Planuojate atostogas gamtoje ir svarstote apie sodybą prie Nemuno? Sužinokite, ką apie tai mano sodybos savininkė Kristina, kokie yra atsiliepimai ir į ką atkreipti dėmesį renkantis vietą poilsiui.
Vaizdas į Nemuną netoli Birštono. Šaltinis: Wikipedia
Slapukai Ir Jų Funkcionalumas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobiliojo prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje.
Bendrovė naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų.
Slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Duomenų Apsauga Ir Jūsų Teisės
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. Susisiekę su mumis el. paštu.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Verslo Sėkmė Ir Globalumas
ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas teigia, kad prie dabartinės verslo ekosistemos ir komunikacijos galimybių, negalvoti apie globalumą, būtų savižudybė.
„Lietuvoje mes turime labai lokalią rinką. Labai santūrius ir konservatyvius vartotojus, kurie ne visada išdrįsta pabandyti naujoves. Reikia ieškoti vartotojų, kurie patys yra inovatoriai. Tai yra įvairiausių priežasčių, kaip verslininkai turi mąstyti geografine prasme neribotai apie visą planetą ir, tikriausiai, tokie tik ir pasiekia rezultatų“, - sako verslo konsultantas.
Pasak jo, normalu ir tai, kad verslas apskaičiavęs pastangų ir rezultatų balansą keliasi į tas šalis, kur tą patį ar net geresnį rezultatą gali pasiekti greičiau, su mažiau žmonių. Be to gamyba, nukreipta į mastą.
O Lietuvos rinka, būtent tiems stambiesiems verslininkams, per maža.
Viskas priklausys ar tradiciniai verslai sugebės tinkamai į savo veiklą integruoti naująsias technologijas.
Patys verslininkai pabrėžia, kad ne vien viskas priklauso nuo rinkos dydžio.
Svarbu ir teisinė sistema, kuri, anot kai kurių, Lietuvoje itin prasta.
Jis kritikuoja ir tai, jog ministerijos įkurtos senamiestyje, kur yra brangus NT, kurį būtų galima išnuomoti verslui.
Verslininko Kritika Teisinei Sistemai
„Mokesčiai Lietuvoje aukščiausi Europoje. Valstybė visiškai nekreipia dėmesio. Tikra negerėjo sąlygos nuo 1990 metų. Aš manau, kad per tą laiką tik daugiau biurokratų atsirado daugiau. Ypatingai visos finansinės ataskaitos neadekvačios. Reikia paruošti daugybę visokių ataskaitų, o valdininkai patys sėdi ir nieko nedaro, tik tikrina ar įmonės jiems duoda ataskaitas. Mažai įmonei ir sąlygos nelygios visiškai. Vieni gali neimti PVM, kiti privalo imti PVM. Tie, kurie moka mokesčius, juos tikrina visą laiką, tie kurie nemoka, jų ir netikrina, nes patys sako, na ką tu iš jų paimsi“, - kritikos teisinei sistemai negailėjo milijonierius verslininkas Benas Gudelis.
Jis tvirtai teigia, jei dirbtų tik Lietuvoje, tikrai emigruotų.
Pašnekovas sako, kad Lietuvoje vyksta genocidas, už kurį atsakinga visa valdžia - nuo prezidentės ir žemyn.
Reikia tokių struktūrinių reformų kaip seimo narių skaičiaus sumažinimas, PVM atstatymas iki 18 proc.. Nes apie tai tik kalbama, žadama, bet nieko nedaroma.
B. Gudelio teigimu valdžios suinteresuotumas yra gauti kyšį, o ne padėti. To kitose šalyse nėra.
„Jie žymiai kitaip bendrauja, pergyvena, kad šalyje reikia sukurti darbo vietas. Niekas nebėga iš Airijos, nes ten yra sąlygos. Į Airiją net amerikiečių kompanijos bėga, kaip „Apple“, „Google“, nes sąlygos geresnės.
Tai dėl to ir prasidėjo vajus Amerikoje, kad gerintų sąlygas, jog verslas nebėgtų. O Lietuvoje niekas tuo nesirūpina, jiems labiau rūpi kokia partiją kokią ministeriją užims, o kad Seimo narių dvigubai daugiau negu turėtų būti, niekas apie tai nekalba“, - tv3.lt portalui sakė jis.
