Kaimo turizmas Lietuvoje sparčiai populiarėja, o sodybos tampa vis paklausesnės. Norint užtikrinti sėkmingą veiklą ir gerą svečių patirtį, svarbu laikytis maisto ruošos reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos reikia žinoti kaimo turizmo sodybų savininkams.

Lietuva nuo seno garsėjo vaizdingais kraštovaizdžiais. Ypatingai daug dėmesio tenka Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos regionams. Nieko keisto, kad pastaraisiais metais kaimo turizmas sulaukia vis didesnio klientų srauto.
Kaimo Turizmo Sodybos Apibrėžimas ir Teisinis Reguliavimas
Kaimo turizmo sodyba yra specializuota apgyvendinimo paslauga, teikiama ūkininkų sodybose ar individualiuose namuose, skirta turistams. Šio tipo verslas turi būti registruotas bei atitikti Lietuvoje nustatytus reikalavimus, tokius kaip higienos normos ir saugumo standartai. Teisinis reguliavimas apima licencijų gavimą ir veiklos registravimą.
Kaimo turizmo verslą reglamentuojančios sąvokos:
- Kaimo turizmo paslauga - ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama specialaus apgyvendinimo turizmo paslauga, kurią sudaro turistų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų (poilsio) ir kitų poreikių tenkinimas.
- Kambarys (numeris) - apgyvendinimui skirtame pastate įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma kaip nedaloma visuma.
- Kulinarinis paveldas - maisto gaminimas ir pateikimas, naudojant tradicinius receptus ir tradicines maisto gamybos technologijas.
- Maisto tvarkymas - bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.
- Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas - apskrities, miesto, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę kaimo turizmo paslaugos teikėjui tvarkyti maistą.
- Privatus apgyvendinimo paslaugų teikėjas - fizinis asmuo, teikiantis nakvynės ir pusryčių, kaimo turizmo paslaugas, stovyklaviečių ir kitas Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme numatytas apgyvendinimo paslaugas.
- Stovyklavietė - nakvynei ir higienos poreikiams tenkinti pritaikyta vieta (teritorija).
- Saugi paslauga - kiekviena paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina.
Reikalavimai Kaimo Turizmo Sodybos Įsteigimui
Kaimo turizmo sodybos įsteigimui būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie apima tiek teisinius, tiek praktinius aspektus. Pirmiausia, norint pradėti šią veiklą, būtina turėti nuosavybės teisę arba teisėtą nuomos sutartį dėl žemės ar pastato, kuriame bus teikiamos paslaugos. Tai gali būti ūkininko sodyba arba individualus gyvenamasis namas.
Sodyba turi būti įrengta taip, kad atitiktų higienos, saugos ir komforto standartus, kad būtų užtikrinta svečių gerovė ir patogumas. Be to, būtina gauti leidimus iš vietos savivaldybės, kurie patvirtintų, kad sodyba atitinka visus statybos ir aplinkosaugos reikalavimus. Sodybos savininkas privalo užtikrinti, kad teikiamos paslaugos atitiktų turizmo ir sveikatos apsaugos normatyvus, įskaitant reikalavimus dėl maisto saugos, sanitarinių sąlygų ir pirmosios pagalbos priemonių. Visi darbuotojai, dirbantys sodyboje, turi būti apmokyti pagal higienos ir saugos standartus.
Norint gauti kaimo turizmo paslaugų teikimo pažymėjimą, reikia pateikti reikiamus dokumentus savivaldybės institucijoms, kurios atliks patikrinimus. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad sodybos veikloje būtų įgyvendinami tvarumo ir aplinkosaugos principai, kad būtų išsaugota gamta ir vietos kultūra. Galiausiai, sodyba turi turėti aiškiai apibrėžtą paslaugų teikimo planą, kuris apimtų apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio paslaugas.
Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai
- Šią paslaugą gali teikti verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų.
- Teikiant kaimo turizmo paslaugą svečių apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių).
- Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu specialiame žurnale arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu. Už išankstinį užsakymo (rezervavimo) priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio apmokėjimo, kurio dydis nustatomas abipusiu šalių susitarimu.
- Kai paslaugai teikti naudojamas individualus gyvenamasis namas, jis turi būti suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas (pritaikytas), įrengtas, išlaikant vietinę tradiciją ir harmoningą ryšį su aplinka, ir priimtas naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Kaimo turizmui naudojamo individualaus gyvenamojo namo aplinka ir svečių apgyvendinimui skirtos patalpos turi būti švarios, tvarkingos, saugios bei nuolat prižiūrimos ir atitikti:
- būsto aplinkos, kambarių, bendro naudojimo bei higienos patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“;
- maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui - pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose;
- pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“;
- svečių automobilių laikymui įrengiamos aikštelės (vietos) turi būti patogios, saugios ir netrukdančios svečių poilsio ir laisvalaikio;
- savininko gyvenamosios ir higienos patalpos turi būti atskirtos nuo svečių apgyvendinimui naudojamų patalpų.
Kai paslaugai teikti naudojama visa sodyba, tai jos aplinka, erdvinė struktūra ir įrengimas turi formuoti vientisą, savitą ir funkcionalų darinį, kurį sudarytų:
- gyvenamojo namo ir priklausinių (ūkinių pastatų) grupė, suplanuota išlaikant kiemo ir apie jį išdėstytų nedideliais atstumais pastatų vietinę tradiciją bei harmoningą ryšį su aplinka;
- aplinkos augmenija, iš vyraujančių vietinių medžių, krūmų ar vaismedžių rūšių suformuojant natūralias bendrijas, parko elementus, vaismedžių sodą ar paskirus gražios lajos medžius.
Visi kaimo turizmo sodybai priklausantys pastatai, pagal poreikius pritaikyti kaimo turizmo veiklai, savo forma ir tūriu, puošyba turi išlaikyti tradiciškai vieningą stilių ir sudaryti:
- nuo 3 iki 6 pastatų grupę (pirkia/gryčia/troba, svirnas, daržinė, kluonas, tvartas, pirtis, vasaros virtuvė, kalvė ar kitų amatų dirbtuvė ar kiti statiniai).
- Tradicinis gyvenamojo namo pločio ir ilgio santykis turėtų būti 1:2 (1:3), aukštis - ne daugiau kaip 9 m ir gali būti įrengiama palėpė.
- Ūkinių pastatų aukštis - ne daugiau kaip 11 m, pagal pastato paskirtį pločio ir ilgio santykis nuo 1:1,5 iki 1:4;
- stogai - dvišlaičiai, keturšlaičiai, pusiau skliautintiniai ir pan., dengti čerpėmis, skarda, banguotaisiais lakštais, gontais, skiedromis, lentelėmis, šiaudais, nendrėmis. Visų ūkinių pastatų stogai dengiami vienodomis, tos pačios spalvos medžiagomis;
- sienos - tašyti ar pjautiniai rąstai, lentos, akmuo, tinkas, raudonos plytos, molis, kitos natūralios medžiagos;
- langai - mediniai, tradicinio sudalinimo (3-6-8 dalys), pagal galimybes puošiami viršulangiais, langinėmis;
- pastatų spalva - tamsiai ruda, žalia, geltona, pilka arba natūralaus medžio spalva.
Kaimo turizmo sodybos interjeras turi būti suformuotas išlaikant vientisą natūralių medžiagų ir tradicinių spalvų derinį:
- grindys - natūralios medžiagos (plačios medinės lentos, raudonų plytų asla ar jos imitacija, kitos medžiagos);
- lubos - medžio lentų, natūralių spalvų ar dažomos šviesiomis spalvomis arba tinkas;
- sienų apdaila - tinkas, dailylentės ar kitos natūralios tradicinės medžiagos arba palikti natūralūs pjautiniai rąstai;
- baldai (stalai, suolai, kėdės, krėslai, spintos, spintelės, skrynios, komodos, indaujos, lentynos, rankšluostinės ir kt.) - mediniai, vienodo ir pageidautina tradicinio stiliaus;
- tekstilė (staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai ir pan.) - natūralių medžiagų (linas, vilna, medvilnė), pageidautina tradicinių raštų ir spalvų;
- buities (namų apyvokos) daiktai - priderinti prie interjero spalvomis, medžiagomis ir stiliumi.
