Taikos Sutartis Iškeldinimo Bylose: Pavyzdžiai ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Nuo 2003 metų Lietuvoje įsigaliojantys naujieji Civilinio proceso kodeksas bei Antstolių įstatymas sudaro visas prielaidas antstoliams efektyviau vykdyti teismų sprendimus. Taikos sutartis yra vienas instrumentų, kurių pagalba gali būti mažinamas teismų darbo krūvis, kuris yra ženkliai išaugęs. Straipsnyje aptariami taikos sutarčių pavyzdžiai iškeldinimo bylose, jų sudarymo ypatumai, teisinės pasekmės ir vykdymo aspektai Lietuvoje.

Teismo Sprendimų Vykdymas

Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Apie tai, kad teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta vykdomajame rašte. Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per 1 mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo 1 dienos po sprendimo priėmimo.

Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos. Jei vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota (pvz., teismas priteisė Jūsų naudai 1000 litų, o antstoliai išieškojo tik 100 arba dar mažiau litų), grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

Vykdymo Išlaidos

Vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, tačiau įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Tai išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu, atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese, ryšių išlaidos. Taip pat jas sudaro skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos, antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos. Be to, vykdymo išlaidoms priskiriamos išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete, su kuratoriaus paskyrimu susijusios išlaidos. Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Taikos Sutartis Vykdymo Procese

Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurią sudarius raštu reikia pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Ją gavęs antstolis bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teisėjo nutartimi patvirtintą taikos sutartį galima skųsti atskiruoju skundu. Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas. Patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo nuorašas išsiunčiamas išieškotojui ir skolininkui.

Kada antstolis sustabdo bylos vykdymą?

• Iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas.
• Kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

Kada antstolis baigia vykdyti bylą?

• Persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Jeigu išieškotojas per anksčiau minėtą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.

Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.

Išieškojimo Eiliškumas

1. Išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
2. Išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus toliau nurodytus punktus.
4. Išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.
5. Išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
6. Išieškoma iš kito turto, išskyrus toliau nurodytą.
7. Išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai.

Ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

Pavyzdys iš Teismų Praktikos

Vilniaus miesto valdyba kreipėsi į teismą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo su Vilniaus knygos draugija, teigdama, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl nuosavybės teisės į patalpas pripažinimo. Teismas atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį, panaikindamas Vyriausybės ir Valdybos potvarkius dėl patalpų išnuomojimo ir pripažindamas nuosavybės teisę Vilniaus knygos draugijai. Teismas nurodė, kad ginčo patalpos nuo 1987 metų yra valdomos ir naudojamos Lietuvos knygos draugijos ir Vilniaus knygos draugijos.

Teismas konstatavo, kad, tuometinei Vilniaus miesto valdymo institucijai ir Savanoriškajai knygos bičiulių draugijai pasirašius 1985 metų ir 1987 metų sutartis dėl lėšų panaudojimo statybai, tarp šalių susiklostė atitinkami prievoliniai santykiai. Savanoriškoji knygos bičiulių draugija iš savo pusės visiškai įvykdė prievolinius įsipareigojimus - perdavė draugijos lėšas, už kurias buvo pastatyti butai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valstybė butus, pastatytus draugijos lėšomis, pardavė gyventojams, pasilikdama sau už juos gautas lėšas, tačiau draugijai perduotų negyvenamųjų patalpų nuosavybės klausimo iki galo neišsprendė.

Teismas taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 870, kuriuo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 4 d. potvarkis Nr. 1186p dėl patalpų perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos knygos bičiulių draugijai, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. spalio 13 d. potvarkis Nr. 2037 V „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje išnuomojimo” naikintinas kaip priimtas neteisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 870 pagrindu. Remdamasis tokiais argumentais, teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino.

Šis pavyzdys iliustruoja, kaip teismas, nagrinėdamas iškeldinimo bylą, atsižvelgia į ilgalaikius prievolinius santykius ir nuosavybės teisių klausimus, siekiant teisingo sprendimo.