Ir iš šios valdžios per daug nesitiki, nes visos valdžios pažada aukso kalnus, tačiau to ko reikia, neįvykdo.
Turtingiausi Lietuvos Verslininkai
Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Štai keletas pavyzdžių iš turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašo:
- 50. Gintautas Kūlokas, 64 mln., „Fatalitas“
Verslininkas G. Kūlokas užsiima ir visuomenine veikla, jam buvo suteiktas inovatyviausios sodybos apdovanojimas. Jis yra atstatęs savo tėvo, Sibiro tremtinio sodybą ir ten įrengęs kultūrinę erdvę kaimo gyventojams.
Jo įmonė „Fatalitas“ beveik 15 metų užsiima bemuite (duty free) prekyba Lietuvos pasienyje. G. Kūlokas yra vienintelis bendrovės akcininkas.
- 49. Andrius Kiznis, 64 mln., „Lietpak“
Septyniasdešimtmetį paminėjusio „Lietpak“ įkūrėjo Prano Kiznio sūnus Andrius yra jo dešinioji ranka ir po truputį perima šeimos verslą.
Įmonėje jis eina plėtros direktoriaus pareigas ir valdo 40 proc. akcijų. Pati įmonė „Lietpak“ taip pat slapukauja ir daug informacijos apie jos sėkmes ar nesėkmes nerasi.
- 48. Alvydas Barsteiga, 65 mln., „Nemuno vaistinė“, „CGP Management“
Farmacijos ir kailinių verslus vystantis A. Barsteiga apie asmeninį gyvenimą nekalba. Daugiausia jo pasisakymų rasite, kaip apie šinšilų ūkio puoselėtoją.
Be to, jis yra pagrindinis bendrovės „CGP Management“ akcininkas (76 proc.). Pastaroji įmonė valdo „Nemuno vaistinės“ grupę, kontroliuojančią didžiausią Lietuvoje vaistinių tinklą „Camelia“.
Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro Ir Pauliaus Bažnyčia
Tai šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia Nemajūnų kaime, Nemuno dešiniajame krante, 6 kilometrai į pietryčius nuo Birštono kurorto. Ji medinė, pastatyta 1878 metais.
Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Šaltinis: Wikipedia
Ši bažnyčia neogotikinio stiliaus su dviem fasadiniais bokštais ir bokšteliu ant stogo. Pirmos medinės bažnytėlės pastatymo data - 1623 m. Medinę bažnyčią Nemajūnuose pastatė 1786 metais Kristina Kačanauskienė.
XIX amžiaus viduryje senoji bažnyčia apiro. 1862 metais buvo patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, bet vyriausybė uždraudė ją statyti patardama restauruoti senąją.
Kadangi senoji buvo per daug suirusi, klebonas Anzelmas Nonevičius, nepaisydamas Valdžios draudimo, pastatė naują medinę bažnyčią. Vėliau ji buvo perstatyta.
Buvo nutarta pastatyti trečią - mūrinę, gotikinio stiliaus. 1865 m. pagal architekto T.Tišeckio projektą buvo pradėta statyti medinė bažnyčia.
Po metų statyba nutrūko, nes geriausi meistrai išėjo į sukilėlių būrius, o ir pats klebonas Pranciškus Kazlauskas padėjo sukilėliams, palaikė su jais ryšį. Už tai jis buvo areštuotas, o vėliau ištremtas į Sibirą.
Caro valdžia uždraudė Nemajūnuose statyti naują bažnyčią. Miestelyje buvo apgyvendintas žandaras.
Gyventojai nenurimo, vis prašė leidimo, kol pagaliau po tuzino metų leidimas buvo gautas. Tik nebuvo leista statyti mūrinės bažnyčios.
1877 m. buvo pateiktas naujas bažnyčios projektas (autorius - klebonas A.Nonevičius), tačiau jam nebuvo pritarta dėl nepakankamo meniškumo. Bažnyčia buvo statoma be leidimo.
Pagrindinė kompozicijos idėja - romantinė viduramžių nostalgija, siekimas imituoti žinomo gotikos paminklo - šv. Onos bažnyčios pagrindinį fasadą.
Nemajūnų bažnyčia pastatyta romantizmo “neogotikai” būdingomis priemonėmis. Joje vyrauja neogotikinis dekoras, tačiau yra ir kitų krypčių elementų.