Kaimo turizmo sodybos veikloje gali būti pristatoma vietovės gyvoji tradicija, sodybos svečiams pateikiant:
- kulinarinio paveldo patiekalus, paruoštus naudojant vietinės kilmės produktus (žaliavas), ir pateikiamus naudojant tradicinius medinius (skobtinius, pintinius, tošinius), molinius, žalvarinius, fajansinius ir pan. indus;
- vietinių amatų (audimo, mezgimo, drožybos, pynimo, kalvystės puodininkystės, keramikos, bitininkystės ir pan.) gaminius ir veiklas.
Kaimo turizmo sodybos aplinka, pastatai, kambariai ir kitos naudojamos patalpos taip pat turi atitikti šių reikalavimų, o saugomose teritorijose - ir saugomų teritorijų tvarkymo planuose nustatytus reikalavimus.
Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius). Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.
Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, plaukymas, žvejyba ir pan.), kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Reikalavimai turi būti pateikti raštu ir matomoje vietoje. Gali būti pildomas pavojingų veiklų saugos reikalavimų žurnalas, kurį pasirašo svečias, jog susipažino su saugos ir apsaugos priemonių naudojimo reikalavimais.
Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija.
Licencijų ir Leidimų Gavimas
Pradedant kaimo turizmo sodybos veiklą, labai svarbu gauti reikiamas licencijas ir leidimus, kad jūsų verslas veiktų teisėtai. Pirmiausia, jums reikės užsiregistruoti kaip individuali veikla arba steigti juridinį asmenį, kuris teiks kaimo turizmo paslaugas. Po to, turėsite kreiptis į vietos savivaldybę dėl leidimo veiklai vykdyti.
Licencijų gavimo procesas apima įvairius žingsnius. Pirma, būtina sudaryti verslo planą, kuriame būtų aiškiai nurodytos teikiamos paslaugos, infrastruktūra, finansinės prognozės ir rinkodaros strategijos. Savivaldybė gali reikalauti, kad pateiktumėte šiuos dokumentus, kad įvertintų jūsų verslo tvarumą ir atitiktį vietos reikalavimams.
Be to, jums gali prireikti gauti leidimus, susijusius su sveikatos ir higienos normomis, ypač jei siūlote maitinimo paslaugas. Tai apima sanitarinius patikrinimus, kurie užtikrins, kad jūsų sodybos aplinka ir teikiamos paslaugos atitiktų visus reikalavimus. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai taip pat turėtų atitikti aplinkosaugos reikalavimus, kad būtų užtikrinta, jog veikla nesukels žalos gamtai.
Galiausiai, svarbu pasidomėti ir apie kitas būtinas licencijas, pvz., dėl alkoholio pardavimo, jei jūsų sodyboje planuojate teikti tokius produktus. Atlikus visus reikiamus veiksmus, galite pradėti savo kaimo turizmo sodybos veiklą, teikdami unikalią patirtį savo svečiams.
Verslo Planas ir Finansavimas
Kuriant kaimo turizmo sodybą, pirmas žingsnis yra išsamus verslo planas. Jame turėtų būti apibrėžta sodybos koncepcija, teikiamos paslaugos, rinkos analizė ir marketingo strategija. Svarbu įvertinti potencialius klientus ir jų poreikius, kad būtų galima pritraukti turistus. Finansavimas gali būti gautas per bankų paskolas, europinius fondus ar investuotojus.
