Norvegija, garsėjanti savo aukštu gyvenimo lygiu ir klestinčia ekonomika, traukia daugybę užsieniečių, ieškančių geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų. Statybos sektorius šioje šalyje nuolat išlieka vienu iš paklausiausių, tačiau norint sėkmingai integruotis į Norvegijos darbo rinką ir gauti reikiamus leidimus, būtina žinoti pagrindinius reikalavimus ir procedūras.
Darbo paieška Norvegijoje
Prieš pradedant dirbti Norvegijoje, būtina turėti norvegišką asmens kodą bei sąskaitą banke, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis. Mokesčių kortele (norveg. Skattekort), kuri nurodo darbdaviui, kiek mokesčių nuo atlyginimo reikės pervesti, Mokesčių inspekcija pasirūpins pati.
Pagrindinė klaida - darbo pradeda ieškoti jau atvažiavę. Tai - užtrunka, kainuoja pragyvenimas, procesas išeina brangus, ne visi tai įvertina ir, išleidę atsivežtus pinigus, nusivylę grįžta namo. Darbą reikėtų susirasti prieš atvažiuojant.
Kaip ir bet kurioje šalyje, Norvegijoje darbą gauti galima kreipiantis į įdarbinimo agentūrą arba pačiam tiesiogiai susisiekiant su darbdaviu. Galite kreiptis į Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybos (NAV) skyrių, įsikūrusį jūsų gyvenamoje vietovėje. Ieškokite laisvų darbo vietų internetinės paieškos svetainėse. Apsilankykite nav.no bei finn.no tinklalapiuose. Laisvos darbo vietos skelbiamos didžiuosiuose šalies dienraščiuose „Aftenposten“, VG, „Dagens Næringsliv“ ir kt. Galite kreiptis į dominančias įmones tiesiogiai su paklausimu dėl laisvų darbo vietų.
Mažai kvalifikuotų darbų įmanoma susirasti ir per asmeninius ryšius, pažintis, t. y. padedant pažįstamiems, ypač jei kalbame apie darbą valymo, pašto išvežiojimo, statybų įmonėse, žuvų fabrikuose.
Norvegijoje atsiliepimai apie žmogų yra labai svarbūs. Ypač iš norvegiškos firmos. Jei tokios patirties neturite, galite atsivežti ir lietuviškų darbdavių rekomendacijas. Ypač jei jos yra iš kokių nors tarptautinių firmų, žinomų bendrovių. Vargu, ar tikslinga jas tvirtinti notariškai. Šiaip jau norvegai, jei galvoja kažką priimti į darbą, nepasikuklina pasiskambinti buvusiam darbdaviui ir dažniausiai tiki jo žodžiais, tad derėtų labai branginti savo reputaciją, nesusigadinti vardo, įvaizdžio.
Beje, natūralu, kad norvegai teikia pirmenybę mokantiems jų kalbą. Teko girdėti netgi tokių paaiškinimų, kad nesvarbu, jei žmogus dirbdamas susišneka tarkime angliškai, bet jie nori, kad darbuotojas teigiamai veiktų ir psichologinį kolektyvo, įmonės mikroklimatą, tarkime, kad pietaujant su juo galima būtų pašnekėti apie šeimą, pomėgius, orus ar dar kažką.
Nuo 2010 m. sausio 1 dienos Norvegijoje galioja naujos imigracijos taisyklės. Pagal naujus reikalavimus nereikia prašyti leidimo gyventi - pakanka užsiregistruoti. Europos Sąjungos piliečiai, kurie pageidauja gyventi Norvegijoje ilgiau nei tris mėnesius, privalo registruotis policijoje arba užsieniečių paslaugų centruose (SUA).
Būsto paieška Norvegijoje
Didelę dalį pragyvenimo Norvegijoje išlaidų sudaro būsto nuoma. Pirmiausia siūlyčiau paieškoti svetainėje finn.no. Tai didžiausias interneto turgus Norvegijoje. Pagal populiarumą ir įvairovę turbūt didžiausias iš visų resursų. Jeigu kas nors deda kokį nors skelbimą, paprastai jo nuorodą rasite ir finn.no svetainėje. Ten ir automobiliai, ir baldai, ir telefonai, ir butų nuoma ar pirkimas, ir daugybė kitokių dalykų.
Mums persikeliant į Norvegiją padėjo vadinamoji persikėlimo agentūra (pvz., relocation.no). Ji padeda kompanijoms apgyvendinti jų samdomus specialistus iš užsienio. Jie siūlė variantus, padėjo bendrauti su nuomos agentais, būstų savininkais ir pan. Pačioje pradžioje labai gerai, kai kažkas padeda, nes pačiam susigaudyti nėra lengva. Vėliau apsipratus ir perpratus sistemą jau galima nuomotis patiems.
