus grupelėmis. Pasalas. Partizanus, jau turėjo pakankamą partizanų paieškų ir žudynių patirtį. Sun...