Verslo plane vertėtų numatyti ir pradinio kapitalo poreikį, kuris apims nekilnojamojo turto įsigijimą, renovaciją, baldų ir įrangos pirkimą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į veiklos kaštus, tokius kaip mokesčiai, komunalinės paslaugos ir darbuotojų atlyginimai. Teisingas biudžeto planavimas padės užtikrinti sėkmingą verslo pradžią ir veiklą.
Priklausomai nuo sodybos vietos ir teikiamų paslaugų, galimos įvairios finansavimo galimybės. Taip pat svarbu stebėti valstybės teikiamas paramos programas, kurios gali padėti mažinti finansinę naštą. Pavyzdžiui, galima gauti subsidijas už ekologinius sprendimus ar naujų paslaugų diegimą. Kaimo turizmo sodybų savininkams rekomenduojama dalyvauti įvairiuose seminaruose ir mokymuose, kad gautų naujausių žinių apie rinkos tendencijas ir verslo valdymą.
Galiausiai, sėkmingas verslo planas ne tik padės užtikrinti finansavimą, bet ir suteiks aiškią strategiją, kaip plėtoti kaimo turizmo sodybą. Pasiruošimas ir strateginis mąstymas yra esminiai norint pasiekti ilgalaikę sėkmę šiame sektoriuje.
Kaimo Turizmo Sodybos Marketingas ir Rinkodara
Kaimo turizmo sodybos marketingas ir rinkodara yra esminiai elementai, siekiant pritraukti svečius ir užtikrinti verslo sėkmę. Pirmiausia, svarbu sukurti unikalų sodybos identitetą, kuris atspindėtų jos savybes, pavyzdžiui, natūralumą, ramybę ir autentiškumą. Taip pat verta bendradarbiauti su turizmo agentūromis ir vietiniais verslais, kad sukurtumėte bendras rinkodaros kampanijas. Dalyvavimas turizmo parodose ir renginiuose gali padėti didinti žinomumą ir pritraukti naujų klientų.
Be to, svarbu nuolat analizuoti rinkos tendencijas ir klientų poreikius. Pavyzdžiui, stebėti, kokios paslaugos yra populiarios ir kaip galite jas pritaikyti savo sodyboje. Klientų atsiliepimai ir pasiūlymai gali būti vertingi šaltiniai, padedantys tobulinti paslaugas ir gerinti klientų patirtį.
Galų gale, efektyvus marketingas ir rinkodara gali padėti ne tik pritraukti svečius, bet ir sukurti lojalumą, skatinant juos sugrįžti ir rekomenduoti jūsų sodybą kitiems. Tokiu būdu, sodyba gali tapti patrauklia vieta ne tik vasaros atostogoms, bet ir visiems sezonams.
Paslaugų Pasiūla ir Infrastruktūros Plėtra
Kaimo turizmo sodybos paslaugų pasiūla yra labai įvairi ir pritaikyta skirtingiems klientų poreikiams. Sodybose dažnai siūlomos nakvynės, maitinimo paslaugos, lauko pramogos, tokios kaip žvejyba, dviračių nuoma, pirtis ir kubilas. Be to, svarbu užtikrinti, kad infrastruktūra būtų tinkama turistams: geras kelių privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat galimybė naudotis internetu.
Kaimo turizmo sodyba turėtų turėti pakankamai erdvės susitikimams, renginiams ir šventėms. Plėtojant paslaugas, verta atkreipti dėmesį į sezoninius pasiūlymus, kurie pritrauks lankytojus visus metus.
Kiekvienoje kaimo turizmo sodyboje privaloma laikytis sanitarijos - higienos, priešgaisrinės apsaugos bei patalpų eksploatavimo reikalavimų. Kaimo turizmo paslauga turi būti teikiama atsižvelgiant į vietinės valdžios reikalavimus, susijusius su vandens tiekimu, kanalizacija, atliekų šalinimu, bendru saugumu, aplinkos apsauga.