Yra ir daugybė kitų būdų, tačiau pradžioje reikia įveikti tam tikrą barjerą. Vietiniai nuomotojai mažai pasitiki tik atvykusiais žmonėmis, tad nelabai nori jiems nuomoti būstų. Tuo atveju padeda firmos, kurioje dirbi, raštiška garantija. Pagelbėtų ir žmonių, kurie čia gyvena ilgiau, rekomendacijos. Sezoniniai ar kitokie darbininkai iš Lietuvos dažnai atvažiuoja jau drauge su darbo pasiūlymais turėdami ir tos pačios firmos išnuomotą namą su keliais miegamaisiais, kuriame gyvena visa grupė žmonių. Tai - priimtinas būdas, jei nenori būsto ieškotis pats.
Nuomininkai moka 2-3 tūkst. kronų už lovą ar kokius 5 tūkst. už kambarį, o firma, kuri nuomojasi, moka savininkui už visą namą bendrai. Jei labai sudėtinga ar per brangu susirasti būstą, reiktų susisiekti su tautiečiais, kurie čia jau dirba ilgiau ir klausti jų patarimų.
Įmonės steigimas Norvegijoje
Norvegijoje įsteigti įmonę trunka vos 1-2 darbo dienas, jei esi paruošęs dokumentaciją - turi norvegišką asmens kodą, banko prisijungimo duomenis. Realiai - kol elektroninėje erdvėje užfiksuojami parašai ir pervedami pinigai tarp sąskaitų.
Įsteigti individualią įmonę užtrunka vos 15 minučių. Visa tai gali atlikti neatsitraukdamas nuo kompiuterio. Tereikia turėti norvegišką asmens kodą.
Uždarosios akcinės bendrovės (AS) steigimas truputį sudėtingesnis. Reikia steigiamos bendrovės vardu atidaryti sąskaitą banke, į bendrovės banko sąskaitą pervesti 30 tūkst. kronų (apie 3 tūkst. eurų) ir gauti iš banko pažymą apie tai. Tai - vienos dviejų dienų reikalas. Tada į įmonių registrą siunčiami skenuoti dokumentai - bendrovės įstatai, steigimo protokolas.
Darbo sąlygos ir atlyginimai
Oficiali darbo savaitė Norvegijoje - 37,5 val. Čia nustatant darbo įkainius ir sąlygas daug lemia ir profsąjungos. Kur jos aktyvios, ten yra nustatyti aiškūs minimalūs valandiniai įkainiai. Tarkime, kokios nors sodininkų profsąjungos nėra, tad darbuotojui galima mokėti ir vos 70 kronų per valandą. O valytojų ar padavėjų profsąjungos yra. Ten turi mokėti bent nustatytą minimumą.
Taip pat, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, kur veikia daug užsieniečių, bandančių statyti kuo pigiau, kad taip galėtų konkuruoti su vietinėmis įmonėmis, profsąjungos kasmet susidera dėl minimalaus valandinio įkainio, mažiau kurio darbuotojui mokėti tiesiog negalima. 2015-aisiais jis siekė 169 kronas per valandą (prieš mokesčius), jei darbininkas neturi nei norvegiško statybininko diplomo, nei patirties norvegiškose statybose.
Bendrovės seka šią informaciją ir pasirašydamos sutartis su savo subrangovais reikalauja išlaikyti standartus: laikytis verslo etikos ir mokėti ne mažiau nei sutarta su profsąjungomis. Jei tas subrangovas bus maža Lietuvos įmonė, ir ji privalės laikytis reikalavimų. Norvegijoje įmonė iš subrangovo turi teisę reikalauti darbuotojų atlyginimų sąrašo, kitaip tariant, čia jokia paslaptis, kiek kas uždirba ir kiek kas moka.
Tam tikra viršvalandžių riba yra nustatyta, manau, kad reikalavimai griežtėja. Mano minėtos statybų profsąjungos nuo šių metų sugriežtino taisykles darbdaviams. Šiame sektoriuje žmogui už viršvalandžius mokama maždaug nuo 250 kronų, t. y. apie 50 proc. daugiau nei įprastą darbo valandą. Laikomasi principo, kad jeigu darbdavys nori, jog darbuotojas dirbtų gerokai daugiau nei nustatytas limitas, jis turi būti pasiruošęs papurtyti piniginę.
Ar verta persikelti į užsienį – Norvegija 2025 m.
Mokesčiai Norvegijoje
Norvegijos mokesčiai yra progresiniai. Tai reiškia, kad kuo gautas atlyginimas didesnis, tuo didesnis ir taikomas mokesčio tarifas - maksimaliai iki 60 proc. Bet kad būtų taikomi maksimalūs procentai, atlyginimas turi būti išties didžiulis. Vidutinį ar artimą jam atlyginimą gaunantys darbuotojai moka apie 30 proc. mokesčių. Tiesa, papildomas darbas antraeilėse pareigose apmokestinamas didesniu - maždaug 50 proc. tarifu.