Taikos Sutarties Samprata ir Jos Teisinė Galia

Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Šalių sudaryta taikos sutartis res judicata galią įgyja tik teismui ją patvirtinus (LR CK 6.985 str. 1 d.). Teismas tvirtina pateiktą taikos sutartį perkeldamas sudarytos taikos sutarties sąlygas į nutarties, kuria sutartis tvirtinama, rezoliucinę dalį tik prieš tai patikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms (LR CPK 42 str. 2 d.).

Sutarties Formos Reikalavimai

Įstatyme įtvirtintas sutarties apibrėžimas (LR CK 6.154 str. 1 d.) lemia, kad sutarties egzistavimui pakanka šalių susitarimo. Prielaida tokiai išvadai yra ir LR CK 6.159 str. įtvirtinta įstatymų leidėjo pozicija, be kita ko, papildanti kodekse pateikiamą sutarties apibrėžimą, jog sutarties elementai, kuris pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnūs šalių susitarimas. LR CK 6.983 str. 3 d. įtvirtinta nuostata dėl privalomos rašytinės taikos sutarties formos.

Visgi negalime atskirti įstatyme reglamentuojamo civilinis teisinių santykių sureguliavimo instrumento ir jo panaudojimo praktinės situacijos rėmuose galimybių. Ar tokia žodine šalių sudaryta taikos sutartimi šalys galėtų remtis reikalaudamos viena iš kitos tinkamo prievolių vykdymo? Magistrantas mano, jog pateikiamas elementarus praktinis pavyzdys leidžia susimąstyti, ar įstatymų leidėjo įtvirtinta rašytinės taikos sutarties formos nesilaikymo pasekmė nėra pernelyg drastiška.

Teismo Pareiga Tikrinti Taikos Sutarties Sąlygas

Šalių sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinama, ir priverstinai vykdytino dokumento... Vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų yra įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutarties buvimas. Tokia civilinės bylos nutraukimą reglamentuojanti įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata yra pateikiama CPK 293 str. 3 p. LR CPK 140 str. 3 d. įtvirtinta šalių teisė (kylanti iš jau minėto civilinio proceso dispozityvumo principo) bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi.

LAT yra išaiškinęs, jog Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina vykdytinus dokumentus. Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini: <...> 4) teismo patvirtintos taikos sutartys (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

Kasacinio Teismo Praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. birželio 8 d. nutartyje nagrinėjo civilinę bylą, kurioje atsakovė UAB Kino studija kasaciniu skundu ginčijo Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl prevencinio ieškinio ir priešieškinio dėl iškeldinimo iš patalpų. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidų vertindamas įrodymus ir aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias novaciją ir sutarčių sudarymą.

Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, susijusių su 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos, įskaitant ieškovės veiksmus, patvirtinančius, kad panaudos sutartis buvo pakeista nuomos sutartimi. Dėl šių pažeidimų kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis pabrėžia, kaip svarbu teismams išsamiai tirti ir įvertinti visus su byla susijusius įrodymus, ypač kai sprendžiamas klausimas dėl sutarčių pakeitimo ir jų teisinių pasekmių. Taip pat atkreipiamas dėmesys į sutarčių teisėje galiojantį sutarties uždarumo principą ir sąlygas, kurioms esant naujajam savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą sutartį.

Apibendrinant, taikos sutartys iškeldinimo bylose yra svarbus instrumentas, leidžiantis šalims pasiekti kompromisą ir išvengti ilgo teismo proceso. Tačiau būtina atidžiai laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti, kad sutartis atitiktų imperatyvias teisės normas ir viešąjį interesą.

Tikimės, kad šis straipsnis suteikė jums išsamų supratimą apie taikos sutarčių ypatumus iškeldinimo bylose Lietuvoje.

tags: #taikos #sutartis #iskeldinimo #bylose