Sodybas rekomenduotina įrengti maždaug iki 100 kilometrų spinduliu nuo didžiųjų miestų. Neleidžiama turizmo sodybų įrengti arti greitkelių. Nuo jų tokios sodybos turėtų būti nutolusios bent 3 - 4 kilometrus. Galvojant apie naujos sodybos kūrimą, pravartu įsiminti, kad jos teritorija neturėtų būti mažesnė negu 1,5 ha, joje esančių numerių (vieno, dviejų, trijų kambarių) skaičius neturėtų viršyti dvidešimties.
Kaimo sodybos pasirinkimą daugiausia lemia jos dislokacija. Net 61 proc. vartotojų nurodė, kad svarbiausias kriterijus renkantis sodybą ar ji yra prie vandens telkinių. 42 proc. vartotojų teigė, kad lemiantis kriterijus yra papildomos paslaugos, pvz., galimybė pažvejoti, žaidimų aikštelė, pirtis, baseinas. 24 proc. vartotojų svarbūs siūlomi patogumai, o 22 proc.- pažįstamų rekomendacijos. Penktoje vietoje yra kaina, ją kaip lemiantį pasirinkimo kriterijų nurodė 20 proc. vartotojų.
Savivaldybė, suteikdama kaimo turizmo paslaugų teikėjams kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą, privalo kontroliuoti, kad apgyvendinimo paslaugoms būtų naudojami tik individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys (svirnai, žvejų, medžiotojų nameliai ar pan.), vasarnamiai, sodo nameliai arba kambariai išvardintose patalpose. Apgyvendinimui negali būti skirta daugiau šešių nuomojamų kambarių. Kaimo turistų negalima apgyvendinti virtuvėje, pereinamuose kambariuose. Apgyvendinimui skirtose patalpose neturi būti vabzdžių, pelių ar kitokių kenkėjų. Visose turistų naudojamuose kambariuose turi būti palaikoma nustatyta temperatūra. Turistams turi būti užtikrinta ramybė ir tyla. Jeigu kambariuose nėra televizoriaus, jis turi būti įrengtas atskiroje patalpoje. Kaimo turizmo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti turistų daiktų saugumą. Šalia namo turi būti įrengta vieta mašinų parkavimui.
Kaimo turizmo sodybos turi atrodyti nepriekaištingai, turi būti geras susisiekimas, kelio rodyklės, tyli aplinka, laisvi plotai apie namus, puikiai sutvarkyta namų aplinka, švara. Gyvuliai neturėtų būti laikomi arti gyvenamo namo. Interjeras - meniškai suformuota ir apipavidalinta pastato vidaus erdvė ir jos įrenginiai. Svetainei arba poilsio kambariui įrengti paprastai naudojama šviesiausia ir erdviausia pastato dalis su langais į pietvakarius ar pietryčius. Miegamajam skiriamas gerai vėdinamas nepereinamas kambarys su langais į rytus ar pietryčius, kad į jį bent keletą valandų per dieną šviestų tiesioginiai saulės spinduliai.
Kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigose kambariai (numeriai) skirstomi į vienviečius, dviviečius bei apartamentus. Apartamentas yra specialaus tipo kambarys. Jį sudaro vienas ir daugiau kambarių, jame yra virtuvė ir jam priklausantis vonios kambarys ir tualetas. Tiek vienviečiai bei dviviečiai, tiek kambariai apartamente gali atitikti kelias paskirtis: miegamasis - svetainė, svetainė - valgomasis ir pan. Nameliai, vasarnamiai, trobelės, poilsinės, vienaukščiai su verandomis ir vilomis gali būti laikomi numeriais ir apartamentais, t.y.
Sąvoka „vieta“ yra taikoma viengulei lovai; dvigulė lova yra dvi vietos. Nakvynės yra skaičiuojamos pagal svečio gyvenamąją šalį ir pagal mėnesį. Atvykimo data paprastai skiriasi nuo išvykimo datos, bet asmenys, atvykstantys po vidurnakčio ir tą pačią dieną išvykstantys, yra įtraukiami į nakvynių skaičių.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, net 99 procentai kaimo turizmo sodybų veiklos skirta vietinei rinkai. Lietuvos kaimo turizmas yra vienas brangiausių Europoje. Keturiais gandrais įvertintoje kaimo turizmo sodyboje para vienam žmogui vidutiniškai atsieina nuo 50 iki 80 litų.