Tai, kas nuo jūsų atlyginimo yra atskaičiuojama kas mėnesį, metinėje deklaracijoje nėra galutinė suma. Ją pildydami kitų metų balandžio mėnesį, gaunate parengtą deklaraciją, kurioje įrašytos jūsų pajamos, jūsų kas mėnesį sumokėti mokesčiai ir eilutės, kiek tų mokesčių turėjo būti sumokėta. Mokesčius mažina įsipareigojimai bankui (paskolos), kelionės išlaidos nuolat negyvenantiems Norvegijoje ir išlaikantiems sutuoktinį ar vaiką. Mokesčių lengvata taip pat taikoma pirmus 2 gyvenimo Norvegijoje metus - neapmokestinama suma didinama 10 proc. nuo metinio bruto darbo užmokesčio.
Socialinė apsauga
Išmokas ligos, bedarbystės ir panašiais atvejais. Nieko išskirtinio, tik nuo lietuviškos sistemos labiausiai gal skiriasi sumos. Darbdavys už kiekvieną darbuotoją moka mokesčius NAV. Šis lietuviškos SODROS atitikmuo moka darbuotojui, regis, visą atlyginimą ilgesnės ligos atveju. Už kelias pirmąsias dienas moka darbdavys.
Beje, ligos atveju valstybė gydo nemokamai, tik lankydamasis pas gydytoją turi sumokėti vadinamąjį nuosavą įnašą, tam tikrą vizito mokestį - apie 30 eurų. NAV moka pašalpas ir nedarbo atveju. Pašalpa siekia 60 proc. jo buvusio atlyginimo, tačiau negali viršyti tam tikros sumos.
Jei turi individualią įmonę, esi socialiai apgintas panašiai kaip ir samdomas darbuotojas, tik skiriasi statusas. Jei turi UAB ir esi savininkas - nesi socialiai apgintas, jei pats joje nedirbi.
Svarbu žinoti
Nors Norvegijos darbdaviai pakankamai patikimi, tačiau pasitaiko ir apgaulės atvejų. Vienas būdas apginti savo teises - kreiptis į advokatą. Taip pat galima ieškoti pagalbos darbo inspekcijoje. Bet bene veiksmingiausias būdas - kreiptis į profsąjungą, žinoma, jei esate jos narys. Profsąjunga suteiks advokatą ir atstovaus jūsų interesams kalbantis su darbdaviu.
Reikia dirbti toje srityje ir mokėti nustatytus mokesčius. Reikėtų ir bent kažkiek mokėti norvegų arba anglų kalbą, nes gali būti sudėtinga susigaudyti. Jei žmogus visai nemoka kalbos, tuomet gali padėti Darbo inspekcija.
Statybos sektorius Norvegijoje
Sunku apibendrinti, bet, mano akimis, visuomet paklausi sritis - statybos. Jose vietos visada atsiranda - anksčiau ar vėliau. Tai labiau sezoninis darbas. Ypač statybos suaktyvėja atšilus orams. Kartu išauga ir atvažiuojančių darbininkų skaičius - ir lietuvių, ir lenkų, ir rumunų.
2012 m. statybų pramonėje Norvegijoje dirbo 194 000 asmenys, t.y. 7 proc. visų dirbančiųjų.
Statybos įprasta dirbti mažiausiai 45 val./sav., tačiau daugelis dirba daug ilgiau. Tai suprantama, nes užsieniečiai yra pasiryžę dirbti, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų. Daugelis, atvykę trumpam, nelabai ką turi veikti po darbo.
Statybininkai dirba veikiami ne vieno neigimo faktoriaus: dulkių, cheminių medžiagų, vibracijos, dirba su chemikalais, skiedikliais, nuriebinančiais skysčiais ir pan. Dirba šaltyje, veikiami dujų, garų, kitų organinių dulkių. Dirbama tais pačiais pasikartojančiais judesiais, nepatogiose pozose - persikreipus, atsitūpus, atsiklaupus, keliami ir nešiojami nemaži nešuliai.
Nelaimingi atsitikimai statybose
Statistika rodo, kad 2009 - 2013 m. net ketvirtadalis visų mirčių darbo vietoje registruota statybose, 40 proc. visų darbinių susižalojimų, registruotų Darbo inspekcijoje, t.p. įvyko statybose. Dažniausia traumos priežastis - kritimas iš aukščio. Apie 20 proc. Tyrimas taip pat rodo, kad mažose įmonės (o tokių dauguma) yra polinkis nepaisyti saugumo taisyklių, t.y. čia dauguma patiria neigiamus poveikius dujomis, dirba veikiami vibracijų, t.p. dirba daug ilgesnes darbo valandas.
tags: #statybos #leidimas #norvegijoje