Pasirodo, Lietuvoje kaimo turizmo sodybų lankytojai labiausiai linkę švęsti šventes. Tai sudaro net 42 procentus. 30 procentų klientų linkę aktyviai poilsiauti. 32,3 procentai kaimo turizmo sodybų lankytojų dalyvauja konferencijose. Ir tik vienas procentas miestiečių nori susipažinti su lietuvišku kaimu.

Lietuvos ūkininkams ir kaimo gyventojams, norintiems pradėti pirmuosius kaimo turizmo verslo organizavimo žingsnius, R. Sirusienė - Lamanauskienė pirmiausiai patarė tvirtai apsispręsti, ar jie tikrai nori tai daryti. Derėtų įvertinti, ar tikrai pajėgsite, tai padaryti. Kurti kaimo turizmo sodybą reikia savo lėšomis. Dalis investuotų pinigų gali būti kompensuojama iš Europos Sąjungos fondų, bet tik po sodybos įkūrimo. Tvirtai priėmus sprendimą, kurti sodybą, pranešėja patarė, pirmiausiai susitvarkyti žemę.
Nemažiau svarbu tinkamai pasirinkti vietą, kurioje norima kurti kaimo turizmo sodybą. Pasirinkta vieta turi būti įvertinta rinkos dėsniais. Derėtų atsižvelgti į tai, ar vieta yra arčiau rinkos. Šakiečiams geriausia rinka - Kaunas. Tad kaimo turizmo sodybas idealiausia kurti ne toliau kaip 50 - 60 kilometrų atstumu nuo didmiesčio.
Svarbu, kad žemė, kurioje planuojama kurti kaimo turizmo sodybą, būtų vienkiemyje. Gerai, jei greta būtų vandens telkinys ar miškas. Svarbu geras privažiavimas.
Kaimo turizmo sodybos šeimininkai privalo turėti kvalifikaciją. Jie turi būtų baigę 160 valandų specialius kursus, kurie kainuoja 700 litų. Kursus rengia Kaimo turizmo asociacija. Europoje leidžiama kurti kaimo turizmo sodybą tik tada, jei esi ūkininkas. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai turi pasirūpinti, kad svečiai būtų maitinami tik kaimišku maistu. Visi produktai turi būti kaimiški ir jokiu būdu ne iš parduotuvės.
Kaimo turizmui taikomi specialūs higienos reikalavimai, kurie galioja kaip teisės aktai. Sodybų šeimininkai visuomet turi būti pasirengę, pasitempę. Visų kaimo turizmo sodybų sėkmės garantas - geras, mylintis žmones, šiltas šeimininkas. Šeimininkas yra bene svarbiausias sodybos elementas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad kaimo turizmo sodybose maisto tvarkymui leidžiama naudoti maisto produktus, perkamus iš ūkininkų - pieno produktus, mėsos produktus, šviežius vaisius, uogas, daržoves. Šviežius vaisius, uogas, daržoves galima įsigyti ir iš fizinių asmenų. Žuvis galima vartoti sugautas natūraliuose vandens telkiniuose. Patiekalai gaminami pagal kaimo turizmo sodybos savininko patvirtintas ar kulinarinio paveldo receptūras.
Atkreipiame dėmesį, kad maisto produktai, įsigyjami iš ūkininkų ar fizinių asmenų, turi atitikti bendruosius higienos reikalavimus. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad kaimo turizmo sodybų lankytojai vartotų saugų ir kokybišką maistą, nekeliantį pavojaus jų sveikatai.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Registracija | Verslo registracija ir atitiktis higienos bei saugumo standartams. |
| Licencijos | Reikalingų licencijų ir leidimų gavimas iš savivaldybės. |